Kategorija: Be kategorijos

Neringos bičiulių parlamentinės grupė siūlo taisyti Biudžeto sandaros įstatymą, kuriuo Neringos savivaldybei būtų skiriama sąžininga ir teisinga gyventojų pajamų mokesčio dalis, be to, prašo Vyriausybės palikti poilsio namus „Medikas“ bendruomenės reikmėms perleidžiant juos savivaldybės nuosavybėn.

Trečiadienį Seime apsilankę Neringos savivaldybės tarybos nariai su meru Dariumi Jasaičiu pabrėžė, kad miestui trūksta lėšų išlaikyti sezono metu apkraunamą ir gamtos ardomą infrastruktūrą. Mero pateiktais duomenimis, Neringoje gyvenamąją vietą deklaravę 5,3 tūkst. žmonių, tačiau miestas aptarnauja 500-700 tūkst. svečių per metus.

„Neringoje infrastruktūros rūpesčiai didžiausi. Tačiau Neringa patiria ir didžiausią neteisybę – iš jokios kitos savivaldybės nenusiurbiama tiek mokesčių, kiek iš Neringos. Liaukimės valstybėje Neringą išnaudoti kaip melžiamą karvę ir skirkime miestui ne mažiau 50 proc. neringiškių veiklos sukuriamo gyventojų pajamų mokesčio“, – sako A. Bagdonas.

Tokiai perskirstymo daliai pasiekti Neringos bičiulių grupei priklausantys Seimo nariai planuoja teikti Biudžeto sandaros įstatymo pataisas. Anot statistikos, Neringai tenka 29,22 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kurį sumoka patys neringiškiai.

Didžiausią lėšų poreikį savivaldybėje – 30-40 mln. eurų – sudaro Nidos, Preilos, Pervalkos krantinių rekonstrukcijos būtinybė.

„Neringa iš savo biudžeto nepajėgi sukaupti krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų. Kurortuose sumokamą gyventojų pajamų mokestį palikus kurortuose, kurortinės savivaldybės galėtų atnaujinti infrastruktūrą, kurios reikia ne tik vietiniams gyventojams, bet ir turistams iš visos Lietuvos ir pasaulio“, – pabrėžia A. Bagdonas.

Savo ruožtu Neringos meras atkreipė dėmesį, kad krantinių rekonstrukcija būtina ne vien rekreaciniais tikslais, o apsaugant pačią Neringą. „Kam mes saugome Kuršių neriją, jeigu galime matematiškai paskaičiuoti, kada jos dėl krantų erozijos tiesiog nebeliks?“ – pastebėjo jis.

Be to, A. Bagdono iniciatyva Vyriausybė pristabdė bendruomeninių valstybės valdomų Nidos poilsio namų „Medikas“ pardavimą rinkoje ir klausimą atidėjo ateičiai. Vyriausybės kanceliarija raštu teigia: „Kadangi poilsio namų „Medikas“ kompleksas naudojamas nuo karo į Lietuvą pabėgusių ukrainiečių neatlygintinam apgyvendinimui ir artimoje perspektyvoje nenumatoma šio komplekso atlaisvinti ir panaudoti kitoms reikmėms, šiuo metu neplanuojama svarstyti klausimų dėl šio nekilnojamojo turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn ar jo išbraukimo iš parduodamų objektų sąrašo, kadangi jo pardavimas sustabdytas“. Vis dėlto A. Bagdonas trečiadienį teigė, kad to neužtenka: pardavimo idėjos būtina atsisakyti ir aiškiai suplanuoti, kada kompleksas bus perduotas Neringai. „Jeigu Vyriausybė rastų politinės valios priimti sprendimą ir perduotų poilsio namus savivaldybei, miestas išspręstų lovų trūkumo problemą ir toliau galėtų apgyvendinti pareigūnus, medikus, mokinių stovyklas“, – teigia A. Bagdonas.

Užuot visiškai uždraudus lošimų reklamą, kuri yra reikšmingas privačios žiniasklaidos pajamų šaltinis, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlys pusę lošimo įmonių reklaminių biudžetų privalomai nukreipti lošimų žalos prevencijai. Be to, teikiamiems lošimus reguliuojantiems įstatymo projektams, liberalų įsitikinimu, būtina Vyriausybės išvada, nes nepagalvoti teisėkūros mostai gali iššaukti nelegalią veiklą ir valstybės ribojimus apeinančią lošimų reklamą.

Ketvirtadienį Seime bus teikiamas Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriuo taikomasi panaikinti lošimų reklamą žiniasklaidoje ir viešuose renginiuose. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo pastebėjimu, tokia teisėkūros iniciatyva kilo kaip ad hoc reakcija į rezonansinį piktnaudžiavimo įvykį, vis dėlto draudimas liberalui niekada nebus pirmas būdas spręsti problemą, kol neišbandyti kiti.

„Jeigu lietingą dieną einant su skėčiu nutrenka žaibas, ar turėtume uždrausti skėčius? Skandalas vienam žmogui pralošus dešimtis milijonų ne savo pinigų buvo it žaibas iš dangaus. Tačiau didžioji lošimų problema yra ne „skėtis“ – ne reklamos pranešimai, kurie yra žodžiai. Problema yra atskirų lošėjų veiksmai, lošimo organizatorių atsakomybė ir priežiūros institucijų kompetencija. Galiausiai net uždraudus reklamą, šalies lošėjai vis tiek ją regės užsienio svetainėse arba „Google“ įskiepiuose, tačiau pajamos iš privačios Lietuvos žiniasklaidos jau bus atimtos“, – teigia E. Gentvilas.

Įvertinus aplinkybę, kad lošimai egzistuos nepaisant to, valstybė juos slėps nuo vartotojų ar ne, Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas registravo Azartinių lošimų įstatymo pataisas, pagal kurias būtų griežtinama lošiančiųjų elgesio priežiūra, o lošimų organizatoriai privalėtų ne mažiau kaip pusę įmonių reklamos biudžeto skirti prevencinei reklamai.

„Lošimai, motociklai, ginklai – tai rizikingi užsiėmimai, kurių žmonės vis dėlto trokšta. Valstybė negali sustabdyti troškimų. Tačiau galime pareikalauti, kad lošėjai per žiniasklaidą būtų nuolat informuojami, kuo rizikuoja. Nori – žaisk. Ir žinok, kad lažybos bus ne tik „statybos“, bet gali užtraukti gėdą, bankrotą, nešlovę. Pagal liberalų projektą, kiekviena pramogos reklama žiniasklaidoje turėtų atsvarą – prevencinę antireklamą. Be to, lošimo organizatoriams turėtume suteikti teisę, pastebėjus rizikingai lošiantį asmenį, tokį patraukti nuo ruletės ir išprašyti lauk“, – sako A. Bagdonas.

Liberalai siūlo, kad Seime teikiami visiško draudimo ir tarpinių sprendimų projektai būtų apsvarstomi ir apjungiami Ekonomikos komitete, prieš tai būtinai paprašius Vyriausybės išvados.

Lošimų organizatoriai privalėtų ne mažiau kaip pusę įmonių reklamos biudžeto skirti socialinei, prevencinei reklamai. Tokią pataisą, reaguodamas į rezonansinį lošimų žalos atvejį, siūlo Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas.

Pagal jo parengtą Azartinių lošimų įstatymo projektą, lošimų organizatoriai kartu įgytų teisę stabdyti asmens lošimą ir pareigą Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti duomenis apie lošėjus, kurie per mėnesį laimi ar pralaimi 100 tūkst. eurų ir daugiau.

„Siūlau tris priemones, kuriomis žmonės neįkliūtų į lošimo patologiją ir nepraloštų didelių pinigų, juolab ne savų. Pirma, kviečiantys lošti verslininkai taip pat privalės savo klientams reklamos pranešimais nuolat pasakoti, kuo šitas užsiėmimas rizikingas. Antra, organizatoriai, pastebėję lošėjo maniją, galės asmens pareikalauti liautis arba užblokuos paskyrą internete. Trečia, didelės išloštos arba praloštos sumos turės matytis ir Mokesčių inspekcijoje“, – sako A. Bagdonas.

Reklamos srityje įstatymas nustatytų pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50 proc. reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai. Reklamas ruoštų visuomenės informavimo priemonės arba reklamos agentūros, atsižvelgdamos į Lošimų priežiūros tarnybos parengtas rekomendacijas. Tarnyba taip pat kontroliuotų, kaip lošimų įmonės laikosi reikalavimų.

„Užpernai televizijoje lošimų prevencijos reklamą parodė vos 32 kartus. Tai įtakos auditorijai nedarantis kiekis. Priėmus pataisas, socialinio turinio reklamos apimtis turėtų išaugti ne dešimtimis, o šimtais kartų. Tai užtikrintų, kad ir visuomenė būtų informuota, ir žiniasklaida neprarastų svarbių pajamų“, – tikisi A. Bagdonas. Seimo nario vertinimu, nuosekli ir proporcinga – ne tik kviečianti lošti, bet ir įtaigiai įspėjanti to nedaryti – informacija paskatins sveiką ir atsargų asmenų, kurie lošia pramogai, elgesį.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys neringiškis Andrius Bagdonas kreipėsi į Vyriausybę prašydamas, kad poilsio namų „Medikas“ būtų ne parduodami, o perduodami Neringos savivaldybės nuosavybėn.

Kad šis objektas reikalingas bendruomenės poreikiams ir visuomenės reikmėms, sutinka Neringos savivaldybė ir neringiškiai. Šiuo metu ten įsikūrę nuo karo pabėgę ukrainiečiai. Praėjusį mėnesį Turto bankas nurodė, pastato panaudos sutartis daugiau nebus pratęsta ir poilsio kompleksas bus parduodamas, nepaisant jame įsikūrusių karo pabėgėlių lūkesčių.

„Šiuose poilsio namuose iki šiol gyvena pabėgėliai iš Ukrainos. Savanoriai ir savivaldybė jiems dovanojo baldus, buities prietaisus, patalynės. Dauguma prisiglaudusiųjų yra moterys su mažamečiais vaikais, iš kurių 15 mokosi Neringos gimnazijoje, 8 lanko darželius. Per dvejus karo metus moterys su vaikais integravosi bendruomenėje, jos susirado darbus. Negi dabar valstybė atims iš jų namus? Turime užtikrinti, kad pabėgėliai ten galėtų gyventi, kol baigsis karas“, – sako A. Bagdonas. Be to, kompleksas reikalingas kaip bendrabutis mokiniams bei pedagogams. „Neringoje nėra nuomojamo būsto rinkos, todėl šis kompleksas sprendžia pedagogų trūkumo problemą. O vasarą jis būtinas kaip bendrabutis stovykloms, kurių metu vaikai ir jaunimas pažįsta Kuršių neriją“, – sako Seimo narys.

Liko vos šiek tiek daugiau nei du mėnesiai iki referendumo, kuriuo dar kartą spręsime, ar Lietuvos piliečiais gimę, bet dėl įvairių aplinkybių į europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančias valstybes išvykę ir tų šalių pilietybę turintys mūsų tautiečiai gali išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

Pirmą kartą, 2019 metais už Lietuvos pilietybės išsaugojimą išeiviams pasisakė absoliuti dauguma referendume dalyvavusiųjų – 956 564 žmonės. Deja, pasisakiusiųjų „už“ skaičius nepasiekė Konstitucijai pakeisti reikalingos pusės balsavimo teisę turinčių piliečių dalies, todėl referendumas buvo pripažintas neįvykusiu. Tam, kad šįkart referendumu būtų pakeistas pagrindinis šalies įstatymas reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 1,2 mln. Lietuvos piliečių.

Ar tokį rezultatą pavyks pasiekti šių metų gegužės 12 dieną? Naujausia Vyriausybės praėjusių metų gruodį atlikta visuomenės nuomonės apklausa tarsi ir suteikia atsargaus optimizmo. Remiantis ja, apie 60 proc. šalies gyventojų planuotų dalyvauti šiame referendume: 34 proc. apklaustųjų atsakė, jog referendume tikrai dalyvaus, 26 proc. – kad greičiau dalyvaus. Apie tai, kad tikrai nedalyvaus referendume pareiškė 5 proc., o greičiausiai to nedarys – 10 proc. apklaustųjų.  Dar ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) teigė, jog kol kas neapsisprendė dėl dalyvavimo. Dar viena įdomi šios apklausos detalė – beveik tiek pat kaip ir neapsisprendusiųjų ar dalyvaus referendume – tai yra 24 proc. apklaustųjų apskritai pirmą kartą išgirdo, kad toks referendumas yra rengiamas.

Tad, ką galime pasakyti tam ketvirtadaliui nieko apie jį nežinančių tautiečių? Kodėl referendumas dėl pilietybės išsaugojimo yra aktualus ir jiems, gyvenantiems Pasvalyje ar Skuode, o ne tik lietuviams uždarbiaujantiems Anglijoje ar Norvegijoje?

Iš pradžių reikėtų paneigti mitus, kad pilietybės išsaugojimo referendumas išeiviams suteiks nepelnytų privilegijų gyvenant užsienyje naudotis Lietuvos pensijų ir sveikatos apsaugos sistemomis. Šiuo atveju svarbu žinoti, jog įvairios socialinės išmokos ar pašalpos priklauso ne nuo turimos pilietybės, o nuo gyvenamosios vietos, o senatvės pensijos dydis yra susietas su žmogaus konkrečioje valstybėje sukauptu darbo stažu ir ten gautomis pajamomis bei sumokėtais mokesčiais. Paprasčiau kalbant, mokestinės prievolės nėra susijusios su pilietybe.

Nuo asmens pilietybės taip pat nepriklauso ir įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Pavyzdžiui, jas mūsų šalyje turi mokėti tik nuolatiniai šalies gyventojai – tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečiai, kurie nori naudotis valstybės finansuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti kitas socialines išmokas. Beje, šis principas, jog kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos priklauso nuo žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos ir šalies, kurioje mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, galioja visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Jei referendumas vis dėlto pavyktų, tuomet Lietuvos pilietybę išsaugojusiems, bet svetur gyvenantiems tautiečiams atsirastų ne tik papildomų teisių, pavyzdžiui, dalyvauti rinkimuose, bet ir pareigų, viena jų – būti pašauktiems į privalomąją karo tarnybą. Krašto apsaugos ministerijos specialistų teigimu, kitos valstybės pilietybės turėjimas ar išvykimas gyventi į užsienį Lietuvos piliečio neatleidžia nuo karo prievolininko ir krašto gynimo pareigų.

Pilietybės išsaugojimo klausimas yra svarbus ir dėl prastų demografinių tendencijų, kurios lemia nuolat mažėjantį Lietuvos piliečių skaičių, kurie pilietybę įgauna gimimu. Tuo tarpu šiuo metu kaip ir Austrija, Estija, Nyderlandai, Slovakija, esame tokia Europos valstybė, kurios pilietybė prarandama įgijus kitos šalies pilietybę. ES valstybės, kurios leidžia išsaugoti pilietybę, yra: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija.

Tautai nubalsavus už Konstitucijos keitimą, Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Šiuo metu europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka 47 valstybės. Beje, nepriklausomai nuo narystės minėtose organizacijose, tam tikrų valstybių piliečiai net ir pakeitus Konstituciją negalėtų turėti ir Lietuvos pilietybės. Tai – valstybės, kurios dalyvauja buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtose sąjungose ar sandraugose, pavyzdžiui, Rusija ir Baltarusija. Tad dar kartą, kodėl sėkmingas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo yra esmingai svarbus Lietuvai? Gal todėl, kad dabartinėje itin grėsmingai atrodančioje geopolitinėje situacijoje tiesiog neturime prabangos atstumti tų, kurie nori būti kartu su mumis, nori išlaikyti gyvybingą ryšį su savo tėvyne. Nemažiau svarbu ir tai, kad kuo Lietuvos piliečių bus daugiau, kuo jie bus plačiau pasklidę po pasaulį ir labiau girdimi, tuo stipresni ir saugesni būsime ir čia, Lietuvoje. Pavyzdžiui, JAV gyvenantys ir Lietuvos pilietybę turintys lietuviai turės daugiau galimybių daryti tiesioginę įtaką Amerikos politikams mūsų šaliai svarbiais klausimais – pradedant NATO stiprinimu, baigiant pagalba Ukrainai. Tuo tarpu netekę Lietuvos pilietybės žmonės ko gero turės mažiau motyvacijos skirti savo laiką ginti Lietuvos interesus šalyse, kuriose gyvena, po kurio laiko grįžti gyventi į Lietuvą, puoselėti lietuviškumą.

Ateinančioje Seimo pavasario sesijoje teks dar kartą teikti įstatymą, kuriuo naikinami automobilių techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ir paplitimo šalyje ribojimai, teigia Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas. Poreikį keisti reguliavimą konstatuoja Konkurencijos taryba.

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetą pasiekusiame rašte Konkurencijos taryba pabrėžia, kad automobilių techninės apžiūros paslaugas teikiančių įmonių skaičius, paskirstymas ir atrankos reguliavimas turėtų būti nustatytas įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais, kaip yra dabar.

Pernai gruodžio 19 dieną A. Bagdonui pirmą kartą teikiant techninės apžiūros monopoliją naikinantį Transporto veiklos pagrindų įstatymą, Seimas 12 balsų persvara jo pataisos nepalaikė. Seimo statutas tą patį įstatymą leidžia grąžinti į posėdį praėjus pusmečiui arba surinkus penktadalio parlamentarų parašus.

„Konkurencijos taryba dar kartą įvardijo ydą, kurią mėginome ištaisyti: techninės apžiūros veiklą vykdančių įmonių skaičiaus ir jų išsidėstymo suvaržymas riboja konkurenciją. Jeigu dabartinis Seimas gerbia konkurencijos teisę, šį kartą techninės apžiūros rinkos liberalizavimą turėtų vertinti rimčiau ir jam pritarti“, – sako A. Bagdonas.

Anot Konkurencijos tarybos, nėra pagrindo teigti, kad padidinus konkurenciją techninės apžiūros paslaugos teikimo sąlygos pablogėtų, kaip tik atvirkščiai: išskirtinėmis sąlygomis veikiančios įmonės „turi mažiau paskatų gerinti savo tiekiamų prekių kokybę, mažinti jų kainą ar tobulinti jų teikimo būdus“. Kartu Konkurencijos taryba siūlo reguliavimo pokyčius: vietoje ribojimų, pavyzdžiui, periodiškai atrinkti įmones konkurso būdu.

A. Bagdono žodžiais, išlaisvinus techninės apžiūros paslaugų rinką, automobilius galėtų tikrinti daugiau valstybės akredituotų įmonių arčiau vairuotojų namų. „Šiandien nustačius menką automobilio trūkumą apie pusė vairuotojų turi ieškoti autoserviso ir pakartoti techninę apžiūrą. Siūlau įteisinti paprastesnes procedūras, kad vairuotojai toje pačioje vietoje galėtų ir pašalinti trūkumus, ir gauti leidimą dalyvauti eisme“, – sako Seimo narys.

Lietuvos teritorija į 10 techninės apžiūros zonų buvo suskirstyta dar 1993 metais pagal Susisiekimo ministerijos tvarką, kuri iš esmės galioja iki šiol.

Praėjusiais metais kilusi el. paspirtukų draudimo banga tebuvo viešos panikos išraiška, kuri tikrovėje turi mažai pagrindo, todėl ateityje politikai turėtų susilaikyti nuo duomenimis nepagrįstų siūlymų reguliuoti judėjimo ir transporto būdus mieste. Taip teigia liberalas Andrius Bagdonas pirmadienį praėjus mikrojudumo ir dviračių reglamentavimo pokyčių konferencijai Seime.

Seimo narys atkreipia dėmesį į Vilniaus miesto savivaldybės pateiktą statistiką apie įvykusias eismo nelaimes: pernai mieste užregistruotas 41 eismo įvykis su paspirtukais (2022 m. – 34). „Praėjusiais metais visuomenė buvo gąsdinama paspirtukų pavojumi ir rizika sveikatai. Kaip yra iš tiesų? Sezono metu sostinėje nuomojama beveik 4 tūkst. paspirtukų. Pridėjus tūkstančius eksploatuojamų individualių paspirtukų, 41 registruotas įvykis per metus vis dėlto yra statistiškai nereikšmingas dydis. Be to, savivaldybės imasi priemonių ir šitam skaičiui sumažinti“, – pabrėžia A. Bagdonas.

Pavyzdžiui, 2023 m. Vilniaus miestas uždraudė paspirtukų ir dviračių eismą trijose gatvėse, kuriomis gausiai vaikšto pėstieji. Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno, didžiausia atsakomybė išvengiant eismo įvykių vis tiek tenka patiems vairuotojams. „Jeigu žmonės laikytųsi greičio ribojimo iki 20 km/h bendrai, iki 12 km/val. miesto centre ir iki 7 km/val. šalia žmonių, jeigu šalmų ir liemenių dėvėjimas taptų kasdieniu įpročiu, tuomet nelaimių mikrojudumo priemonėmis galėtume sumažinti iki minimumo“, – tiksi A. Bagdonas.

Šią savaitę užsienio lietuviai – gyventojai, bendruomenės ir Lietuvos ambasadų darbuotojai – prisijungė į informacinę talką: pranešti vieni kitiems, kad dalyvavimas gegužės 12-osios referendume dėl pilietybės jau prasidėjo.

Žinia pasaulio lietuviams paprasta: jeigu rinkėjai ketina balsuoti paštu, svetainėje www.rinkejopuslapis.lt reikia registruotis kuo anksčiau. Jeigu formalumus rinkėjai susitvarkys likus bent mėnesiui iki referendumo datos, jie galės būti ramūs, kad balsavimo biuletenis atkeliaus laiku ir išsiųstas atgal spės pasiekti Lietuvos atstovybę užsienyje. Labai svarbu, kad valią turinčių ir užsiregistravusių rinkėjų balsai nenueitų vėjais.

Svarbu ir tai, kad kartu su Prezidento rinkimais šaukiamas pilietybės išsaugojimo referendumas yra ne tik užsienio lietuvių reikalas, o mūsų visų. Išsaugoti Lietuvos pilietybę turėtų rūpėti ne tik užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet ir jų Lietuvoje likusiems giminėms. Tad pasveikinus giminaičius užsienyje su Kalėdomis ir Naujaisiais metais, dabar dar viena proga su jais susisiekti ir paklausti: ar jau užsiregistravai puslapyje www.rinkejopuslapis.lt?

Tiesa, registracija – tik pusė veiksmo. Užsiregistravus patį balsavimą jau teks priimti kaip pareigą, nes referendumo rezultatai bus skaičiuojami nuo užsiregistravusiųjų skaičiaus. Vadinasi, giminaičiams užsienyje rasis proga skambinti dar kartą balsavimo paštu metu arba rinkimų dieną ir paklausti, kaip sekėsi. Šiuo pilietiniu klausimu pavasarį prasidės ir informacinė kampanija.

Konstitucinė kartelė referendumui įvykti sunkiai įveikiama, bet mes tai galime pasiekti. Nors 2019 m. pilietybės referendumas neatnešė laukto rezultato, vis dėlto daugiau kaip 70 proc. rinkėjų pasisakė už pilietybės išsaugojimą. Šįmet referendumas sukonstruotas pasimokius iš praeities klaidų, todėl tikėtina, kad pilietybės išsaugojimui ne tik pritars dauguma balsavusiųjų, bet ir pačių rinkėjų susirinks pakankamai. Dar kartą primenu, kad referendumu saugosime Lietuvos pilietybę tiems, kurie turi draugiškų Lietuvai valstybių pilietybę – tai yra, priklauso Vakarų civilizacijai.

Jeigu to nepadarysime gegužės 12-ąją, dar labiau smuks gyventojų motyvacija dalyvauti rinkimuose, o atstumdami išeivius tiesiog susilpnintume lietuvių tautą globaliame ir sudėtingame pasaulyje. Antrą kartą nepavykus referendumui, suburti tautą trečią kartą bus be galo sunku. Praėjusį savaitgalį įvykusi pagrobimo drama parodė, kad lietuviai susiburia išvien, kai labiausiai reikia. Referendumas irgi yra ta sąlyga, kai labai reikia, nes užsienio lietuvių poreikis išlaikyti saitus su Lietuva didžiulis. Pavykęs referendumas ne tik suteiks mūsų bendrapiliečiams pilnavertį gyvenimą gyvenant užsienyje įgijus kitos šalies pilietybę, bet ir išsaugos ryšį su Lietuva neprarandant Lietuvos pilietybės bei suteiks galimybę bet kada grįžti į Lietuvą.

Vis ilgėjančių karų šešėlių neužkabinta Lietuva, išgyveno dar vienus taikos, ekonominio ir socialinio augimo metus. Žinoma, ne viskas 2023 metais buvo rožėmis klota, tačiau akivaizdu, kad nepalankių staigmenų ir gyventojams, ir verslui šiemet tikrai buvo gerokai mažiau negu pernai.

Pasak ekonomistų, 2023 metais Lietuvos ekonomiką gelbėjo atpigusios žaliavos, ypač energetiniai ištekliai: nors elektros, degalų, gamtinių dujų kainos nesugrįžo į priešpandeminį lygį, tačiau buvo gerokai mažesnės negu pernai.

Šiemet kur kas mažiau nei pernai gyventojus trikdė ir infliacija. Jei 2022-asiais ji buvo pasiekusi senai atmenamus ir gąsdinančius 20 procentų, tai pavyzdžiui, prieš mėnesį metinė infliacija buvo 2 procentai. Aišku, žmonės turbūt norėtų, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos augtų ne lėčiau, bet kad apskritai pradėtų mažėti, ypač po praėjusių kelerių metų infliacijos šuolio.

Šiemet būta ir ne tokių gerų naujienų: infliacijos baubą, pakeitė palūkanų pasiutpolkė. Dėl Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimų greitai šoktelėjusios paskolų palūkanų normos šiemet buvo ko gero vienas iš labiausiai ir gyventojus, ir verslą trikdžiusių 2023 metų pokyčių. Tiesa, metų pabaiga atnešė savotišką viltį, kad reikalai ir čia keisis į gerą – ECB palūkanas pabaigė didinti rugsėjį, todėl dabar paskolas pasiėmusių tautiečių galvose kirba bene vienintelis klausimas, kada ECB pradės jas mažinti ir kokiu tempu.

O ką šiemet žmonėms gero padarė Lietuvos valdžia? Apibendrintai galėtumėte pasakyti, kad didelių proveržių nebuvo, bet ir akis badančių klaidų išvengta. Pavyzdžiui, šiemet patvirtintos 2024 m. šalies biudžeto pajamos sudaro net 17 mlrd. eurų – tai yra šešis kartus didesnis biudžetas nei prieš 20 metų, kai šalis įstojo į ES, ir daugiau kaip du kartus didesnis, nei valstybė surinko prieš dešimtmetį.

Pergyvenę pandemiją, hibridinį antpuolį ir invaziją Ukrainoje nė nepastebėjome, kad per šią Seimo kadenciją metinis valstybės biudžeto dydis išsipūtė trečdaliu – paskutinis kairiųjų-valstiečių 2020 m. suformuotas biudžetas sudarė 11,5 mlrd. eurų. Tačiau mokesčiai pastaruosius metus neaugo (keliais centais pakilę kuro akcizai įsigalios vėliau). Taip išeina, kad dešiniųjų Vyriausybė net ir išgyvendama krizę po krizės, vis tiek kuria sąlygas ekonomikos augimui užtikrinti šalyje, o kai žmonės nori čia gyventi, dirbti ir uždirbti, daugiau surenka ir valstybė.

Tuomet ta pati valstybė sudaro sąlygas dar daugiau uždirbti ir žmonėms. Jei kadencijos pradžioje neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) siekė 400 eurų, tai kitais metais NPD sudarys jau 747 eurus! Tai yra daugiau negu pernykštė minimali alga. Pati minimali alga kitais metais beje pasieks beveik tūkstantį.

Tuo metu vidutinio atlyginimo (VDU) dydis šiuo metu jau sudaro du tūkstančius eurų (prieš mokesčius). Aišku iki vokiško standarto dar toli, tačiau savo statistiniu uždarbiu jau lenkiame ne tik kai kuriuos kaimynus, bet ir portugalus. Ir atrodome bent tris kartus geriau nei naftos ir ginklų pramone springstanti, karus sėjanti rusija, kur mėnesinis atlyginimų vidurkis sudaro apie 71 tūkst. rublių arba apie 680 eurus. Taigi jau nuo sausio lietuvio NPD bus didesnis negu ruso VDU.

Dar vienas nuogas skaičius: kitais metais 1,7 mlrd. eurų bus nutaikyta žmonių pajamoms auginti, iš jų 1 mlrd. eurų nukreipiama į žmonių sąskaitas bankuose ir pinigines. Todėl mokytojų atlyginimai kils 20 proc.,  senatvės pensijos augs daugiau nei 12 proc., todėl NPD, kaip minėta, bus beveik dvigubai didesnis nei kadencijos pradžioje.

Beje, gyventojų apklausos irgi nerodo, kad namų ūkiai patys savo finansinės padėties pokyčius vertintų itin prastai. Pavyzdžiui, nors šiemet namų ūkių vartojimo mastas mažėjo, bet tai, kad darbo rinkoje padėtis liko stabili, infliacija mažėjo, o vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo beveik 12 proc., leidžia viltis, jog šie metai nebus vertinami blogai.

Aišku, klaidų, pusinių, nepabaigtų reformų šiemet irgi nebuvo išvengta. Vis dėlto, galvoju, kad pesimistai, kurie tikėjosi labai blogų metų – nusivylė: 2023–ieji buvo gerokai geresni. Kuomet daugelis Vakarų Europos ekonomikų traukėsi, Lietuva sugebėjo išlaikyti ir eksporto apimtis, ir žemą nedarbo lygį: mūsų šalies ekonomika bei žmonės pasirodė atsparesni. Aišku psichologine prasme, įvykiai Ukrainoje, Izraelyje, Palestinoje tikrai kelia nerimą. Geopolitinio nerimo buvo šiemet, deja, neišvengsime jo ir kitąmet. Tačiau, kokie tie 2024–ieji bus, nemažai priklausys ir nuo mūsų pačių, nes seniai žinoma, kad kelią nueina tas, kuris eina.

Mažinant institucijoms teikiamų duomenų naštą reikėtų pradėti nuo reikalavimų revizijos – peržiūrėti, ar tikrai visa statistika, kurios valstybė prašo iš verslo, iš tikrųjų reikalinga, teigia liberalas Andrius Bagdonas.

Kad valstybės iš verslo prašomų ataskaitų reikalavimai neretai neatitinka praktinės logikos, pastebėta pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje apie statistikos ataskaitų dubliavimą. „Valstybės duomenų agentūros atstovai kartu su buhalteriais ir kitais praktikais diskutuodami prie vieno stalo pastebėjo, jog valstybės institucijos ne tik ne visada tarpusavyje dalijasi verslo pateiktomis ataskaitomis, bet kartais duomenys renkami iš įpročio ir inercijos, kitaip sakant, beprasmiškai. Vadinasi, valstybėje pirmiausia turėtume atlikti reikalaujamų ataskaitų peržiūrą“, – sako A. Bagdonas.

Įpareigoti valstybės institucijas keistis įmonių pateikiama informacija, kad verslui netektų našta tuos pačius duomenis institucijoms teikti atskirai, numato A. Bagdono pateiktasis Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo projektas, kuris šiuo metu svarstomas Seime.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nario teigimu, valstybė turėtų standartizuoti duomenis, kad verslams netektų juos siųsti kiekvienai priežiūros įstaigai atskirai. „Ne verslas turi dubliuoti deklaracijas ir ataskaitas, o valstybė turi pareigą pasirūpinti, kad reikalinga informacija būtų prieinama tam, kam reikia“, – sako jis.

Lietuvoje juridinius asmenis kontroliuoja daugiau kaip 50 valstybės institucijų.

Efektyviau tvarkyti duomenis institucijose ir taip mažinti naštą verslui yra siūliusi Valstybės kontrolė. Jos teigimu, oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos turėtų ieškoti būdų „mažinti statistinės atskaitomybės naštą respondentams, dalijantis duomenimis, išbandant naujus šaltinius“. Nuo kitų metų dalijimosi duomenimis naštą palengvins Smulkaus verslininko sąskaitos formatas, dėl kurio duomenys tarp verslo ir valstybės keliaus automatiškai.