Ar valstybės biudžetas padės atsigauti po pandemijos?

Seimą pasiekė 2022–ųjų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Džiaugiuosi, kad jis pasižymi atsakinga finansų politika, mažėjančiu valstybės deficitu ir socialiniu jautrumu. Visgi, esu įsitikinęs, kad norėdami išspręsti gilias socialines problemas, turime imtis ir kiek drąsesnių priemonių.

Labiausiai biudžeto projekte vertinu priemones, skirtas mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti viešąjį sektorių. Tikrai pozityviai nuteikia, kad pagaliau randame lėšų oriems švietimo, kultūros darbuotojų, pareigūnų, medikų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Be kita ko, kitąmet planuojama didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo 642 iki 730 eurų, kelti išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Manau, jog šios priemonės – tikslinės ir savalaikės, atsižvelgiant į stipriai augančią infliaciją. Rugpjūtį šis rodiklis euro zonoje siekė 3 proc., o Lietuvoje augo bene sparčiausiai – iki 5 proc. Kylant kainoms, traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia, todėl teisingas sprendimas – palikti daugiau pinigų šių žmonių kišenėse.

Vienas didžiausių šio projekto privalumų – suvaldytas biudžeto deficitas. Prognozuojama, kad šis rodiklis 2022 m. sieks 3,1 proc., kuomet 2021 m. deficitas svyravo ties 5 proc. Palyginimui, 2009 m. finansų krizės metu biudžeto deficitas buvo pakilęs iki 9,1 proc. Stabilus deficito lygis indikuoja, jog įveikėme pandemijos atneštus finansinius iššūkius ir stabilizavome ekonomiką.

Kitas pozityvus požymis – Vyriausybės vykdoma atsakinga skolinimosi politika. Pirminiame 2022 m. biudžeto projekte prognozuotas skolos lygis siekė 52,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o dabar rodiklis sumažėjo iki 49,9 proc. nuo BVP. Remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, 2023–2024 m. valstybės skola stabilizuosis ties 52,4 proc. BVP. Tai – naudingas indikatorius, pritraukiant į Lietuvą naujus investuotojus ir išlaikant pozityvų tarptautinį įvaizdį.

Visgi, neįtikina Vyriausybės sprendimas dėl planuojamų neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) pokyčių. Finansų ministerija siūlo kelti NPD 60 eurų – nuo 400 iki 460 eurų. Nors tendencija didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas – sveikintina, manau, kad turėtume imtis reikšmingesnių pokyčių. Turime sulyginti MMA su NPD, jog 3 metų perspektyvoje mažiausiai uždirbantys žmonės būtų atleisti nuo prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį. Ryškus NPD didinimas taptų rimtu žingsniu toliau mažinant pajamų nelygybę, kuri pasak tarptautinių institucijų, yra viena skaudžiausių problemų Lietuvoje. Sulyginus MMA su NPD prisidėtume prie to, kad mažiausias pajamas uždirbantys žmonės gautų daugiau pajamų bei motyvuotume juos aktyviau įsilieti į darbo rinką. Tai leistų efektyviau ir žymiai sparčiau išspręsti dvi problemas – skurdo ir nedarbo lygio mažinimą šalyje.

Kita vertus, didėjančios išlaidos socialinėms paslaugoms neturėtų būtų finansuojamos dirbančiųjų žmonių sąskaita. Todėl labai džiaugiuosi pažadu neįvesti naujų mokestinių iniciatyvų. Visgi pandemijos laikotarpiu, kai visuomenė ir taip susiskaldžiusi, įvedinėti naujus mokesčius būtų grubi klaida. 

Nepaisant galimų tobulinimų mokestinės politikos srityje, Vyriausybės teikiamas biudžeto projektas – solidus ir teisingas. Viliuosi, kad jis sulauks palaikymo Seime tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicinių frakcijų. Pandemija stipriai smogė daugeliui mūsų žmonių ir verslų, o tinkamai subalansuotas ir socialiai atsakingas biudžetas – geriausia priemonė sėkmingai išeiti iš pandemijos sukeltos krizės.

Kodėl mažiname nelygybę dirbančiųjų sąskaita?

Mokestinių lengvatų priežiūros darbo grupės posėdyje buvo pristatyti Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų planuojami pokyčiai mokesčių politikos srityje. Džiaugiuosi Finansų ministerijos iniciatyva didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms, tačiau kiti siūlymai neramina – noras kelti mokesčius savarankiškai dirbantiesiems bei siūlomi nauji mokesčiai yra nepagrįsti ir neteisingi.

Finansų ministerija pasiūlė tris galimus NPD kaitos scenarijus. Pirmasis – didinti NPD nuo 400 iki 460 eurų, įvedant papildomą „laiptelį“. Pritarus tokiam pokyčiui, pajamos „į rankas“ nežymiai augtų uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris naujausiais „Sodros“ duomenimis siekia 1539 eurus. Antrasis scenarijus – NPD kelti iki 437 eurų, tačiau išlaikyti esamą formulę, jog pajamų augimą pajaustų visi uždirbantys iki 2 VDU. Trečioji alternatyva – sulyginti NPD su minimaliai mėnesine alga (MMA), o NPD taikymo ribą mažinti iki 1 VDU. Tai lemtų skurdžiausi žmonių pajamų augimą vidutiniškai uždirbančiųjų sąskaita.

Palaikau trečiąjį scenarijų, panašų siūlymą sulyginti MMA su NPD ruošia ir Liberalų frakcija Seime. Tačiau esu įsitikinęs, jog reikia išlaikyti dabar galiojančią NPD taikymo ribą – 2 VDU. Turime didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tačiau ne vidurinės klasės sąskaita. Galiausiai, manau, jog tokie pokyčiai turi būti vykdomi palaipsniui ir galutinai MMA su NPD turėtume sulyginti 2024-aisiais, sudarius ir įvykdžius trejų metų planą.

Nors reikalingos išsamesnės diskusijos dėl geriausio modelio, džiaugiuosi Finansų ministerijos politine valia taip reikalingiems pokyčiams NPD srityje. Rugpjūtį laisvų darbo vietų skaičius buvo rekordinis – siekė 64,8 tūkst. Darbuotojų labiausiai trūksta paslaugų, pramonės ir statybos sektorių įmonėse. Tuo tarpu Užimtumo tarnyboje bedarbių skaičius jau perkopė 200 tūkst. Kyla klausimas, kodėl šie žmonės neina dirbti? Skirtumas tarp gaunamų nedarbo išmokų ir MMA darosi per mažas – elementariai labiau apsimoka rinktis išmoką arba veiklą šešėlyje.

Tad sulyginus MMA su NPD, ne tik prisidėtume prie to, kad mažiausias pajamas uždirbantys žmonės gautų daugiau pajamų „į rankas“, bet ir motyvuotume juos aktyviau įsilieti į darbo rinką. Taip pat turime atsižvelgti į sparčiai kylančią infliaciją – rugpjūtį euro zonoje šis rodiklis siekė 3%, o Lietuvoje augo bene sparčiausiai – kilo iki 5%. Kartu su augančiomis kainomis, traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia, todėl turime palikti daugiau pinigų šių žmonių kišenėse.

Visgi, neigiamai vertinu SADM siūlymą suvienodinti „Sodros“ įmokų lubas samdomiems darbuotojams bei dirbantiems savarankiškai. Ministerija taip pat sieks įvesti minimalias įmokas nedarbo, ligos ir motinystės draudimui – tokie veiksmai lems didesnį savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimą. Ministerijos atstovai savo pozicijas grindžia tuo, jog šie žmonės suneša mažiau įmokų į valstybės biudžetą, tačiau ar tikrai matome pilną paveikslą?

Savarankiškai dirbantieji prisiima žymiai didesnes rizikas – jie patys vykdo buhalterinę apskaitą, skaičiuoja išlaidas, susiduria su didesniais iššūkiais norėdami gauti paskolas bankuose. Mokestinė politika turi skatinti šiuos žmones, nes jie nelaukia išmokų iš valstybės, kuria pridėtinę vertę, o jų vykdomos veiklos dažnai išauga iki verslų, kuriančių darbo vietas. Pritarę siūlomam apmokestinimo modeliui tik pastūmėtume savarankiškai dirbančiuosius Užimtumo tarnybos link, kadangi vykdyti veiklą – neapsimokės.

Galiausiai, ministerijos taip pat įvardino siūlymus apmokestinti brangias giminaičių dovanas ir įvesti „solidarumo“ mokestį žmonėms, uždirbantiems daugiau nei 150 VDU per metus. Manau, kad tokiu sudėtingu valstybei metu, kai visuomenė ir taip susiskaldžiusi, įvedinėti naujus mokesčius būtų grubi klaida. Turime fokusuotis į tai, kaip auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, skatinti investicijas bei darbo vietų kūrimą. Siekis mažinti nelygybę – labai gražus, tačiau tai neturėtų būti daroma dirbančiųjų sąskaita.

Seime pritarta liberalų siūlymui mažinti amžiaus kartelę iki 21-erių metų, kandidatuojant į Seimą

Luko Balandžio/15min nuotr.

Seimas pritarė Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamai Konstitucijos pataisai, į Seimą leisti kandidatuoti 21-erių sulaukusiems asmenims. Iki šiol Seimo nariais gali būti renkami sulaukę 25-erių. Konstitucijos pataisą palaikė 95 parlamentarai.

Seimo Pirmininkės teigimu, kandidatavimo amžiaus cenzo mažinimas yra pats tiesiausias ir paprasčiausias būdas parodyti jaunimui pasitikėjimą jais. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, jauni Lietuvos žmonės niekuo nesiskiria nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių jaunų žmonių, kur kandidatavimo į parlamentus amžius dažniausiai svyruoja tarp 18 ir 21 metų.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas džiaugiasi, kad Seime užteko politinės valios palaikyti Konstitucijos keitimą. Jo teigimu, jaunimas nebėra mūsų ateitis, jaunimas yra mūsų dabartis, todėl tokios Konstitucijos pataisos buvo būtinos, o suvienodinta amžiaus kartelė kandidatams į Seimą ir Europos Parlamentą yra racionalus sprendimas.

„Situacija iki šiol buvo daugiau nei keista – žmogus gali atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos institucijose ir Parlamente, bet negali spręsti nacionalinio lygio klausimų“, – sakė politikas A. Bagdonas.

Jis pridūrė, kad Konstitucijos pataisa buvo būtina tam, jog jauni žmonės galėtų kuo ankščiau įsitraukti į politinį gyvenimą: „Kad jauni žmonės galėtų ne tik skrajutes nešioti vyresniems savo kolegoms rinkimų laikotarpiu, bet ir patys dalyvauti rinkimuose ir sulaukti vienokio ar kitokio gyventojų palaikymo. Mano nuomone, mes turime tikėti ir pasitikėti jaunimu ir tokią galimybę jiems suteikti“, – kalbėjo parlamentas.

Be kita ko, jis pribūrė, kad šis Konstitucijos punkto keitimas labiau atspindės ir žmogaus teisių problemas. A. Bagdono teigimu, dabar Seime nėra pakankamai politikų, kurie atstovautų jaunus žmones, o jaunimo kriterijų atitinkančių Seimo narių šioje kadencijoje tėra vos keletas, būtent todėl jaunimui svarbios temos šiuo metu parlamente negauna pakankamai dėmesio.

Lietuvos liberalaus jaunimo Tarptautinių ir politinių reikalų koordinatorius Umberto Masi kalbėjo, kad Konstitucijos pataisa reikalinga siekiant didesnio ir platesnio jaunimo įsitraukimo į politiką.

„Šita Konstitucijos pataisa yra be abejonės labai svarbi, nes mes matome, kad jaunimo įsitraukimas į politiką nėra toks, kokį mes norėtume matyti. Mes, Lietuvos liberalus jaunimas, esame įsitikinę, kad būtent įgalinant jaunus žmones nuo 21-erių metų dalyvauti politiniuose procesuose – tai yra kandidatuoti į Seimą, leis ne tik siūlyti savo mintis, taip atsiras platesnis temų spektras Seime“, – kalbėjo U. Masi.

Konstitucijos pakeitimui reikalingi du balsavimai Seime, antrasis balsavimas planuojamas po dviejų mėnesių.

Liberalas A. Bagdonas: sieksime palankesnių verslo sąlygų užsieniečiams Lietuvoje

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriomis siekia kurti palankesnį finansinį reguliavimą trečiųjų šalių piliečiams steigiant verslus Lietuvoje. Seimo narys siūlo imigrantų sukurtiems verslams Lietuvoje švelninti atlyginimo mokėjimo reikalavimus: vietoj privalomo dviejų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio atlyginimo, tokiems verslams leisti apsiriboti vienu VDU, kuris Lietuvoje siekia 1566,4 euro.

„Toks reguliavimas – ne tik ydingas, bet ir diskriminuojantis imigrantų atžvilgiu. Šie verslininkai yra priversti kelti savo prekių ir paslaugų kainas, kad galėtų padengti darbo užmokesčio kaštus ir praranda konkurencingumą rinkoje, dažnai tokiems verslams taip ir nepavyksta išsilaikyti Lietuvoje“, – problematiką, paskatinusią teikti įstatymo pataisas dėsto Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Šiuo metu įstatymu įtvirtinta, jog imigrantų iš trečiųjų šalių verslai darbuotojams privalo mokėti ne mažesnį kaip dviejų VDU atlyginimą. Kuris, šiuo metu, Lietuvos statistikos departamento duomenimis siekia  3132 eurus, neatskaičius mokesčių. 

„Reikia nepamiršti, kad verslo imigrantai kuria pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, kuria naujas darbo vietas bei moka mokesčius į valstybės biudžetą. Tačiau dėl šiems verslams nepalankaus reguliavimo Lietuvoje, trečiųjų šalių verslininkai ne tik baiminasi kurti verslus, bet šalį jau paliko šimtai trečiųjų šalių verslininkų, o mes prarandame pajamas į valstybės biudžetą“, – komentuoja A. Bagdonas.

Parlamentaras priduria, kad įstatymo pataisos leistų sukurti lankstesnes sąlygas imigrantams kurti verslus Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad įstatymiškai paliktas reikalavimas mokėti bent vieno VDU dydžio atlyginimą – pakankamas saugiklis, leisiantis išvengti fiktyvių verslų kūrimosi. 

Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje veikė net 2709 ne ES šalių kontroliuojamos įmonės. Valstybės biudžetą šios įmonės papildė daugiau nei 100 mln. eurų pelno mokesčio.

Kodėl nepasitikime žiniasklaida?

Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Lietuvos žiniasklaidai jau daugiau nei mėnesį neleidžiama dirbti Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Nors ministerijos atstovai argumentuoja, kad toks draudimas priimtas dėl nacionalinio saugumo sumetimų, esu įsitikinęs, kad galime rasti sprendimą – tereikia pasitikėti mūsų žiniasklaida.

Pagrindiniai šalies žiniasklaidos portalai išplatino kreipimąsi,  kuriame teigia, jog šis draudimas šiurkščiai apriboja žiniasklaidos laisvę. Manau, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog tokie ministerijos veiksmai suvaržo visuomenės teisę žinoti, kokia yra reali situacija Baltarusijos pasienyje bei migrantų stovyklose.

Vidaus reikalų ministerija tokį sprendimą motyvuoja tuo, jog leidus dirbti, nebūtų užtikrintas žurnalistų saugumas, o taip siekiama išvengti Rusijos ar Baltarusijos provokacijų, pasienyje pastebėjus kariškių. Viceministras taip pat išreiškė susirūpinimą, jog žurnalistai gali blaškyti pasieniečius, o bet kokie trukdžiai šiuo metu negalimi, siekiant užtikrinti sklandų pareigūnų darbą. Tačiau ar tikrai mūsų žiniasklaida nėra pasirengusi darbui pasienyje, negebėtų atremti provokacijų ir trukdytų pasieniečių darbą? Esu įsitikinęs, kad ne.

Lietuvoje yra ne vienas patyręs karo žurnalistas, gebantis dirbti ekstremaliomis sąlygomis – tai įrodo jų rengti reportažai iš karo zonų visame pasaulyje. Mūsų žurnalistai dirbo Kalnų Karabacho konflikto metu, fronto linijoje Rytų Ukrainoje, Gruzijoje. Šie profesionalai labai gerai išmano darbo ekstremaliomis sąlygomis protokolą ir puikiai supranta, jog nesilaikant saugumo taisyklių, rizikuoja kur kas daugiau, nei vien tik žurnalisto akreditacija.

Tad kaip paaiškinti, kad profesionalūs karo žurnalistai ir fotografai, dirbę įvairių užsienio valstybių konfliktų metu, negali dirbti savo valstybėje?

Vyriausybė, užkirsdama kelią žiniasklaidai dirbti pasienio zonoje, net ir vedama gerų tikslų, daro sau meškos paslaugą. Kol viešojoje erdvėje nebus aiškios informacijos apie tai, kas vyksta Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, gali atsirasti terpė manipuliacijoms ir netgi dezinformacijai.

Be to, žiniasklaidos darbas jau dabar tapo didele atrama sprendžiant nelegalių migrantų krizę. Naujienų portalams nušvietus situaciją apie padėtį migrantų stovyklose, visuomenė susitelkė ir aukojo šiltus drabužius, higienos reikmenis.

Žiniasklaidos laisvė – pamatinė kiekvienos demokratinės visuomenės sąlyga. Todėl skatinu Vidaus reikalų ministerijos vadovybę pasitikėti mūsų žiniasklaida taip pat, kaip pasitikime pareigūnais, dirbančiais pasienyje. Jų darbas demokratijai svarbus lygiai taip pat. Kviečiu įsiklausyti į pagrindinių žiniasklaidos priemonių kreipimąsi ir imtis veiksmų, kad žurnalistai kuo greičiau galėtų atlikti savo darbą ir informuoti Lietuvos visuomenę apie įvykius pasienyje.

Kodėl sekmadienis tampa draudimų diena?

Seime užregistruotas dar vienas alkoholio draudimas – šįkart kolegos konservatoriai užsimojo uždrausti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais sekmadieniais. Tokio radikalaus reguliavimo nesiūlė netgi draudimais pagarsėjęs buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Panašu, kad dalis konservatorių ilgisi valstiečių eros, pagarsėjusios pertekliniais draudimais.

Kuo paremtas toks siūlymas? Pasak autorių, prekybą alkoholiu sekmadieniais draudžia Švedija, be to šis siūlymas prisidėtų prie mirčių ir savižudybių, kylančių dėl alkoholio vartojimo, mažinimo. Tačiau tokie argumentai skamba mažų mažiausiai neįtikinamai. Turime apsispręsti – ar norime aklai kopijuoti Skandinavijos valstybes, ar iš esmės spręsti alkoholio vartojimo problemas. 

Pasak Lietuvos statistikos departamento, alkoholio suvartojimas Lietuvoje laipsningai mažėja. 2019 m. vienas gyventojas suvartojo 11,1 litrų alkoholio per metus, kai 2014 m. šis rodiklis siekė net 14,2 litro. Džiaugiuosi, jog alkoholio suvartojimas mažėja, jaunimas darosi sąmoningesnis ir aktyvesnis. Tačiau visa tai – toli gražu ne tik valstiečių Vyriausybės nuopelnas. Nuo 2008 m. trys Vyriausybės kryptingai dirbo dėl to, kad alkoholio suvartojimas mažėtų ir tik viena iš jų taikė perteklinių reguliavimų politiką. Todėl manau, kad dalis dabar galiojančių alkoholio draudimų yra nelogiški ir pertekliniai bei kelia pasipiktinimą visuomenėje vietoj realios naudos. Turime atšaukti nelogiškus draudimus, ribojančius mūsų piliečių ir verslų teises. Pertekliniai draudimai didina šešėlinę alkoholio prekybą ir neprisideda prie to, kad turintys priklausomybę gautų tinkamą pagalbą.

Vietoje to naujoje Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje siūlome, jog alkoholio pardavimo laikas būtų suvienodintas visomis savaitės dienomis – nuo 10 val. iki 20 val. Taip pat, kviečiame atsisakyti ir perteklinių alkoholio reklamos ribojimų. Galiausiai, esu įsitikinęs, jog visi pilnamečiai piliečiai turi turėti tokias pačias teises – daugiau nei keista, jei asmuo gali dirbti, mokėti mokesčius, vairuoti automobilį, būti pašauktas į karinę tarnybą, susituokti, tačiau savo vestuvėse negali išgerti taurės šampano. Kai žmogui sukanka 18 metų, jis tampa visiškai atsakingas už savo veiksmus – turime pasitikėti žmonėmis tuomet ir piliečiai pasitikės Valstybe.

Todėl šis naujas keletos kolegų siūlymas mane itin glumina – kartu su valdančiosios daugumos atstovais turėjome darbo grupę, kurioje aktyviai diskutavome, kokius pokyčius alkoholio kontrolės politikai taikyti. Nutarėme palikti tuos alkoholio pardavimų ribojimus, kurie iš tiesų veikia, o tų, kurie yra pertekliniai norime atsisakyti. 

Apmaudu, jog konservatorių frakcijoje atsiranda parlamentarų norinčių vėl sukti perteklinių draudimų keliu. Per rinkimus žadėjome žmonėms, kad draudimų laikus paliksime praeityje, pasitikėsime žmogumi ir jo gebėjimu atsakingai priimti sprendimus. Tad viliuosi, jog Seimas palaikys visos valdančiosios daugumos rengtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, o neįves dar vieno nelogiško draudimo.

2022-ieji gali būti paskelbti Lietuvos technologinių startuolių metais

Seimas svarstys siūlymą paskelbti 2022 metus Lietuvos technologinių startuolių metais.

Siekiant paskatinti Lietuvos ir Europos Sąjungos gyventojus domėtis unikaliais Lietuvos ir jos technologijų sektoriaus pasiekimais, tokį nutarimo projektą inicijavo Seimo narys Andrius Bagdonas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais Lietuvos technologinių startuolių rinkai prognozuojamas rekordinis iki 50 proc. augimas.

Už projektą po pateikimo antradienį balsavo 79 Seimo nariai, 1  buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė. Prie šio klausimo Seimas ketina sugrįžti rudenį.

„Auganti Lietuvos technologijų startuolių bendruomenė gali tapti svarbiu žiedinės ekonomikos Lietuvoje katalizatoriumi“, – sakoma nutarimo projekte.

Šiuo dokumentu siekiama pažymėti augantį Lietuvos startuolių sektoriaus vaidmenį Lietuvos švietimo paradigmoje ir išryškinti Lietuvos stiprybes – inovacijoms patrauklią aplinką, pasaulinio lygio talentus, augančias ekosistemas ir šalies potencialą kartu su pasauliu spręsti globalius iššūkius, kurti ir augti.

Nutarimo projekte siūloma Vyriausybei iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengti Lietuvos technologinių startuolių metų programą ir ją patvirtinti bei kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Liberalai priekaištauja opozicijai dėl nenoro mažinti Seimo narių amžiaus kartelę

Antradienį parlamente svarstant Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktą konstitucinių pataisų projektą, kuriuo siūloma Konstitucijoje nustatytą 25 metų amžiaus ribą, norint tapti Seimo nariu, sumažinti iki 21 metų, dalis opozicijos atstovų šiam siūlymui išreiškė nepritarimą.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas klaipėdietis Eugenijus Gentvilas teigia, kad tokiu elgesiu opozicija parodo savo veidmainiškumą.

„Opozicija nėra nuosekli. Iš vienos pusės, nuolat kartoja, kad valdančioji koalicija jų negirdi ir ignoruoja, tačiau, kai ateina laikas veiksmais įrodyti savo kalbas, patys stabdo platesnio atstovavimo iniciatyvas. Vis girdime priekaištą valdantiesiems, jog „reikia kalbėti su visais“. Mes, liberalai, sakom, kad reikia ne tik kalbėti, bet ir įgalinti veikti. Šiuo atveju – atverti duris jaunimui ateiti į Seimą“, – pranešime cituojamas E. Gentvilas. 

Europos Sąjungoje Lietuva yra numačiusi vieną aukščiausių amžiaus barjerų patekti į nacionalinį parlamentą – 25 metus. Tokią aukštą kartelę taiko tik Italija, Kipras ir Graikija. 

„Situacija yra daugiau nei keista – žmogus gali atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos institucijose, bet negali spręsti nacionalinio lygio klausimų. Šios pataisos sudarytų galimybę jaunimui anksčiau įsijungti į politinius procesus ir sprendimų priėmimą“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, neringiškis Andrius Bagdonas.

Pasak jo, iš amžiaus cenzo mažinimui nepritariančių politikų pasigirsta būgštavimai, kad Seimą užplūs jaunimas be patirties. Tačiau, anot politiko, savivaldybių rinkimai rodo visai kitą situaciją, o aktyvus jaunimas nori įsitraukti į politiką – su kiekvienais rinkimais balsuoti ateina vis didesnė dalis jaunimo.

„Po savivaldybių rinkimų reformos iš maždaug 1500 išrinktų tarybų narių tik du buvo aštuoniolikamečiai. Taigi, rinkimų amžiaus cenzo sumažinimas dar nereiškia, kad priėmus Konstitucijos pakeitimą Seimą užplūs trečiakursiai, nes pirmiausia kiekvienas kandidatas turi užsitarnauti rinkėjų palaikymą. Tačiau žmogus jau nuo 21 metų galės kaupti politinę patirtį, susipažinti su rinkimų procesu ne tik nešiodamas vyresnių kolegų skrajutes, bet ir pats aktyviai dalyvaudamas“, – sakė A. Bagdonas.

„Bolševikiniai” VMI metodai šokiravo Seime dirbančius pajūrio liberalus

Siekiant užtikrinti skaidrumo reikalavimus, valstybinės įstaigos neturėtų taikyti radikalių valdysenos metodų. Tokią nuostatą išreiškė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas klaipėdietis Eugenijus Gentvilas, pasirodžius informacijai, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina šalies magistralėse skenuoti automobilių numerius ir „gaudyti“ verslininkus, kurie įmonės transportą naudoja privatiems poreikiams tenkinti.

„Būtų labai įdomu detaliau susipažinti su metodika, kur yra ta riba tarp verslo poreikių ir asmeninių poreikių tenkinimo. Vadovaujantis VMI logika, vykstant į verslo susitikimą pakeliui užvežti vaiką į darželį gali tapti administraciniu pažeidimu. Mes suprantame, kad valstybines institucijas skatina kai kurių politikų radikalų bolševikmetį primenantys pareiškimai, kaltinantys verslą, ir noras viską kontroliuoti, tačiau taip galima nueiti iki komunistinės utopijos, kai peržengiamos privačios laisvės ribos“, – stebėjosi E. Gentvilas.

Kaip skelbiama, VMI planuoja pasitelkti daugiafunkcinę pažeidimų kontrolės sistemą, kuri fiksuoja transporto priemonių judėjimą magistraliniuose ir regioniniuose keliuose, naudoti numerių atpažinimo sistemą, kitas kontrolės priemones. Anot politiko, gerai, jog identifikuojama verslo įmonių piktnaudžiavimo problema, tačiau pasirinkti sprendimai jai spręsti nėra adekvatūs. 

„Taip, turime pripažinti, kad dalis verslo įmonių automobilių yra pajamos „natūra“, tačiau mokesčius administruojanti įstaiga turėtų analizuoti duomenis ir tikrinti procedūras, o ne rinkti „daiktinius“ įrodymus nelyg teisėsaugos įstaiga. Man sunkiai suprantami yra tokie pareiškimai, jog VMI užsiims verslo įmonių automobilių kilometražo skaičiavimu“, – sakė E. Gentvilas. 

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas teigia, kad politikai turėtų jausti atsakomybę kaltindami verslą. 

Tuo metu Neringoje išrinktas Seimo Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Bagdonas teigia, kad įvedant mokesčių surinkimo pakeitimus, būtina atsižvelgti, ar administravimo kaštai nebus didesni nei surenkami mokesčiai.

„Pati mokesčių inspekcija pripažįsta, kad nėra apskaičiavusi, kiek mokesčių ketina surinkti ir kiek kainuos jų apskaita, bylinėjimasis su verslu. Precedentai teismuose rodo, kad VMI sunkiai sekasi įrodyti verslo piktnaudžiavimą įmonės transportu, o už pralaimėtas bylas susimoka mokesčių mokėtojai“, – sakė A. Bagdonas.

Socialinis verslas galėtų tikti daugelį viešųjų paslaugų

Valstybės lėšų taupymas, bendruomenės ryšių stiprinimas, tvaraus ir ekologiško verslo skatinimas – tokias galimybes gali teikti Lietuvoje dar naujove laikomas socialinio verslo modelis, Seime vykusioje konferencijoje „Socialinio verslo proveržis Lietuvoje: vizija ar realybė?“ sakė jos iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas.

„Viešasis sektorius turi teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės ar bendruomeninės organizacijos ar verslo įmonės, todėl esu įsitikinęs, kad socialinis verslas turės reikšmingą vaidmenį mūsų viešajame gyvenime. Matome, jog Europoje socialinio verslo veiklos modelis pilnai pasiteisina“, – atidarydamas konferenciją sakė A. Bagdonas.

Konferencijoje dalyvavusi Europos Komisijos Socialinio verslo politikos ir užimtumo generalinio direktorato atstovė Dana Verbal sakė, jog ES mastu jau veikia 266 000 socialinio verslo įmonių, kuriose dirba per 4 milijonus darbuotojų. Kas ketvirta nauja kompanija Europoje yra socialinis verslas, o ES pasirinkusi socialinio verslo modelį kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi bei sprendžiant regiono problemas.

Lietuvos Nacionaliniame pažangos plane 2030 numatytas siekis, jog trečdalį viešųjų paslaugų savivaldybėse turėtų teikti nevyriausybinis sektorius, tačiau kol kas stokojama ne tik priemonių šiam tikslui pasiekti, bet ir teisinės bazės. 2015 metais ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinta Socialinio verslo koncepcija. Deja, iki šiol neturime nei vieno įstatymo, kuriame būtų apibrėžta kas yra socialinis verslas. Žemės ūkio ministerija per LEADER programą finansuodama socialinio verslo projektus yra parengusi tik vidinius dokumentus Lietuvos kaimo plėtros programos įgyvendinimui. Forumo metu Lietuvos socialinio verslo ekspertai ir praktikai savo pasisakymuose akcentavo, kad sureguliuotas teisinis reguliavimas padėtų socialiniams verslo plėtrai Lietuvoje.

Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas teigia, kad socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą ekonomikoje – tai yra didelė socialinės ekonomikos dalis ir tampa svarbiu Europos Sąjungos ekonomikos ramsčiu, tačiau Lietuvoje socialinio verslo reguliavimas dar tik formuojasi: „Nesame įstatymais apibrėžę kas yra socialinis verslas, todėl sunku skatinti tvarią jo plėtrą. Trūksta ne tik teisinės bazės, bet ir visuomenės požiūrio į socialinį verslą. ir šviežio požiūrio.“

Politikas Seime jau yra užregistravęs smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pataisą, siūlydamas įvesti socialinio verslo sąvoką, kuri padėtų pagrindus socialinio verslo teisiniam reglamentavimui. Įstatymo projekte „socialinio verslo“ sąvoka apibrėžiama kaip „socialinei ekonomikai priskiriamo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikio“. Socialinio verslo pelnas būtų naudojamos socialiniam ar aplinkosauginiam poveikiui kurti.