Parlamentarai susibūrė į bendradarbiavimo su Lietuvos jaunimu grupę

Seime įsikūrė Laikinoji Bendradarbiavimo su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) grupė, į kurią prisijungė 21 parlamentaras iš visų frakcijų. Išrinktasis grupės pirmininkas Andrius Bagdonas tikisi, kad parlamentarams aktyviau bendradarbiaujant su jaunimu, Seime bus aktyviau sprendžiami ir jauniems žmonėms aktualūs klausimai.

„Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos jaunimo metais, todėl džiaugiuosi, kad visų parlamentinių frakcijų atstovai susibūrė į bendradarbiavimo su LiJOT grupę. Šiame Seime tarp 141 parlamentaro dirba vos vienas žmogus, dar nesulaukęs 30-ies. Dauguma kolegų gali būti per toli nuo aktualijų, svarbių, pavyzdžiui, dvidešimtmečiams, todėl juolab reikia užtikrinti, kad jaunimo balsas būtų girdimas stipriau. Neabejoju, kad Seimo narių iš visų frakcijų susibūrimas įrodo, kad parlamentarai yra pasirengę spręsti jaunimui aktualius klausimus, o jaunų žmonių idėjos sulauks palaikymo parlamente“, – sako laikinosios grupės pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A. Bagdonas.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, vienijančios 72 jaunimo organizacijas, prezidentas tikisi, kad grupė bus veiklus formatas, per kurį jaunimo ir jaunimo organizacijų atstovų balsas bus ne tik girdimas, bet į jį Seimo nariai ir atsižvelgs.

„Atsinešame daugybę klausimų, kuriuos būtina spręsti. Seimui 2022 metus paskelbus Lietuvos jaunimo metais, turime dar drąsiau ir garsiau kalbėti apie jaunimo įgalinimą bei kurti galimybes jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus, gerinti veikimo galimybes jaunimo organizacijoms ir visiems jauniems žmonėms“, – sako D. Katelė.

Liberali paspirtukų pataisa – ne suvaržyti, o susitarti dėl žaidimo taisyklių

Elektriniams paspirtukams kasmet tampant vis patrauklesne judėjimo alternatyva mieste, Seime pagaliau pateiktas pasiūlymas, kaip apibrėžti šią transporto priemonę ir kokiomis taisyklėmis jų vairuotojams dalintis erdve su kitais eismo dalyviais. Siūlydamas ieškoti sveikos pusiausvyros tarp eismo dalyvių, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas teikia į įstatymus įtraukti naują sąvoką – mikromobilumo priemonių.

Pagal Seimo nario parengtą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, mikromobilumo priemonės – tai „elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis yra ne didesnis nei 25 km/h“.

Viršijantys šiuos parametrus elektriniai judėjimo aparatai būtų priskiriami mopedams. Vadinasi, vienokie paspirtukai eisme būtų reguliuojami kaip dabar dviračiai, o galingesni – kaip mopedai.

„Kiekvieną pavasarį gatvėse augant paspirtukininkų skaičiui, natūraliai įvyksta ir daugiau eismo įvykių. Daug kas linki paspirtukų judėjimą suvaržyti ir uždrausti, tačiau kartu mes taip uždraustume sveiką ir ekologišką alternatyvą automobiliams. Todėl siūlau paspirtukų judėjimo neriboti, o susitarti, kas yra paspirtukas ir kokios eismo praktikos jam labiausiai tinka“, – sako Andrius Bagdonas.

Paspirtukų pakete teikiamomis Administracinių nusižengimo kodekso pataisomis taip pat numatomos baudos už paspirtuko vairavimą neblaiviam. Be to, paspirtukininkai nebegalėtų vežti keleivio – tai yra keliauti dviese. Užtat jie toliau galės judėti šaligatviais, jeigu šalia nėra dviračių tako.

Pataisų autoriaus vertinimu, projektas leistų pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti saugų mikromobilumo priemonių, pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių judėjimą. Ar pateikti paspirtukų paketą, Seimas sprendžia antradienį.

Malūnų gatvė be malūnų, o Kuršių nerija – be žvejų?

„Žmonės laukia iš visos Lietuvos“, – tokiu sakiniu temą praėjusiame Ekonomikos komiteto posėdyje pradėjo jo pirmininkas Kazys Starkevičius. Kas tas klausimas, kurio laukia žmonės iš visos Lietuvos? Gal internetinis balsavimas? Ar mažesni mokesčiai dirbantiems? Žmonės iš visos Lietuvos laukia, kaip šalis reguliuos žvejus ir žuvį.

Man, kaip ir kiekvienam neringiškiui, tai yra ne tik ekonominis ir ekologinis klausimas, bet ir išlikimo. Kol kas diskusija apie verslinės žvejybos sureguliavimą remiasi tokiu prieštaravimu: kad išliktų žuvys, privalo išnykti žvejai. Ar tikrai mes elgiamės teisingai, žvejams ruošdamiesi sugiedoti „rekviem“?

Neįtikėtinai didelį pluoštą pasiūlymų apsvarsčiusiame Ekonomikos komitete diskutavome ilgai ir vis tiek liko neaišku. Neaišku, kodėl vienokį variantą siūlo Vyriausybė, kitokį – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Šio komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės žodžiais, rengiamomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis būtų įvesta stipri žvejybos kontrolė, gerokai sumažinant įrankių skaičių, o pasitraukiantiems žvejams tinkamai ir sąžiningai atsilyginant. Anot komiteto pirmininkės, verslinė žvejyba Kuršių mariose tęstųsi nedidele apimti, o Lietuvos ežeruose jos iš esmės nebeliktų.

Manau, komitetas pagal nutylėjimą tikisi, kad verslinė žvejyba išnyks ir Kuršių mariose. Iki šiol žvejodami mariose žvejai galėjo naudotis 976 įrankiais. Įvertinusi mokslininkų nuomonę, Vyriausybė siūlo apriboti įrankių skaičių iki 400 (tai yra apie 10–15 įrankių vienai įmonei). Savo ruožtu, kolegė A. Gedvilienė teikia tariamai kompromisinį pasiūlymą įrankių sumažinti net iki 100 – tai yra dešimt kartų. Kitais žodžiais, uždrausti.

Be abejonės, žuvų populiacijai Kuršmarėse reikia žmogaus pagalbos. Marių vandenyse beveik pusšimtis įmonių sužvejoja apie tūkstantį tonų žuvies per metus. Mokslininkai rekomenduoja priegaudą mažinti bent trečdaliu. Todėl atitinkamai Vyriausybė siūlo tinklų ir gaudyklių sumažinti 60 proc. – ar tiek neužtektų žuviai atsigauti?

Manau, užtektų. Vyriausybės siūlymas – jau subalansuotas ir kompromisinis. Vis dėlto gaila, kad dar daug tradicinės žvejybos oponentų galanda prieš juos dantis. Kitais žodžiais, Seime mes apskritai taikomės sunaikinti kultūrinį paveldą. Tai yra paveldas, kurį tėvai perdavė savo vaikams, o šie, jau užaugę ir patys tapę tėvais, perduoda dar kitai kartai. Neringoje iki šiol vieno laivo įgulą gali sudaryti net trys kartos – nedaug kur rasi dar tokio verslumo tęstinumo pavyzdžių, nebent nedidelių gyvenviečių kepyklėlėse ar krautuvėse. Prekybos centruose, drabužių parduotuvėse arba tinklinėse kavinėse nesutiksi trijų kartų atstovų – ten kas kartą užėjęs nebūtinai sutiksi net tą patį darbuotoją. Žmonės greitai keičia darbus, darbuose greitai keičiasi žmonėse. Šiais laikais žmonės neaugina vaikų darbovietėje ir neperduoda jiems darbo pavyzdžiu savo amato paslapčių. Žvejybos amatas yra graži išimtis.

Oponentai įprastai meta argumentą, kad Neringoje atseit jau dabar nerasi lietuviškos žuvies – tik atvežtinę. Pirma, tai netiesa. Antra, ar tai todėl reikia uždrausti verslinę žvejybą, kad lietuviškos žuvies rūkykloje ne kvapo neliktų? Analogija: močiutės turgeliuose irgi vis dažniau parduoda ne lietuviškas, o lenkiškas braškes, tai gal uždrauskime ir močiutes? Jeigu koks nors pamišėlis ir uždraustų lenkiškas braškes parduodančias močiutes, vis dėlto tai nebūtų kultūros paveldo naikinimas. Braškę užauginti ir parduoti gali bet kas. Mariose gaudyti žuvį – retas. Tas, kuris išmoko iš savo tėvo, iš senelio.

Tiek Ekonomikos, tiek Aplinkos apsaugos komitetas iki galo neišgirsta Žuvininkystės įstatymui pateikto Etninės kultūros globos tarybos pasiūlymo. Ko gero, tokį net reikėtų svarstyti Kultūros komitete, nes amatininkystė – tai ne ekonomika ir ne aplinkosauga. Minėta taryba siūlo įvardinti tradicinės žvejybos sąvoką: tai būtų „individuali ar kolektyvinė mažos apimties nepramoninė žuvims gaudyti ir realizuoti skirta veikla, grindžiama iš kartos į kartą konkrečioje vietovėje perduodamomis žiniomis, patirtimi, specialiais įgūdžiais ir tradiciniais įrankiais, siekiant išsaugoti bei praktikuoti vietos ar regiono gyventojų tapatybei svarbius žvejybos būdus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą“.

Kuršių marių žuvys turėtų būti kaip Trakų karaimų kibinai. Todėl etnologai atkreipia dėmesį, jog „tradicinės žvejybos atžvilgiu ne mažiau svarbu atlikti šio tradicinio amato tyrimus, apimant juo užsiimančių asmenų, šeimų ir bendruomenių veiklas, amato raidą ir perspektyvas, sąsajas su kitais verslais ir kitus aspektus“. Seime tokių tyrimų būtinybės išvis nenorime pripažinti.

Maža to, dabartiniai siūlymai prieštarauja nuostatoms, kuriomis Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO paveldą. Nerija paveldo objektu tapo ne tik dėl unikalaus gamtos grožio, bet ir kaip žvejų gyvenvietė. Kaip įvardija Jungtinių Tautų organizacija, „Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio gyvumą, atmosferą ir išskirtinumą išryškina autentiški vietinio nematerialaus paveldo elementai. Jie apima jūrinį kultūros paveldą, tradicinius amatus, folklorą ir meno tradicijas, etnografinius žvejų gyvensenos elementus, išskirtinius apsauginio pajūrio ir didžiojo kopagūbrio tvarkymo bei miško priežiūros būdus, taip pat nuo XIX a. susiklosčiusias darnios rekreacinės veiklos ir kultūrinio poilsio tradicijas“. Vadinasi, sunaikindami tradicinę žvejybą, mes rizikuojame prarasti ir UNESCO paveldo statusą.

Automatiškai kėsindamiesi į tenykščių į žvejų gyvenseną ir pasaulinį pripažinimą, mes kartu kėsinamės kartu nubraukti ne tik kultūrinį klodą, bet ir europines investicijas. Žvejai amatininkai per praėjusį finansinį laikotarpį pritraukė ne vieną milijoną eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dabar mes taikomės jas išmesti į šiukšlyną, dar tiesiai iš valstybės biudžeto skirdami lėšų kompensacijoms už verslo nutraukimą.

Man, kaip neringiškiui, tradicinė nidiškių šeima, užimanti tradiciniu sunkiu amatu, kelia pasigėrėjimą. Tai buvo liberalo žodis. Tik minutėlę… Ar tai ne konservatoriai pirmiausia turėtų ginti tradiciją?

„Malūnų gatvė be malūnų, / Totorių gatvė be totorių, / Mėnulio gatvė be mėnulio, / O Eigulių – be eigulių“ – tai strofa iš žinomo Jurgio Kunčino eilėraščio. Miltai, žinoma, šiais laikais malami kitaip. Totoriai asimiliavosi. Kol Neringoje naujoji karta norės tęsti šeiminį žvejybos amatą, niekas, tikiuosi, nedrįs posmo papildyti eilute: „Kuršių nerija – be žvejų“.

Seimo krepšinio komanda varžysis dėl Baltijos Asamblėjos taurės

Gegužės 5–6 dienomis Seimo krepšinio komanda Daugpilyje (Latvijos Respublika) dalyvaus 15-ajame Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų narių krepšinio turnyre Baltijos Asamblėjos taurei laimėti.

Seimo krepšinio komandą sudaro Kasparas Adomaitis, Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, Domas Griškevičius, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Andrius Mazuronis, Audrius Petrošius, Gintautas Paluckas.

„Šiam turnyrui ruošėmės intensyviai – turėjome ne tik treniruočių, bet ir draugiškas rungtynes su universitetais, na o praeitais metais iškovojome ir Baltijos Asamblėjos taurę. Simboliška, kad tai įvyko būtent Kaune, Lietuvos krepšinio širdyje, pasitinkant mūsų visų mylimos sporto šakos šimtmetį, kuriam šiais metais skiriame didžiulį dėmesį. Džiaugiuosi, kad mus prižiūri tikra krepšinio legenda – buvęs krepšininkas ir treneris, o dabar – kolega Seime Sergejus Jovaiša. Tokioms kovoms reikia profesionalų patarimų ir priežiūros. Viliuosi, kad su šia komanda pasieksime pergalės – tai bus dar vienas postūmis nesustoti, nes bendros pergalės įkvepia ir bendriems, dar didesniems tikslams, kuriuos galime įgyvendinti Lietuvos labui“, – teigė Seimo narys, Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Andrius Kupčinskas.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis nusiteikęs pergalei nepaisant praeityje patirtos traumos: „Sausgyslė sugijo, bet pirštas liko kreivas. Tam, kad būtų ištiesintas, reikia chirurginės operacijos, kuriai aš nesiryžtu, bet žaisti ir dirbti tai netrukdo. Tikslas vienas ir vienintelis – išlaikyti praėjusiais metais iškovotas čempionų pozicijas.“

Pasak parlamentaro, komanda kartu treniruojasi kartą per savaitę, varžybų metu ir dažniau ir yra itin gerai susižaidusi.

„Susižaidusi kaip niekada. Ir neegzistuoja jokios politinės takoskyros – visų komandos narių vienintelė politinė programa – kuo geriau sužaisti ir, žinoma, nugalėti kolegas iš Latvijos ir Estijos. O dar turint savo gretose olimpinį čempioną… jis veikia kaip psichologinė spaudimo priemonė. Kai varžovai pamato V. Alekną su apranga jau išsigąsta. Jam praktiškai ir į aikštelę bėgti nereikia“, – juokiasi A. Mazuronis.

Seimo ekipos stipriąja puse jis įvardijo ir tai, kad šioje komandoje nėra vieno stipriai išreikšto lyderio: „Lyderis yra visa komanda. Bet kuriose varžybose bet kuris gali „iššauti“, pelnyti taškų. Ketvirtą kadenciją esu Seimo krepšinio komandoje. Buvo ir vieno lyderio komanda, ir dviejų, bet ši išskirtinė tuo, kad yra daug lyderių, ir kiekvienose varžybose vis kitas gali nustebinti.“

Rytoj, prieš prasidedant turnyrui, 9 val. įvyks Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdis, kuriame dalyvaus Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas A. Kupčinskas.11 val. Seimo krepšinio komanda susitiks su Estijos parlamentarais, 12 val. žais su latviais.

Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Viktoras Pranckietis apie prievolę vaišinti vandeniu: „Gal valstybė pareikalaus ir alų pateikti tik atitinkamos temperatūros?“

Įstatymu nustatytas reikalavimas restorane ar kavinėje klientui pateikti geriamojo vandentiekio vandens yra ne tik elementariems verslo ir vartojimo principams prieštaraujanti, bet ir potencialiai biurokratinę naštą išauginsianti perteklinė iniciatyva, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas ir Viktoras Pranckietis.

Ketvirtadienį Seime vakariniame posėdyje svarstoma frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko pateikta Geriamojo vandens įstatymo pataisa, kuria viešojo maitinimo įstaigos įpareigojamos „su tiekiamu maistu klientų (pirkėjų) prašymu (…) pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu“.

„Praėjusi Seimo kadencija garsėjo draudimais ir suvaržymais. Regis, polinkių riboti arba sureguliuoti gyvenimą net buvusieji valstiečiai neatsikratė. Pasiūlymas visiems nemokamai dalinti vandens padidins verslo sąnaudas ir gali pareikalauti valstybės kontrolės resursų tikrinant, kad vanduo atitiktų saugą ir kokybę“, – sako Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas A. Bagdonas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dalis maitinimo verslų jau dabar tiekia nemokamą vandenį ir taip konkuruoja su kitais rinkos dalyviais pritraukdami klientą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko liberalo V. Pranckiečio teigimu, valstybei nėra reikalo kištis į santykį, kuris savaime nusistovi tarp paslaugų tiekėjų ir klientų. „Kur dar valstybė galėtų įsikišti? Ar nereikėtų reglamentuoti ir švęsto vandens pateikimo pamaldose? Arba gal įstatymu nustatykime ir etaloninę alaus temperatūrą?“ – stebisi V. Pranckietis.

Įmonės „Vilniaus vandenys“ l. e. p. generalinio direktoriaus Sauliaus Savicko pastebėjimu, iniciatyva vandenį padaryti prieinamu kiekvienam – išties sveikintina, vis dėlto rezultato paprasčiau siekti neverčiant, neįpareigojant ir nenurodant, o plačiau edukuojant. „Lietuvoje turime privilegiją mėgautis kokybišku vandeniu iš čiaupo, kuris išgaunamas išskirtinai tik iš požeminių gręžinių. Jis yra tyras, skanus ir saugus vartoti. Tuo pasigirti gali nedaugelis Europos miestų. Kita medalio pusė – tai priverstinis įpareigojimas įstatymais daryti tai, kas gali ir daugeliu atvejų yra daroma gera valia“, – atkreipia dėmesį didžiausio šalies vandentiekio vadovas.

S. Savicko žodžiais, verslas yra atsakingas ir be papildomų įpareigojimų noriai jungiasi į iniciatyvas pasiūlyti klientams vandens iš čiaupo, kaip pavyzdžiui, akciją „Gerk tyrą Vilniaus vandenį“.

Įpareigojančiam vandens pateikimo projektui nepritaria ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. „Restoranai patys sprendžia, ar geriamą vandenį tiekti saugu, ir tai daro nemokamai. Kiti siūlo mokamą mineralinį vandenį. Tai ir turėtų likti kaip savininko apsisprendimas“, – sako asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Liberalai atkreipia dėmesį, kad šioji Geriamojo vandens įstatymo pataisa numato prievolę būtinai pateikti vandentiekio vandens klientui paprašius, užtat nenurodyta, ar nemokamai. Projektas buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 11 d., 51 parlamentarui balsavus už ir 44 balsavus prieš arba susilaikius.

Nuo šiol politinis jaunimas galės ne tik agitacines skrajutes nešioti, bet ir kandidatuoti

Ketvirtadienį Konstitucijomis pataisomis įteisinus galimybę į Seimo narius būti renkamiems jaunesniems kaip 21 metų Lietuvos gyventojams, politikai jaunimui išsiuntė aiškų signalą, kad rūpinasi ne tik jaunimo ateitimi, be ir dabartimi.

Taip teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. „Pabrėžiu, jog pritarę Konstitucijos pataisai, mes nenusprendėme automatiškai rinkti jaunų žmonių į Seimą. Jiems, kaip ir mums visiems, norint tapti parlamento nariais reikės įdėti be galo daug darbo ir pastangų. Vis dėlto dabar siunčiame aiškią žinutę, kad jauni žmonės – visaverčiai politikos dalyviai, o ne tik vyresniųjų politikų skrajučių nešiotojai“, – sako Seimo narys.

Liberalų sąjūdžio Jaunimo reikalų komiteto pirmininkės Vytautės Venckūnaitės pastebėjimu, iki šiol nuo 21 metų partinis jaunimas galėjo kandidatuoti į Europos Parlamentą – pagaliau galės ir į Lietuvos parlamentą. „Mes, jaunimas, galėsime plačiau įsitraukti į šalies demokratinius procesus ir aktyviau dalyvauti jaunimo politikos klausimais“, – sako jaunoji politikė.

A. Bagdonas kartu kviečia pasvarstyti, ar ilgainiui nereikėtų amžiaus cenzo padaryti vienodo ne tik renkant narius į Europos ir Lietuvos parlamentus, bet ir į savivaldybės merus ir tarybas. „Džiaugiuosi, kad suvienodindamas cenzą Seimas pašalino neproporcingumą, vis dėlto ateityje turėtume šį cenzą sulyginti ir su amžiaus cenzu kandidatuojant į savivaldą“, – mano Seimo narys.

Liberalų sąjūdžio inicijuotas ir po balsavimo priimtas Konstitucijos 56 straipsnis išdėstytas taip: „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“

Kodėl stringa didesnė 1,2 proc. pajamų mokesčio parama nevyriausybininkams?

Antradienį Seimo narys Andrius Bagdonas kartu su nevyriausybinių organizacijų atstovais grįžo prie Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, kuri numatytų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies pervedimą tik nevyriausybiniam sektoriui, tačiau yra užstrigusi Seimo kabinete.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys didesnę paramos nevyriausybiniam sektoriui numatančią pataisą užregistravo 2021 m. kovo 23 d., Seimas jai po pateikimo pritarė, pritarė ir Vyriausybė. „Šiandien – jau 2022 m. balandžio vidurys, bet Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, pradėjęs svarstyti klausimą praėjusių metų gruodžio mėnesį, galutinio sprendimo vis dar nėra priėmęs, todėl projektas nepasiekia Seimo posėdžių salės“, – spaudos konferencijoje sakė Andrius Bagdonas.

Seimo nario teigimu, nevyriausybinis sektorius gautas lėšas panaudoja žymiai efektyviau už valstybinį, todėl biudžetinėms įstaigoms, kurios finansavimą gauna tiesiai iš biudžeto, nederėtų dar papildomai skirti GPM dalies.

„Per COVID-19 pandemijos karantiną pamatėme, kaip efektyviai ir operatyviai veikia nevyriausybinis sektorius: žaibiška reakcija sudėtingose situacijose, patruliavimas ir budėjimas, pagalba vyresniems žmonėms. Šią pagalbą matė visa Lietuva. (…) Putino režimo pradėtas karas Ukrainoje: vėl matome, kad tarp lyderiaujančių yra nevyriausybinės organizacijos, kurios renka paramą, organizuoja jos nuvežimą ir kitaip efektyviai prisideda prie pagalbos Ukrainai ir jos žmonėms“, – kalbėjo Andrius Bagdonas.

Seime savo veiklą ir pajamų ir 1,2 proc. GPM reikšmę pristatė „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro komunikacijos vadovė Inga Aksamitauskaitė, kuri taip pat supažindino visuomenę su GPM gaunančių organizacijų baze www.aciujums.lt.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių Andriaus Bagdono ir Simono Gentvilo pranešimas: „NPD didinimas iki 540 eurų – tvirtas žingsnis, bet turėtume lygiuotis į 730 eurų“

Ketvirtadienį Seimui teikiamu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu iki 540 eurų didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) atitinka nuoseklų liberalų siekį šią pajamų mokesčio normą ilgainiui sulyginti su minimalia mėnesine alga.

„140 eurų – tai suma, kuria valdančioji koalicija per du kartus didina NPD: metų pradžioje jį pakėlėme iki 460 eurų, dabar dar kartą – iki 540 eurų. Vis dėlto mes turėtume nuolat sau priminti, kad NPD turi prilygti minimaliai mėnesinei algai. Todėl liberalai, kaip koalicijos partneriai, planuoja per artimiausius 3 metus mažiausiai uždirbančius žmones iš viso atleisti nuo prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį“, – teigia Seimo Ekonomikos komiteto narys, liberalų frakcijos atstovas Andrius Bagdonas.

Liberalų įsitikinimu, neapmokestinamųjų pajamų dydžiui pasiekus 730 eurus, valstybė paremtų nepasiturinčius žmones, paskatintų vartojimą ir ekonomiką.

Pagal ketvirtadienį Seime teikiamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, ne daugiau kaip minimalią algą (730 eurų) uždirbantiems žmonėms NPD didinamas nuo 460 eurų iki 540 eurų, o uždirbantiems daugiau – iki 1704 eurų (vietoje 1678 eurų). Metų pradžioje Lietuvos Respublikos Prezidentas šį dydį siūlė kelti iki 510 eurų.

Be to, ketvirtadienį teikiamame valstybės biudžete 5,1 proc. didinamos valstybės pajamos. Pagal peržiūrėtą biudžetą, 640,6 mln. numatomi priemonėms, kuriomis švelninamas energijos išteklių ir prekių kainų šuolis. Iš šios sumos 155,6 mln. eurų būtų išmokėta pažeidžiamiausiems žmonėms, o 120 mln. eurų tektų verslui, iš dalies padedant atlaikyti dujų ir elektros brangimą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Finansų ministerijos siūlomas sprendimas valstybės kompensacijomis pridengti daugiau kaip 40 proc. pabrangusius energijos išteklius yra išskirtinis atvejis didinant valstybės atsparumą nuo Rusijos terorizmo sukelto kainų sukrėtimo.

„Dabar priklausomybė nuo iškastinio kuro ir dujinio šildymo mums be galo brangiai kainuoja. Raginame keisti dujų katilus biokuro įrenginiais arba šilumos siurbliais visur, kur tik įmanoma, o elektrą gaminti mūsų šalyje iš saulės ir vėjo. Savo ruožtu Vyriausybė gyventojų ir verslo paramai numačiusi beveik 1 mlrd. eurų. Be to, kitą savaitę Seime teikiamas perteklinės biurokratijos mažinimo paketas leis gaminantiems vartotojams perjungti žymiai aukštesnę pavarą, užkurs atsinaujinančią energetiką. Todėl jau netolimoje ateityje būsime atsparūs nuo pasaulinių kainų smūgių“, – teigia S. Gentvilas.

Kaip užsienio turistams parodysime, kad esame saugi šalis atvykti atostogų?

Pasitelkus mokslo, turizmo verslo ir valstybinio sektoriaus atstovus Lietuvoje laikas parengti ir įgyvendinti vietinio turizmo strategiją, į kurią turėtų būti įtrauktas ir atvykstamojo turizmo skatinimas, trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pasiūlė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, įvertinęs dramatiškus pandemijos paveikto atvykstamojo turizmo sektoriaus rodiklius.

„Dabar matome, kad dėl karo Ukrainoje planavusių atvykti užsienio valstybių turistų srautai vėl mažės. Daugelis užsienio turistų atšaukia keliones manydami, kad šiuo metu Lietuva nėra saugi šalis. Džiaugiuosi, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybė sudarė darbo grupę, kurioje diskutuojama apie turizmo perspektyvas ateityje, bet jau metas rengti ir ilgalaikę Lietuvos turizmo skatinimo strategiją“, – sakė A. Bagdonas.

Europos kelionių ir turizmo duomenimis, Lietuvos atvykstamasis turizmas per pandemiją – tarp labiausiai nukentėjusių Europos Sąjungoje. 2021 metais mūsų kraštą aplankė 74 proc. mažiau keliautojų nei 2019 metais (Latvijoje – 78 proc., Estijoje – 77 proc. mažiau). Pavyzdžiui, į Kroatiją lyginamuoju laikotarpiu atvyko tik 37 proc. mažiau turistų.

Seime paskelbtais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, šiuo metu „Keliauk Lietuvoje“ turizmo skatinimo biudžetas sudaro beveik 5 mln. eurų, dar 4 mln. eurų turizmui numatyti iš Europos Sąjungos fondų.

Tarp Vyriausybės finansuojamų priemonių turizmo sektoriaus įmonėms įvardijami dalinis sąskaitų apmokėjimas, vienkartinė išmoka, taip pat subsidijos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams.

„Pajūrio kurortų viešbučiuose užsienio turistų 2020–2021 metais ženkliai sumažėjo, tačiau šias vietas užpildė vietos turistai, kad net neliko vietų, kur apsistoti. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad parama pasiektų tuos viešbučius, kurių pajamos krito dėl ženkliai sumažėjusių atvykstančių užsienio turistų srautų, o sąnaudos papildomai išaugo pašokus energetinių išteklių kainoms“, – trečiadienį pabrėžė A. Bagdonas.

Infliacijos amortizavimo paketas – toliaregiškas ir atsakingas Vyriausybės žingsnis

Dėl pasaulinės energetinės krizės bei Rusijos karinės agresijos šiuo metu itin sparčiai kyla energijos išteklių kainos. Deja, ateities tendencijos taip pat nėra pozityvios. Visgi, džiaugiuosi, jog atsižvelgdama į šį kontekstą Vyriausybė pristatė išties ambicingą antiinfliacinių priemonių planą. Tikiu, jog šis paketas leis apsaugoti ir sustiprinti žmonių perkamąją galią šiuo visiems sunkiu laikotarpiu.

Itin palankiai vertinu Vyriausybės pasirinkimą nenueiti lengviausiu keliu švaistant biudžeto lėšas trumpuoju laikotarpiu. Mano požiūriu, toks pasirinkimas būtų tik dar labiau eskalavęs infliaciją bei mažintų žmonių perkamąją galią. Vyriausybės siūlomas paketas, skirtingai nei trumpalaikis, sudarys sąlygas priimti atsakingus ir subalansuotus sprendimus, taigi – nuosekliai didinti žmonių pajamas. Tikiu, jog šis priemonių paketas sulauks vieningo palaikymo dar šioje Seimo sesijoje.

Manau, jog vieni pozityviausių paketo pasiūlymų yra pagalba labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms bei ilgalaikės investicijos į energetinę nepriklausomybę. Šiems tikslams įgyventi papildomai skiriama reikšminga suma – daugiau nei 2 mlrd. eurų. Neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimas yra puiki priemonė siekiant sušvelninti energetikos, maisto ir kitų kainų augimą bei palikti daugiau lėšų mažiausiai uždirbančių žmonių kišenėse. Iš viso per šiuos metus NPD augs net 140 eurų.

Svarbios ir kitos socialinės grupės, gaunančios senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus bei šildymo kompensacijas. Seimus patvirtinus šį paketą, bus įgalinamos priemonės leidžiančios 5 proc. didinti pensijas, o bendras jų augimas per metus sieks net 17 proc. Tad galima pastebėti, jog nuosekliai artėjame prie orios senatvės Lietuvoje užtikrinimo. Kita svarbi priemonė – plečiamas šildymo kompensacijų gavėjų ratas, priėmus paketą 15 proc. daugiau žmonių galės kreiptis dėl šių kompensacijų.

Visgi, viena aktualiausių šio paketo potemių išlieka investicijos į energetinę nepriklausomybę. Deja, Kremliaus režimas Europai vis neleidžia pamiršti, jog privalome šį sektorių stiprinti. Atsižvelgiant į tokį kontekstą siūloma valstybei subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek gyventojams, tiek verslui, siekiant kainų lubas vartotojams pasiekti ne daugiau kaip 40 proc. Žinoma, svarbu priimti ir ilgalaikius sprendimus, kurie sudarytų sąlygas Lietuvos energetikai tapti vis autonomiškesnei. Todėl puikus sprendimas skiriamas lėšas įgalinti daugiabučių namų renovacijoms, elektromobilių stotelių tinklo plėtrai, saulės bei vėjo elektrinių įrengimui.

Manau, jog siūlomas paketas yra išties toliaregiškas. Nors  šiuo metu kylanti infliacija neleidžia jaustis patogiai, tikiu, jog šis planas sudarys galimybę mūsų valstybei bei jos gyventojams tik dar labiau sustiprėti ir atsiriboti nuo agresorės energetiškai.