Kodėl sekmadienis tampa draudimų diena?

Seime užregistruotas dar vienas alkoholio draudimas – šįkart kolegos konservatoriai užsimojo uždrausti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais sekmadieniais. Tokio radikalaus reguliavimo nesiūlė netgi draudimais pagarsėjęs buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Panašu, kad dalis konservatorių ilgisi valstiečių eros, pagarsėjusios pertekliniais draudimais.

Kuo paremtas toks siūlymas? Pasak autorių, prekybą alkoholiu sekmadieniais draudžia Švedija, be to šis siūlymas prisidėtų prie mirčių ir savižudybių, kylančių dėl alkoholio vartojimo, mažinimo. Tačiau tokie argumentai skamba mažų mažiausiai neįtikinamai. Turime apsispręsti – ar norime aklai kopijuoti Skandinavijos valstybes, ar iš esmės spręsti alkoholio vartojimo problemas. 

Pasak Lietuvos statistikos departamento, alkoholio suvartojimas Lietuvoje laipsningai mažėja. 2019 m. vienas gyventojas suvartojo 11,1 litrų alkoholio per metus, kai 2014 m. šis rodiklis siekė net 14,2 litro. Džiaugiuosi, jog alkoholio suvartojimas mažėja, jaunimas darosi sąmoningesnis ir aktyvesnis. Tačiau visa tai – toli gražu ne tik valstiečių Vyriausybės nuopelnas. Nuo 2008 m. trys Vyriausybės kryptingai dirbo dėl to, kad alkoholio suvartojimas mažėtų ir tik viena iš jų taikė perteklinių reguliavimų politiką. Todėl manau, kad dalis dabar galiojančių alkoholio draudimų yra nelogiški ir pertekliniai bei kelia pasipiktinimą visuomenėje vietoj realios naudos. Turime atšaukti nelogiškus draudimus, ribojančius mūsų piliečių ir verslų teises. Pertekliniai draudimai didina šešėlinę alkoholio prekybą ir neprisideda prie to, kad turintys priklausomybę gautų tinkamą pagalbą.

Vietoje to naujoje Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje siūlome, jog alkoholio pardavimo laikas būtų suvienodintas visomis savaitės dienomis – nuo 10 val. iki 20 val. Taip pat, kviečiame atsisakyti ir perteklinių alkoholio reklamos ribojimų. Galiausiai, esu įsitikinęs, jog visi pilnamečiai piliečiai turi turėti tokias pačias teises – daugiau nei keista, jei asmuo gali dirbti, mokėti mokesčius, vairuoti automobilį, būti pašauktas į karinę tarnybą, susituokti, tačiau savo vestuvėse negali išgerti taurės šampano. Kai žmogui sukanka 18 metų, jis tampa visiškai atsakingas už savo veiksmus – turime pasitikėti žmonėmis tuomet ir piliečiai pasitikės Valstybe.

Todėl šis naujas keletos kolegų siūlymas mane itin glumina – kartu su valdančiosios daugumos atstovais turėjome darbo grupę, kurioje aktyviai diskutavome, kokius pokyčius alkoholio kontrolės politikai taikyti. Nutarėme palikti tuos alkoholio pardavimų ribojimus, kurie iš tiesų veikia, o tų, kurie yra pertekliniai norime atsisakyti. 

Apmaudu, jog konservatorių frakcijoje atsiranda parlamentarų norinčių vėl sukti perteklinių draudimų keliu. Per rinkimus žadėjome žmonėms, kad draudimų laikus paliksime praeityje, pasitikėsime žmogumi ir jo gebėjimu atsakingai priimti sprendimus. Tad viliuosi, jog Seimas palaikys visos valdančiosios daugumos rengtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, o neįves dar vieno nelogiško draudimo.

2022-ieji gali būti paskelbti Lietuvos technologinių startuolių metais

Seimas svarstys siūlymą paskelbti 2022 metus Lietuvos technologinių startuolių metais.

Siekiant paskatinti Lietuvos ir Europos Sąjungos gyventojus domėtis unikaliais Lietuvos ir jos technologijų sektoriaus pasiekimais, tokį nutarimo projektą inicijavo Seimo narys Andrius Bagdonas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais Lietuvos technologinių startuolių rinkai prognozuojamas rekordinis iki 50 proc. augimas.

Už projektą po pateikimo antradienį balsavo 79 Seimo nariai, 1  buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė. Prie šio klausimo Seimas ketina sugrįžti rudenį.

„Auganti Lietuvos technologijų startuolių bendruomenė gali tapti svarbiu žiedinės ekonomikos Lietuvoje katalizatoriumi“, – sakoma nutarimo projekte.

Šiuo dokumentu siekiama pažymėti augantį Lietuvos startuolių sektoriaus vaidmenį Lietuvos švietimo paradigmoje ir išryškinti Lietuvos stiprybes – inovacijoms patrauklią aplinką, pasaulinio lygio talentus, augančias ekosistemas ir šalies potencialą kartu su pasauliu spręsti globalius iššūkius, kurti ir augti.

Nutarimo projekte siūloma Vyriausybei iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengti Lietuvos technologinių startuolių metų programą ir ją patvirtinti bei kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Liberalai priekaištauja opozicijai dėl nenoro mažinti Seimo narių amžiaus kartelę

Antradienį parlamente svarstant Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktą konstitucinių pataisų projektą, kuriuo siūloma Konstitucijoje nustatytą 25 metų amžiaus ribą, norint tapti Seimo nariu, sumažinti iki 21 metų, dalis opozicijos atstovų šiam siūlymui išreiškė nepritarimą.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas klaipėdietis Eugenijus Gentvilas teigia, kad tokiu elgesiu opozicija parodo savo veidmainiškumą.

„Opozicija nėra nuosekli. Iš vienos pusės, nuolat kartoja, kad valdančioji koalicija jų negirdi ir ignoruoja, tačiau, kai ateina laikas veiksmais įrodyti savo kalbas, patys stabdo platesnio atstovavimo iniciatyvas. Vis girdime priekaištą valdantiesiems, jog „reikia kalbėti su visais“. Mes, liberalai, sakom, kad reikia ne tik kalbėti, bet ir įgalinti veikti. Šiuo atveju – atverti duris jaunimui ateiti į Seimą“, – pranešime cituojamas E. Gentvilas. 

Europos Sąjungoje Lietuva yra numačiusi vieną aukščiausių amžiaus barjerų patekti į nacionalinį parlamentą – 25 metus. Tokią aukštą kartelę taiko tik Italija, Kipras ir Graikija. 

„Situacija yra daugiau nei keista – žmogus gali atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos institucijose, bet negali spręsti nacionalinio lygio klausimų. Šios pataisos sudarytų galimybę jaunimui anksčiau įsijungti į politinius procesus ir sprendimų priėmimą“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, neringiškis Andrius Bagdonas.

Pasak jo, iš amžiaus cenzo mažinimui nepritariančių politikų pasigirsta būgštavimai, kad Seimą užplūs jaunimas be patirties. Tačiau, anot politiko, savivaldybių rinkimai rodo visai kitą situaciją, o aktyvus jaunimas nori įsitraukti į politiką – su kiekvienais rinkimais balsuoti ateina vis didesnė dalis jaunimo.

„Po savivaldybių rinkimų reformos iš maždaug 1500 išrinktų tarybų narių tik du buvo aštuoniolikamečiai. Taigi, rinkimų amžiaus cenzo sumažinimas dar nereiškia, kad priėmus Konstitucijos pakeitimą Seimą užplūs trečiakursiai, nes pirmiausia kiekvienas kandidatas turi užsitarnauti rinkėjų palaikymą. Tačiau žmogus jau nuo 21 metų galės kaupti politinę patirtį, susipažinti su rinkimų procesu ne tik nešiodamas vyresnių kolegų skrajutes, bet ir pats aktyviai dalyvaudamas“, – sakė A. Bagdonas.

„Bolševikiniai” VMI metodai šokiravo Seime dirbančius pajūrio liberalus

Siekiant užtikrinti skaidrumo reikalavimus, valstybinės įstaigos neturėtų taikyti radikalių valdysenos metodų. Tokią nuostatą išreiškė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas klaipėdietis Eugenijus Gentvilas, pasirodžius informacijai, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina šalies magistralėse skenuoti automobilių numerius ir „gaudyti“ verslininkus, kurie įmonės transportą naudoja privatiems poreikiams tenkinti.

„Būtų labai įdomu detaliau susipažinti su metodika, kur yra ta riba tarp verslo poreikių ir asmeninių poreikių tenkinimo. Vadovaujantis VMI logika, vykstant į verslo susitikimą pakeliui užvežti vaiką į darželį gali tapti administraciniu pažeidimu. Mes suprantame, kad valstybines institucijas skatina kai kurių politikų radikalų bolševikmetį primenantys pareiškimai, kaltinantys verslą, ir noras viską kontroliuoti, tačiau taip galima nueiti iki komunistinės utopijos, kai peržengiamos privačios laisvės ribos“, – stebėjosi E. Gentvilas.

Kaip skelbiama, VMI planuoja pasitelkti daugiafunkcinę pažeidimų kontrolės sistemą, kuri fiksuoja transporto priemonių judėjimą magistraliniuose ir regioniniuose keliuose, naudoti numerių atpažinimo sistemą, kitas kontrolės priemones. Anot politiko, gerai, jog identifikuojama verslo įmonių piktnaudžiavimo problema, tačiau pasirinkti sprendimai jai spręsti nėra adekvatūs. 

„Taip, turime pripažinti, kad dalis verslo įmonių automobilių yra pajamos „natūra“, tačiau mokesčius administruojanti įstaiga turėtų analizuoti duomenis ir tikrinti procedūras, o ne rinkti „daiktinius“ įrodymus nelyg teisėsaugos įstaiga. Man sunkiai suprantami yra tokie pareiškimai, jog VMI užsiims verslo įmonių automobilių kilometražo skaičiavimu“, – sakė E. Gentvilas. 

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas teigia, kad politikai turėtų jausti atsakomybę kaltindami verslą. 

Tuo metu Neringoje išrinktas Seimo Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Bagdonas teigia, kad įvedant mokesčių surinkimo pakeitimus, būtina atsižvelgti, ar administravimo kaštai nebus didesni nei surenkami mokesčiai.

„Pati mokesčių inspekcija pripažįsta, kad nėra apskaičiavusi, kiek mokesčių ketina surinkti ir kiek kainuos jų apskaita, bylinėjimasis su verslu. Precedentai teismuose rodo, kad VMI sunkiai sekasi įrodyti verslo piktnaudžiavimą įmonės transportu, o už pralaimėtas bylas susimoka mokesčių mokėtojai“, – sakė A. Bagdonas.

Socialinis verslas galėtų tikti daugelį viešųjų paslaugų

Valstybės lėšų taupymas, bendruomenės ryšių stiprinimas, tvaraus ir ekologiško verslo skatinimas – tokias galimybes gali teikti Lietuvoje dar naujove laikomas socialinio verslo modelis, Seime vykusioje konferencijoje „Socialinio verslo proveržis Lietuvoje: vizija ar realybė?“ sakė jos iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas.

„Viešasis sektorius turi teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės ar bendruomeninės organizacijos ar verslo įmonės, todėl esu įsitikinęs, kad socialinis verslas turės reikšmingą vaidmenį mūsų viešajame gyvenime. Matome, jog Europoje socialinio verslo veiklos modelis pilnai pasiteisina“, – atidarydamas konferenciją sakė A. Bagdonas.

Konferencijoje dalyvavusi Europos Komisijos Socialinio verslo politikos ir užimtumo generalinio direktorato atstovė Dana Verbal sakė, jog ES mastu jau veikia 266 000 socialinio verslo įmonių, kuriose dirba per 4 milijonus darbuotojų. Kas ketvirta nauja kompanija Europoje yra socialinis verslas, o ES pasirinkusi socialinio verslo modelį kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi bei sprendžiant regiono problemas.

Lietuvos Nacionaliniame pažangos plane 2030 numatytas siekis, jog trečdalį viešųjų paslaugų savivaldybėse turėtų teikti nevyriausybinis sektorius, tačiau kol kas stokojama ne tik priemonių šiam tikslui pasiekti, bet ir teisinės bazės. 2015 metais ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinta Socialinio verslo koncepcija. Deja, iki šiol neturime nei vieno įstatymo, kuriame būtų apibrėžta kas yra socialinis verslas. Žemės ūkio ministerija per LEADER programą finansuodama socialinio verslo projektus yra parengusi tik vidinius dokumentus Lietuvos kaimo plėtros programos įgyvendinimui. Forumo metu Lietuvos socialinio verslo ekspertai ir praktikai savo pasisakymuose akcentavo, kad sureguliuotas teisinis reguliavimas padėtų socialiniams verslo plėtrai Lietuvoje.

Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas teigia, kad socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą ekonomikoje – tai yra didelė socialinės ekonomikos dalis ir tampa svarbiu Europos Sąjungos ekonomikos ramsčiu, tačiau Lietuvoje socialinio verslo reguliavimas dar tik formuojasi: „Nesame įstatymais apibrėžę kas yra socialinis verslas, todėl sunku skatinti tvarią jo plėtrą. Trūksta ne tik teisinės bazės, bet ir visuomenės požiūrio į socialinį verslą. ir šviežio požiūrio.“

Politikas Seime jau yra užregistravęs smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pataisą, siūlydamas įvesti socialinio verslo sąvoką, kuri padėtų pagrindus socialinio verslo teisiniam reglamentavimui. Įstatymo projekte „socialinio verslo“ sąvoka apibrėžiama kaip „socialinei ekonomikai priskiriamo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikio“. Socialinio verslo pelnas būtų naudojamos socialiniam ar aplinkosauginiam poveikiui kurti.

Liberalų sąjūdžio frakcija įregistravo alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus

Liberalų sąjūdžio frakcija Seimui pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais būtų atšaukiami nepagrįsti draudimai dėl alkoholio reklamos ir prekybos laiko bei siūloma sumažinti amžių nuo kurio leidžiama vartoti alkoholį, priklausomai nuo svaigalų stiprumo: nuo 18 metų –  iki 15 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus, o stipresnius – nuo 20 metų.

„Džiaugiuosi, jog alkoholio suvartojimas mažėja, jaunimas darosi sąmoningesnis ir aktyvesnis. Tačiau manau, kad dalis dabar galiojančių alkoholio draudimų yra pertekliniai, nelogiški ir kelia pasipiktinimą visuomenėje, o ne realią naudą. Turime atšaukti nelogiškus draudimus, ribojančius mūsų piliečių ir verslų teises. Pertekliniai draudimai didina šešėlinę alkoholio prekybą ir neprisideda prie to, kad turintys priklausomybę gautų tinkamą pagalbą“, – sako vienas iš projekto iniciatorių, liberalas Andrius Bagdonas.

Alkoholio kontrolės įstatymo peržiūrai buvo sudaryta darbo grupė iš visų valdančiųjų frakcijų atstovų. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad koalicijoje yra sutarimas švelninti ribojimus, tačiau daugiausiai diskusijų iškilo dėl smulkių detalių: „Darbo grupėje atsirado labai daug smulkių siūlymų, kurie užgožė kai kuriuos esminius momentus. Tačiau, savo rinkimų programoje žadėjome atšaukti nepagrįstus draudimus – įstatymo projektas jau įregistruotas ir bus teikiamas Seimui.“

Kaip rašoma naujoje Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje, svaigalų pardavimo laikas būtų suvienodintas visomis savaitės dienomis – nuo 10 val. iki 20 val. Taip pat, siūloma panaikinti ir perteklinius alkoholio reklamos ribojimus.

Duomenys rodo, jog Lietuvoje yra apie 5 proc. girtaujančių asmenų, kurie suvartoja maždaug 35 proc. viso alkoholio kiekio. Šie girtaujantys asmenys alkoholinius gėrimus dažniausiai vartoja ne viešose įstaigose ar renginiuose, bet namuose. Anot liberalo A. Bagdono, nelogiška, jog griežti alkoholio kontrolės ribojimai galioja tik dėl dalies priklausomybę turinčių asmenų.

„Visi pilnamečiai piliečiai turi turėti tokias pačias teises – daugiau nei keista, jei asmuo gali dirbti, mokėti mokesčius, vairuoti automobilį, būti pašauktas į karinę tarnybą, susituokti, tačiau savo vestuvėse negali išgerti taurės šampano. Kai žmogui sukanka 18 metų, jis tampa visiškai atsakingas už savo veiksmus – turime pasitikėti žmonėmis“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas.

Liberalas A. Bagdonas Seime rengia socialinio verslo forumą

Šį trečiadienį, birželio 16 d. 11 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks Seimo nario Andriaus Bagdono inicijuotas forumas „Socialinio verslo proveržis Lietuvoje: vizija ar realybė?“, skirtas pristatyti socialinio verslo koncepciją Lietuvoje. Renginio metu bus aptartos šios naujos veiklos formos teikiamos galimybės šalies ekonomikai bei ruošiamos socialinio verslo modelio teisinio reglamentavimo gairės.

„Šiandien socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą – tai yra didelė socialinės ekonomikos dalis ir tampa svarbiu Europos Sąjungos ekonomikos ramsčiu, tačiau Lietuvoje socialinio verslo reguliavimas dar tik formuojasi: nesame įstatymais apibrėžę kas yra socialinis verslas, todėl sunku skatinti tvarią jo plėtrą. Tačiau trūksta ne tik teisinės bazės, bet ir šviežio požiūrio – tai nauja galimybė, kurią turime išnaudoti“ – sakė liberalas A. Bagdonas.

Kas ketvirta nauja kompanija Europoje yra socialinis verslas, o ES pasirinkusi socialinio verslo modelį kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi bei sprendžiant regiono problemas. Šiuo metu ES mastu socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto, o socialinio verslo srityje ES dirba daugiau kaip 13,6 mln. darbuotojų.

A. Bagdonas Seime jau yra užregistravęs smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pataisą, siūlydamas įvesti socialinio verslo sąvoką, kuri padėtų pagrindus socialinio verslo teisiniam reglamentavimui.

„Naujas įstatyminis pagrindas leistų sustiprinti socialinio verslo subjektų pripažinimą ekonomikoje ir suteiktų daugiau galimybių formuoti visuomenės nuomonę apie socialinės ekonomikos svarbą ir jos teikiamą naudą, kuriamą pridėtinę vertę. Visus šiuos klausimus ketiname aptarti konferencijos metu prie vieno stalo su valdžios institucijų atstovais, tarptautiniais ekspertais ir socialinio verslo pradininkais Lietuvoje“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas.

Konferencijoje savo įžvalgomis apie socialinį verslą dalinsis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos EBPO ir Europos Komisijos ekspertai, ministerijų ir socialinio verslo atstovai.

Forumas bus tiesiogiai transliuojamas Atviro Seimo Youtube kanalu.

Norinčius virtualiai dalyvauti forumo diskusijoje kviečiame registruotis internetu: https://forms.gle/bkXq3ksDUPbUNLFR9

Liberalų sąjūdžio frakcija pristatė rinkimų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo iniciatyvą

Ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta iniciatyva mažinti kandidatavimo į Seimo amžių iki 21 metų. Kaip teigė konferencijoje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Konstitucijos pakeitimą dėl rinkimų amžiaus cenzo mažinimo būtų galima priimti jau pavasario sesijoje.

„Kandidatavimo cenzo amžiaus mažinimas yra pats tiesiausias kelias jaunimui atverti duris į politiką. Lietuvos žmonės niekuo nesiskiria nuo kitų ES narių piliečių, kur amžius patekti į nacionalinius parlamentus svyruoja nuo 18 ir 21 metų. Projektas mažinti rinkimų amžiaus kartelę jau yra praėjęs pateikimo stadiją, todėl ketiname jį svarstyti Seime dar pavasario sesijoje“, – sakė Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pagal dabar galiojantį LR Konstitucijos 56 straipsnį Seimo nariu gali tapti ne jaunesnis kaip 25 metų asmuo. Spaudos konferencijos iniciatorius, liberalas Andrius Bagdonas teigia, kad kiekviena amžiaus grupė turi būti tinkamai atstovaujama, todėl dabar jaunimas yra nepelnytai diskriminuojamas.

„Europos Sąjungoje esame numatę aukščiausią galimą amžiaus barjerą – 25 metus. Dabartinė situacija yra daugiau nei keista – žmogus gali atstovauti Lietuvą Europos Sąjungos institucijose, bet negali spręsti nacionalinio lygio klausimų. Šios pataisos sudarys galimybę jaunimui anksčiau įsijungti į politinius procesus ir sprendimų priėmimą. Tai dar nereiškia, kad priėmus Konstitucijos pakeitimą, Seimą užplūs trečiakursiai, nes pirmiausia kiekvienas kandidatas turi užsitarnauti rinkėjų palaikymą, tačiau žmogus jau nuo 21 metų galės kaupti politinę patirtį, susipažinti su rinkimų procesu“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A. Bagdonas.

Kaip pastebėjo renginyje dalyvavęs VU TSPMI politologas Liutauras Gudžinskas, nėra tyrimų, rodančių, kad rinkimų amžiaus limitas ženkliai paveiktų demokratijos ar valdymo kokybę: „Šis klausimas yra socialinio kontrakto klausimas, kaip mes vertinam jaunus žmones. Kad jie nori įsitraukti, rodo Seimo rinkimai – su kiekvienais rinkimais balsuoti ateina vis didesnė dalis jaunimo. Kitos grupės atsiraukia į pasyvumą, o jaunimas kaip tik ateina.“

Dėl kandidatavimo į Seimą amžiaus kartelės mažinimo būtinos Konstitucijos pataisos, dėl kurių Seimas privalėtų balsuoti 2 kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimui turi pritarti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

„Nepalaikantys šios idėjos nurodo, kad 21 metų asmenys dar neturės jokio išsilavinimo, bet pagal Konstituciją Seimo nariui nėra keliamas toks reikalavimas. Jaunimo domėjimasis politika yra ypač žemas, todėl turime sudaryti galimybes kuo anksčiau įsitraukti į politinius procesus“ – spaudos konferencijoje sakė LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas.

Jei viduriniame ugdyme neatsiras vietos meniniam ugdymui, Dainų šventės liks be šokių

Trečiadienį Seime vyko liberalo Andriaus Bagdono spaudos konferencija „Šokis palieka mokyklas“, kurioje šokių bendruomenės atstovai pasidalino iškylančiomis grėsmėmis, kuomet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino naujus bendrojo ugdymo planus. Juose šokiui numatytas tik neformalaus ugdymo statusas.

„Visos politinės partijos prieš rinkimus deklaravo, kad švietimas yra pats svarbiausias dalykas ir laiko tai savo prioritetu. Tačiau šiandien susirinkome padiskutuoti apie meninio ugdymo problematiką, nes ŠMM priiminėja sprendimus, neišgirdusi šokių bendruomenės atstovų“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas.

Šokio mokytojų asociacija reiškia didelį susirūpinimą susidariusia dabartine padėtimi, nes patvirtinus 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, šokio ir teatro būtų mokoma integruotai, taikant dalyko elementus per įvairių dalykų pamokas, ar kaip atskiru dalyku, tam naudojant neformaliojo vaikų švietimo valandas, ar valandas, skirtas mokinių poreikiams tenkinti.

„Šiandien šokių mokytojų, vadovų, pedagogų bendruomenė yra sunerimusi dėl susidariusios padėties – mes konstatuojam, kad šokis palieka mokyklą. Patvirtinus bendruosius ugdymo planus, šokio praktiškai nebelieka mokykloje. Labai gaila, kad valstybė daug investuoja tiek į šokių mokytojų rengimą, tiek į kvalifikacijos kėlimą, bet nubraukia šiuos dalykus ignoruodama švietimo veiklą reglamentuojančius dokumentus“ – teigė Šokio mokytojų asociacijos prezidentas Arnoldas Rakimas

Spaudos konferencijoje dalyvavusi 2016 metų Lietuvos Metų mokytoja, šokio mokytoja ekspertė Agnė Rickevičienė teigė, kad pakeisti bendrieji ugdymo planai sukuria nelygiavertes sąlygas atskiriems menų dalykams: „Stebime įdomią situaciją kuomet nauji bendrųjų ugdymo planų programos ugdymai planų pakeitimai buvo patvirtinti  be diskusijų su meno pedagogų bendruomene, be išankstinio šokio pedagogų informavimo apie galimus pokyčius, pokyčiai nebuvo derinti ir su šokio bendrųjų programų rengėjais. Tokie stichiški sprendimai, neleidžia surasti sprendimų kaip tinkamai ir socialiai teisingai paskirstyti valandas visiems menų srities dalykams“.

Šokio mokytojų asociacijos narių teigimu dabartinėje ŠMSM nustatytoje tvarkoje, niekas neatstovauja vaikų ir jaunimo interesų visapusiškai susipažinti su meniniu išsilavinimu, turėti žinių ir orientuotis visose meno srityse: dailėje, muzikoje, šokyje, dailėje, teatre.

„Turime sudaryti galimybes visiems moksleiviams įgyti menų pagrindus, įskaitant ir šokių pamokas. Bendrojo ugdymo programose turi užtekti vietos visiems menams – dailei, muzikai, teatrui ir šokiui. Negalime atsisakyti šokio, atimdami iš vaikų galimybę mokytis ir tobulėti šioje srityje“, – sakė Seimo narys, liberalas A. Bagdonas.

Vaistus turi skirti medikai, o ne ministrai

Antradienį Seimas nusprendė po svarstymo pritarti Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis būtų atšaukta praėjusios Vyriausybės sveikatos apsaugos ministro nustatyta kompensuojamų vaistų tvarka, kuomet pacientams buvo siūlomi vaistai, atsižvelgiant į mažiausią metinę gydymo kainą. Pasak liberalo Andriaus Bagdono, iki šiol galiojusi tvarka pažeidė pacientų interesus ir nepagrįstai apribojo gydytojų sprendimą dėl vaistų paskyrimo.

„Paskiriant vaistus pacientams, reikia pasitikėti medikais, jų patirtimi ir kompetencija, o ne aklai vykdyti biurokratinius reikalavimus. Ankstesnė tvarka reikalavo skirti vaistus už mažiausią pasiūlytą kainą, kas nebūtinai atitiko paciento interesus. Kitaip tariant, buvo apribota galimybė rinktis alternatyvius vaistus – tai dar vienas praėjusios valdžios draudimas, kurį būtina atšaukti“, – sakė Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Pagal naujai siūlomą tvarką, jei pacientas atsisakytų įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka, jam galėtų būti parduotas kitas recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos kompensuojamasis vaistinis preparatas, pacientui sumokant šio vaistinio preparato paciento priemoką. Pasak A. Bagdono, Liberalų sąjūdis nuo pat pradžios akcentavo, kad kompensuoti tik už mažiausią kainą siūlomus vaistus yra neteisėta.

„Net teismas pripažino iki šiol galiojusią tvarką, kaip prieštaraujančią teisės aktams, tad buvo būtina ją taisyti. Dabar pacientai galės pigiau gauti tuos vaistus, kurie labiausiai tinkami jų gydymui, o gydytojams nebus draudžiama skirti tinkamiausią gydymo preparatą. Vaistus turi skirti medikai, o ne ministrai“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas.

Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad nuo šių metų liepos 1 d. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas būtų tvirtinamas ne keturis, kaip yra reglamentuota galiojančiame teisės akte, bet du kartus per metus.

Farmacijos įstatymo pataisų projektui po svarstymo pritarė 71, prieš balsavo 15, susilaikė 28 Seimo nariai.