NVO atstovai Seime aptarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas

Šiandien Seime įvyko konferencija „Kokį pokytį NVO sektorius daro gaunant 1,2 proc. GPM paramą?“, kurios metu Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas pristatė Labdaros ir paramos įstatymo  pakeitimo projektą. Juo numatoma GPM 1,2 proc. paramą skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms. Renginyje dalyvavę NVO atstovai pristatė savo įžvalgas dėl teikiamo įstatymo pakeitimo.

 „Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad 1.2 proc. GPM paramą gali gauti tik NVO sektorius. Tai sustiprins Lietuvos pilietinį sektorių, kuris sukuria didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje.  NVO finansavimo stiprinimas bei filantropijos, nukreiptos į pilietines organizacijas skatinimas, ypač šiais mūsų valstybei neramiais laikais, yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Skiriant GPM dalį būtent NVO sektoriui, siekiama stiprinti pilietinę visuomenę, suteikiant galimybę nuo valdžios aparato nepriklausomoms bei viešąjį interesą tenkinančioms organizacijoms užsitikrinti bent minimalius finansinius resursus bei paskatinti visuomenę domėtis pilietinėmis organizacijomis ir įsitraukti į filantropinę veiklą.

„Nevyriausybinės organizacijos geriausiai ir tiksliausiai žino, kaip panaudoti gaunamą paramą, nes betarpiškai bendrauja su šeimomis, gydytojais, seselėmis, tais, kuriems reikia pagalbos. Labdaros organizacijos vienija savanorius, žmones, kurie galbūt yra idealistai, naivūs, bet labai nuoširdžiai nori padėti ir pasiruošę pagelbėti kiekvienu momentu“, – sakė konferencijoje dalyvavęs Rimantas Kaukėnas, Labdaros ir paramos fondo „Rimanto Kaukėno paramos grupė“ įkūrėjas.

Edvinas Regelskis, Maltos ordino Organizacinės plėtros vadovas, pažymėjo, kad parama buvo ypač svarbi karantino laikotarpiu bei padėjo surengti medikų palaikymo akciją: „Pirmojo karantino metu turėjom milžinišką antplūdį savanorių, tačiau juos reikia apmokyti, „vadybinti“ ir tas kainuoja. Ne tik finansai, bet ir žmogiškieji ištekliai yra labai svarbu. Šių dalykų nebūtume galėję padaryti be paramos, nebūtume galėję padėti valstybei dirbant su pandemijos pasekmėmis“.

Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Andriaus Bagdono, NVO sektorius nuolat kreipiasi į LR Seimo narius su prašymu keisti dabar galiojančias įstatymo nuostatas.

„Nevyriausybinės organizacijos pandemijos laikotarpiu tapo ypač pažeidžiamas, nes nesulaukia tokios paramos kaip verslo sektorius“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas.

VŠĮ Penkta koja atstovė Saulenė Taruškaitė Vanebo teigė, jog 1.2 proc. GPM parama yra pagrindinis išgyvenimo šaltinis gyvūnų globos organizacijoms.

„Mūsų gyvūnų globos organizacijoms tai yra pagrindinis lėšų šaltinis – tik gaudami 1.2 proc. GPM paramą esam įgalūs kurti pokytį. Gauti paramos iš projektų neturim galimybės, nes tų projektų paprasčiausiai nėra. Mes vykdom švietimą, pavyzdžiui – skleidžiam žinią apie visuotinį gyvūnų ženklinimą ir taip nuimam didžiulį krūvį nuo savivaldybių, nes tai darom neatlygintinai“, – sakė Saulenė Taruškaitė Vanebo.

15 nevyriausybinių organizacijų atstovaujanti NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė renginio metu akcentavo, jog parama nevyriausybinėms organizacijoms ir savanorystė yra brandžios visuomenės požymis.

„Bendruomenės mato su kuo dirbame: vaikai, senjorai, žmonės su negalia, galop gyvūnai. Ypatingai NVO veikla išryškėjo karantino metu. Dauguma gyvena iš projektų, tad 1.2 proc. ir ta parama yra be galo svarbi, bet tuo pačiu tai neeliminuoja biudžetinių įstaigų nuo paramos gavimo, ką bando sakyti oponuojantys naujam įstatymui“, – teigė Gaja Šavelė.

Dar 2009 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadose dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto teigiama, kad  didžiausią dalį GPM paramos gauna biudžetinės įstaigos ir tai kelia abejones, ar tokia besiklostanti praktika – skirti paramą biudžetinėms įstaigoms nėra ydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų.

A. Bagdonas apie naują keltą į Neringą: automobiliai ir vėl svarbiau už žmones

Susisiekimo ministerija pristatė naują keltą į Kuršių Neriją automobiliams plukdyti. Jau liepą planuojama paleisti net 60 m ilgio ir 14 m pločio keleivinį-krovininį keltą, kurio statybos darbai šiuo metu vykdomi. Naujuoju keltu bus galima plukdyti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau nei 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Tačiau iš Neringos kilusio Seimo nario A. Bagdono projektas nedžiugina. 

„Manau, kad norėdami išsaugoti unikalų Neringos kraštą, turime ieškoti alternatyvių susisiekimo priemonių, skirtų, pirmiausia, žmonėms, dviratininkams, ne automobiliams. Valstybinės įmonės AB „Smiltynės perkėla“ pagrindinis tikslas turėtų būti ne tik gauti kuo didesnį pelną, bet užtikrinti patogų susisiekimą, nedidinant automobilių srautų” – komentuoja Seimo narys A. Bagdonas. 

Dar 2014-aisiais AB „Smiltynės perkėla“ ėmė plukdyti žmones 1999-ųjų statybos greitaeigiu katamaranu „Smiltynė“, per sezoną alternatyviu būdu perkėlusiu apie 20 tūkst. keliautojų. Tačiau 2018-aisiais įmonė nusprendė katamaraną parduoti dėl mažo pelningumo, viešai žadėdama įsigyti naują. Toks sprendimas sulaukė neigiamų visuomenės reakcijų, kadangi paslauga buvo itin populiari tarp miesto svečių.

AB „Smiltynės perkėla“ duomenimis, pastaruoju metu per parą perkeliama vidutiniškai 1-1,2 tūkst. automobilių. Atlaisvėjus judėjimo tarp savivaldybių ribojimams ir artėjant vasaros sezonui, šie skaičiai turėtų ir toliau augti. 

„Miesto svečiams, galvojantiems apie patogų ir ekologiškesnį atvykimą į Kuršių Neriją, ši paslauga buvo labai naudinga. Net kelis metus buvo žadama vėl įsigyti naują laivą, tačiau vietoj greitaeigio katamarano, skirto žmonėms, statomas dar vienas keltas automobiliams plukdyti” – nusivylimo neslėpė ekonomikos komitete dirbantis parlamentaras.  Anot politiko, vasaros sezono metu Kuršių Nerijos gyvenvietės ir taip perpildytos automobiliais, todėl papildomai skatinti vykti šiomis transporto priemonėmis nebereiktų. 

Politikas taip pat akcentuoja, jog  keleivius į Neringą galėtų plukdyti modernūs, elektra varomi, greitaeigiai laivai. Tokia valstybės investicija atsipirktų ne tik dėl ekologinio aspekto, bet ir pritrauktų kurortui daugiau svečių.

Turime sumažinti verslo administracinę naštą

Balandžio 19 d. Seime įvyko nuotolinė diskusija „Statistinės ataskaitos. Ar įmanoma jas sumažinti?“. Renginio iniciatorius liberalas A. Bagdonas teigia, jog būtina mažinti verslo administracinę naštą.

„Mes turime skatinti liberalesnį požiūrį į verslo priežiūrą. Turime atsisakyti perteklinės informacijos reikalavimo iš verslo ir nebedubliuoti valstybės institucijų funkcijų. Kartu su verslo ir viešojo sektoriaus atstovais ieškojome sprendimų, kaip tai keisti“, – sako Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas.

Diskusijos metu verslo atstovai išsakė savo susirūpinimą dėl ataskaitų gausos. Jų nuomone institucijos turėtų dalintis duomenimis ir taip palengvinti verslo administracinę naštą.

„Principas turi būti paprastas: kai verslas pateikia duomenis vienai iš valstybės institucijų, kita institucija neturėtų dar sykį jų prašyti. Dabar tenka pripažinti, jog trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, duomenys dar daug kur yra “popieriniai”. Mūsų viešojo sektoriaus laukia plataus mato skaitmenizacijos reforma – tai yra įvardinta ir Vyriausybės priemonių plane, tam skirta ir didžiulė ES parama“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas.

Renginyje dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ministrės patarėja Ieva Valeškaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos verslo aplinkos departamento geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vedėja Jelena Dilienė, Statistikos departamento generalinio direktoriaus I- oji pavaduotoja Daiva Jurelevičienė Lietuvos apskaitos įmonių asociacijos prezidentas Sigitas Babarskas, verslo atstovai.

Ateityje numatoma tęsti diskusijų ciklą ir kartu su Sodros, VMI, Registrų centro ir Statistikos departamento atstovais ieškoti sprendimų verslo administracinės naštos mažinimui.

Testas Seimui: ar užteks valios GPM paramą nukreipti tik pilietinėms organizacijoms

Seimas pateikimo stadijoje palaikė iniciatyvą sudaryti galimybę 1.2 proc. GPM mokesčio skirti tik nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriui. Džiaugiuosi kolegų ryžtu stiprinti pilietinę visuomenę, bet kartu matau nepagrįstų baimių dėl šio mano pasiūlymo. 

2021–ųjų sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje visuomenės labui veikia 34 319 pilietinės organizacijos, priskiriamos NVO sektoriui: 1846 Labdaros ir paramos fondai, 20106 asociacijos ir 12367 viešosios įstaigos. Už šių skaičių savo laiką ir energiją vardan bendro gėrio aukojantys žmonės – tai ištvermingi savanoriai ligoninėse, padėję rizikos grupėse esantiems žmonėms, organizuojantys bendruomenes buriančias iniciatyvas bei daugelis kitų. Sėkmingai veikiančios nevyriausybinės organizacijos siekia ilgalaikių partnerysčių su verslu, ieško būdų mainais pasiūlyti savo paslaugas, o savo veiklą grindžia visuomenės pasitikėjimu.

Šios įstatymo pataisos iniciatoriai ir yra NVO atstovai, kurie geriausiai žino, kaip valstybė gali prisidėti prie pagalbos jiems kuriant pilietinę visuomenę.

Ar toks pokytis pakenktų biudžetinėms įstaigoms? Nemanau, nes vidutiniškai parama biudžetinio sektoriaus įstaigoms viršija paramą NVO organizacijoms: 2020–aisiais žmonės iš viso skyrė virš 3 mln. eurų GPM paramos 2388 biudžetinėms įstaigoms (vidutiniškai 1374 EUR / 1 įstaigai) ir beveik 13 mln. eurų 14890 NVO sektoriaus atstovų (vidutiniškai 852 EUR / 1 organizacijai).

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog biudžetinės įstaigos dažnu atveju turi šimtatūkstantinius biudžetus ir papildomi keli šimtai eurų didelės įtakos jų veiklos rezultatams nedaro. Tuo tarpu keli šimtai eurų NVO – tai dar viena akcija, iniciatyva ar prasmingas renginys, įgyvendintas projektas. Net ir su mažomis sumomis privačios iniciatyvos vedini žmonės sugeneruoja daugybę socialinio kapitalo. Na, o norintiems toliau remti biudžetinių įstaigų veiklą asmeninėmis lėšomis, tokia galimybė išliktų net ir priėmus naują įstatymo pataisą.

Svarbu paminėti ir tai, kad kiekvienas mūsų jau remiame biudžetines įstaigas iš savo sumokamų mokesčių. Bet dabar galiojanti tvarka nėra efektyvi ir tą rodo tiek ES praktika, tiek tarptautiniai ekspertai, tiek mūsų pačių kontrolės mechanizmai.

Dar 2009–aisias LR valstybės kontrolės dėl 2008–ųjų valstybės biudžeto įvykdymo apskaitos išvadose teigiama, kad didžiausią dalį paramos gauna biudžetinės įstaigos ir tai kelia abejones, ar tokia besiklostanti praktika nėra ydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų. Tarptautinio ne pelno teisės centro ekspertai taip pat teigia, kad valstybės, pasirinkdamos teisinį reglamentavimą tikslingai skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį tik NVO, aiškiai išreikštų siekį stiprinti savo pilietinį sektorių.

Visose ES šalyse, kuriose yra galimybė skirti 1 proc. ar 2 proc. nuo pajamų mokesčio – paramą galima skirti tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms. Kai 2004–aisiais priėmėme šį įstatymą Lietuvoje, iniciatyvos tikslas irgi buvo toks pat – stiprinti nepriklausomą NVO sektorių. Deja, skaičiai šiandien rodo ką kitą.

Pritarę pasiūlymui, skirti 1.2 proc. GPM mokesčio paramą nevyriausybinėms organizacijoms, ženkliai sustiprintume Lietuvos pilietinį sektorių, kuris sukuria didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje. Taip pat, priimtos įstatymo pataisos suteiktų didesnes galimybes nuo valdžios aparato nepriklausomoms bei viešąjį interesą tenkinančioms organizacijoms užsitikrinti bent minimalius finansinius resursus. Galiausiai, paskatintų visuomenę domėtis pilietinėmis organizacijomis ir įsitraukti į filantropinę veiklą.

Prieš Seimo rinkimus bene visos politinės partijos deklaravo, jog yra pasirengusios remti ir stiprinti NVO sektorių, ypač nukentėjusį dėl pandemijos. Metas tai įrodyti ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Atverkime Lietuvos kurortus poilsiautojams

Prasidedant penktajam mėnesiui griežtame karantine, akivaizdžiai matome, kad judėjimo ribojimai tarp savivaldybių nebėra efektyvūs. Be pateisinamos priežasties negalima nuvykti iš Vilniaus į pajūrį automagistrale, bet užtat įmanoma iš Vilniaus nuskristi pailsėti į užsienio kurortus ir grįžti į Palangos oro uostą. 

Tuo tarpu mūsų kurortai jau nuo gruodžio mėnesio negali priimti jokių lankytojų. Tai reiškia, jog pajūrio viešbučiai, kavinės ir restoranai negauna jokių pajamų, o ką jau kalbėti apie sveikatingumo centrus Birštone ar Druskininkuose. Kol išmokos nukentėjusioms įmonėms vėluoja, tai – ne tik nepakeliamos išlaidos verslui, bet ir didesnės atostogų kainos kiekvienam lankytojui ateinančią vasarą.

Štai Neringos miesto savivaldybėje sergančių COVID-19 – vos keletas, o savivaldybė patenka į raudonąją zoną ir negali priimti miesto svečių. Palanga buvo atverta lankytojams vos porai savaičių, o dabar verslininkams vėl tenka užverti duris ir laukti pokyčių.  

Galiojantys apribojimai neša didelius ekonominius nuostolius – žmonės keliauja atostogauti į Maldyvus ir kitus užsienio kurortus, o pinigai, kuriuos šie poilsiautojai galėtų išleisti Lietuvoje, keliauja užsienio ekonomikoms. Tuo tarpu mūsų verslai vargsta, galvodami, kaip išlaikyti darbuotojus ir išgyventi iš kelių šimtų eurų išmokų. Kaip tai spręsti? Taikykime kelionėms į Lietuvos kurortus tokią pačią tvarką, kaip ir vykstantiems ilsėtis į užsienį. 

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, norintys keliauti į turistams atvirus užsienio kurortus, turi turėti neigiamą COVID-19 testą. Grįžus po atostogų, reikia karantinuotis 10 dienų arba vėl pasidaryti testą ir saviizoliacijoje praleisti savaitę.  Kadangi epidemiologinė situacija išlieka rimta, tokią pačią tvarką galėtume taikyti ir vykstantiems į Lietuvos kurortus. Prieš kelionę į pajūrį –  neigiamas COVID-19 testas, o grįžus – karantinas. Neabejoju, kad tokios priemonės neišgąsdintų dalies visuomenės ir atsirastų norinčių saugiai pailsėti už gyvenamosios savivaldybės ribų. Taip ne tik padėtume kurortinių savivaldybių verslams atsigauti po ilgų mėnesių nuostolių, bet ir suteiktume galimybę žmonėms saugiai pailsėti Lietuvoje. 

Nors ir siekiame užtikrinti maksimalų žmonių saugumą, net didžiausi skeptikai pripažįsta, kad pervargusios visuomenės dalis draudimų jau nebeveikia. Tuo galėjome įsitikinti ir plačiai nuskambėjusiu M.A.M.A apdovanojimų pavyzdžiu. Deja, tačiau tokių atvejų gali tik daugėti, jei nebus priimti atitinkami sprendimai dėl karantino laisvinimo. 

Todėl turime iš naujo aptarti taikomus ribojimus – jų naudą, o kartu ir žalą. Netaikykime tokio griežto judėjimo tarp savivaldybių ribojimo – sudarydami galimybę išvykti pailsėti iš gyvenamosios savivaldybės, ne tik išsklaidytume minias didžiųjų miestų parkuose, bet ir prisidėtume prie mūsų žmonių emocinės ir psichologinės būsenos gerinimo.

Tik laikydamiesi ribojimų suteiksime pagrindą Vyriausybei svarstyti karantino atlaisvinimus. Todėl kad galėtume laukti pozityvių pokyčių, kviečiu visus rimtai ir atsakingai laikytis apribojimų – pandemijos pabaigos laukti liko visai nedaug. Tikiu, kad Vyriausybė įsiklausys į visuomenės balsą ir atvers Lietuvos kurortus lankytojams. 

Verslinės žvejybos draudimas problemų neišspręs, o tik žlugdys Neringos kraštą

Praėjusią savaitę Seime įregistruota pataisa, kuri paliestų ne tik žvejus, bet ir perdirbimo, prekybos bei viešojo maitinimo įmones – pagal naujai teikiamas Žuvininkystės įstatymo pataisas verslinė žvejyba Kuršių mariose būtų uždrausta. Tokiai idėjai nepritariantis liberalas Andrius Bagdonas teigia, kad naujai teikiamas įstatymas neatsižvelgia į Neringos bendruomenės interesus, miesto svečių poreikius ir nesprendžia realių problemų, o tik sugriautų tai, kas šiame krašte kurta metų metus.

„Verslinės žvejybos draudimo šalininkai teigia, jog tokio įstatymo reikia, nes mažėja žuvų ištekliai. Bet moksliniai tyrimai rodo, kad per metus žvejai verslininkai pagauna mažiau žuvies nei žvejai mėgėjai – būtent jie aktyviai pasisako už naują draudimą. Mano nuomone, – tai tik išskirtinai diskriminuoja žvejus verslininkus ir yra perteklinė, nelogiška priemonė – tikrai ne šimtametės Neringos žvejų tradicijos mažina žuvų išteklius Kuršių mariose“, – dėstė A. Bagdonas.

Pagal statistikos duomenis per metus žvejai verslininkai pagauna maždaug 1000-1200 tonų žuvies, o mėgėjai 2020-aisiais sugavo 1305 tonas. Kuršių mariose aktyviai „žvejoja“ ir kormoranai – vidutiniškai per metus jie suvartoja 653,3 tonos žuvies. Anot politiko, išsaugoti žuvų populiaciją 30%-40% per metus galima taikant alternatyvias priemones – sumažinant žuvavimo kvotas tiek mėgėjams, tiek verslininkams.

A. Bagdonas teigia, kad nauju draudimu siūlant saugoti žuvies išteklius, nesuprantama, kad Lietuvai priklauso tik maždaug ketvirtadalis Kuršių marių teritorijos, todėl net ir įvedus žvejybos draudimus, žuvys ir toliau laisvai migruos į Rusijai priklausančius marių vandenis. Anot politiko, dėl šio proceso kalti ne dėl Neringos žvejai, o prasta ekologinė situacija Pamaryje – „Po Klaipėdos uosto gilinimo darbų stipriai kinta marių šiaurinės dalies sūrumas, o tai veikia žuvų migraciją – šaltuoju periodu jos traukiasi iš tokių zonų ir didesne dalimi eina per Kaliningrado vandenis. Mokslininkai sako, jog pritaikius draudimą, staigaus pagerėjimo nematytume, o jį matytų tik Rusija, kuriai priklauso didelė Kuršių marių dalis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ne tik verslininkai daro neigiamą įtaką Kuršių marių augmenijai – nuslėptas „Grigeo“ taršos atvejis pakenkė visai ekosistemai ir turėjo netiesioginę įtaką žuvų ištekliams“, – dėstė A. Bagdonas.

Versline žvejyba Neringoje užsiima apie 20 įmonių, kuriose, priklausomai nuo sezono, dirba apie 50-60 žvejų. Tačiau, dar didelis skaičius dirba perdirbimo, tiekimo įmonėse, galiausiai kavinėse, restoranuose, kur realizuojama šviežia žuvis. 

„Europos Sąjunga yra  numačiusi specialias priemones remti verslinę žvejybą ir žvejai jau dabar yra pateikę paraiškas ES finansavimui gauti, vykdo projektus. ES prioritetas tikrai nėra uždrausti verslinę žvejybą. Niekaip nesuprantu, kodėl savo rankomis norime sugriauti, ką patys sukūrėme?“, – retoriškai klausė politikas.

Greta ekonominių paskaičiavimų, rengiant įstatymą liko neišgirsta ir vietos bendruomenė, kuri, pasak A. Bagdono, kaip niekad vieningai stoja ginti savo krašto interesų. Skaičiuojama, jog Neringoje apie 80-90% gyventojų per turizmą yra susiję su versline žvejyba, kuri yra tapusi neatsiejama šio krašto įvaizdžio dalimi.

„Nauju draudimu tik sužlugdytume vietos bendruomenės gyvenimą, susiformavusį per šimtmečius. Juk žvejybos paveldas, išsaugotos tradicijos, buvo vienas iš kertinių kriterijų įtraukiant Neringą į UNESCO vertybių sąrašą. Įsiklausęs į žvejų, biologų, vietos bendruomenės narių argumentus negaliu pritarti tokiam draudimui. Kviečiu kolegas išgirsti mokslinius argumentus, pagalvoti apie tokio draudimo žalą unikaliam Kuršių Nerijos kraštui ir siūlomoms įstatymų pataisoms nepritarti“, – sakė A. Bagdonas.

1.2% GPM parama turi nukeliauti į NVO sektorių

Kovo 22 d. Seime buvo registruota Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų pataisa, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 1,2 proc. parama atitektų tik nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriui. Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Andriaus Bagdono, NVO sektorius nuolat kreipiasi į LR Seimo narius su prašymu keisti dabar galiojančias įstatymo nuostatas.

„Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad 1.2 proc. GPM paramą gali gauti tik NVO sektorius. Tai sustiprins Lietuvos pilietinį sektorių, kuris sukuria didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje.  NVO finansavimo stiprinimas bei filantropijos, nukreiptos į pilietines organizacijas skatinimas, ypač šiais mūsų valstybei neramiais laikais, yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Skiriant GPM dalį būtent NVO sektoriui, siekiama stiprinti pilietinę visuomenę, suteikiant galimybę nuo valdžios aparato nepriklausomoms bei viešąjį interesą tenkinančioms organizacijoms užsitikrinti bent minimalius finansinius resursus bei paskatinti visuomenę domėtis pilietinėmis organizacijomis ir įsitraukti į filantropinę veiklą.

„Nevyriausybinės organizacijos pandemijos laikotarpiu tapo ypač pažeidžiamos, nes nesulaukia tokios paramos kaip verslo sektorius. Labai tikime, kad ir kitos frakcijos palaikys šį įstatymo projektą“, – teigė liberalas A. Bagdonas.

Dar 2009 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadose dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto teigiama, kad  didžiausią dalį GPM paramos gauna biudžetinės įstaigos ir tai kelia abejones, ar tokia besiklostanti praktika – skirti paramą biudžetinėms įstaigoms nėra ydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų.

Seime užregistravus įstatymo pataisas, toliau laukia svarstymo ir tvirtinimo procedūros.

„Lankstesne“ vakcina pirmiausia reikėtų skiepyti paslaugų sektorių

Vyriausybės atstovams prakalbus apie galimybę „AstraZeneca“ vakcina skiepytis be prioritetinės eilės, ši vakcina turėtų būti nukreipiama į paslaugų sektorių. Pasak liberalo Andriaus Bagdono, tai leistų žmonėms grįžti į darbus ir padėtų išjudinti ekonomiką.

„Šiuo metu verslas turi nuolat testuoti savo darbuotojus. Labai pozityviai vertinu sprendimą kompensuoti verslui darbuotojų testavimo išlaidas, tačiau visa tai reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų. Vietoj to, paskiepiję paslaugų sektoriaus darbuotojus, ne tik padėtume žmonėms saugiai dirbti, bet ir sutaupytume“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 41 tūkst. nepanaudotų „AstraZeneca“ vakcinų, o per kovo mėnesį planuojama atgabenti dar 74 tūkst. Daugiausia nepanaudotos vakcinos susikaupė rajonų savivaldybėse – antradienį Šalčininkuose buvo 730 dozių, panaši situacija ir Visagine.

„Nesiūlau keisti vakcinacijos plano, žmonės iš prioritetinių grupių turi teisę vakciną gauti pirmieji – būtent taip šiuo metu ir vyksta. Tačiau, jei susidaro kažkurios vakcinos perviršis, jį reikėtų nukreipti į ekonomikos gaivinimą ir stengtis kuo greičiau atpalaiduoti verslą iš karantino. Jei nukreiptume vakcinaciją į paslaugų sektorių, paskiepytume aptarnaujantį personalą, verslams būtų lengviau grįžti į normalų gyvenimą“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas.

Anot A. Bagdono, politikai turėtų savo pavyzdžiu prisidėti prie pasitikėjimo vakcinomis stiprinimo. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ketina skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, kai tik bus tam galimybė.

Ar pandemija gali pritraukti užsienio turistų?

Taip, jei pandemija Lietuvoje bus suvaldyta greičiau nei kitose šalyse. Sveikatos apsaugos ministras neseniai teigė, kad jei per kovo mėnesį pavyks paskiepyti daugumą vyresnių nei 70 metų asmenų, galima bus kalbėti apie karantino švelninimą balandį. Tai sukelia lūkesčius ir turizmo sektoriuje – pirmosios valstybės, kurios nutrauks karantinus ir atvers sienas, sulauks itin didelio turistų dėmesio. Kai atsivers sienos, lėktuvai bus perpildyti, nes žmonės skris bet kur, kur tik bus saugu. Ir mes čia turime daug konkurencinių pranašumų.

Retas apgyvendinimas, mažas gyventojų tankumas – Lietuva, o kartu ir kitos Baltijos šalys, išsiskiria tuo, kad nėra užstatytos stikliniais dangoraižiais ir šimtus hektarų užimančiomis gamyklomis. Iš urbanizuotų kraštų atvykę svečiai nuolat stebisi mūsų tuštuma: ausyse spengianti tyla, natūrali gamta, maža šviesos ir garso tarša turistams iš pergrūstų didmiesčių gali būti esminiai argumentai renkantis atostogų kelionės kryptį. Pasaulinės pandemijos kontekste šios aplinkybės įgauna dar didesnį svorį.

Jei, pavyzdžiui, sostinėj nekilnojamas turtas yra greta parko, jo vertė iškart pakyla. Juk tas pats privalumas išlieka ir užmiestyje, tik nėra tinkamai iškomunikuotas. Miesto žmonės nori pailsėti nuo nuotolinio darbo platformų. Vakarų Europoje jau kurį laiką dominuoja temos, susijusios su žalia ekonomika, gamtai draugiška aplinka ir pan. Mūsų turizmo sektorius turi apeliuoti į tai, kalbėti šios auditorijos kalba, o ne stengtis nukonkuruoti Turkijos ar Egipto viešbučius. Svarbu atskirti kategorijas su kuo kalbama ir kokius turistų segmentus norime pritraukti.

Prognozuojama, jog šią vasarą daugelis lietuvių planuoja leisti atostogas čia, Lietuvoje. Tai reiškia, kad galime tikėtis sektoriaus atsigavimo, investicijų į paslaugų kokybę ir t.t. Tačiau galima prisikviesti ir užsienio svečių. Valstybių sienos nebėra tabu – atskristi iš Europos vidurio į Lietuvą užtrunka tiek pat, kiek nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Žinoma, niekas neskris į Lietuvą tik atsigerti bokalo alaus, todėl būtina orientuotis ne į vienadienius turistus, o žmones, kurie pasiryžę čia praleisti bent vieną, gal net dvi savaites – tam reikia kurti ir atitinkamas paslaugas.

Turizmo sektoriuje reikia matyti toliau nei vieneri metai. Žmonės atostogas planuoja bent pusmečiui į priekį, todėl būtent dabar yra namų darbų metas: jau galima formuoti savo paslaugų paketus, pardavinėti išankstinius kelialapius, siūlyti rezervacijas, vystyti savo paslaugų pristatymą elektroninėje erdvėje. Atitinkamai pasiūlyti ir tokias paslaugas, patirtis, kurios įtikintų kažkur Vakarų Europoje prie kompiuterio sėdintį žmogų įsigyti paslaugą. Net Lietuvoje 85 proc. vietinių turistų užsisako paslaugas internetu, tad ką bekalbėti apie užsieniečius.

Prieš pandemiją turizmo sektorius sukurdavo apie 5% šalies BVP. Ar galime sugrįžę po pandemijos šią dalį padvigubinti? Tebūnie tai retorinis klausimas, tačiau prielaidų tikrai yra, tad tereikia sudaryti palankias sąlygas. Siekiant geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai rengiamoje atnaujinamoje Nacionalinėje plėtros programoje turime išskirti turizmo sektorių atskira dalimi, joje numatant konkrečias priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. Be to, daugelis šalių paslaugų eksportui taiko nulinį tarifą – jei tokį požiūrį pritaikytume ir Lietuvos turizmo sektoriui, tai padėtų šiems verslams greičiau atsigauti. Manau, būtina žiūrėti sistemiškai, kur yra „butelio kaklelis“, identifikuoti apribojimus, stabdančius turizmo augimą Lietuvoje.

Apie tai, kad šalys suvaldžiusios pandemiją, turės galimybę prisitraukti turistų, kalba ir tarptautinių skrydžių kompanijų vadovai, planuojantys kokiomis kryptimis vyks žmonių srautų judėjimas. Žinoma, kaip ir minėjau, tam būtina užtikrinti saugumo reikalavimus: kad efektyviai veiktų testavimo sistema oro uostose, būtų užtikrinta galimybė atsekti kontaktus, sklandžiai vyktų vakcinacijos procesas. Karantinas gali įkalinti žmones namuose, bet negali numalšinti jų noro keliauti. Lietuva tikrai gali išnaudoti šią galimybę.

A. Bagdonas: Iš sveikatos apsaugos ministro neišgirdau, kodėl reikia ribojimų tarp savivaldybių

Ketvirtadienį vasario 25 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitiko su sveikatos apsaugos ministru A. Dulkiu. Daugiausia klausimų kilo dėl pandemijos valdymo ir karantino ribojimų. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas teigė neišgirdęs atsakymo, kodėl negalima panaikinti judėjimo ribojimų tarp savivaldybių.

„Atvejų skalei tendencingai leidžiantis, turime iš naujo aptarti taikomus ribojimus – jų naudą, o kartu ir žalą. Atsisakykime judėjimo tarp savivaldybių ribojimo – sudarydami galimybę išvykti pailsėti iš gyvenamosios savivaldybės, ne tik išsklaidytume minias sostinės parkuose, bet ir prisidėtume prie mūsų žmonių psichikos sveikatos gerinimo“, – sakė liberalas A. Bagdonas.

Anot parlamentaro, judėjimo tarp savivaldybių ribojimas veiksmingas nebent šventiniu laikotarpiu ir reiktų koncentruotis ne į judėjimo, o į kontaktų skaičiaus mažinimą.

„Gerbdamas ekspertų argumentus bei Vyriausybės darbą, pasisakau už kai kurių karantino ribojimų laisvinimą“, – teigia A. Bagdonas.