Seimas svarstys, ar jaunimo amžiaus ribą prailginti iki 35 metų

Antradienį Seimas pritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono teiktam projektui jaunu žmogumi laikyti 14–35 metų asmenį, o ne iki 29 metų, kaip yra dabar.

Šios Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisos autoriaus žodžiais, šešeriais metais ilginama jaunimo amžiaus riba yra ne tik simbolinė, bet ir praktinė – tokia nuostata atvertų jaunimui daugiau galimybių integruotis į darbo rinką, dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, įvairiuose mainuose, stažuotėse ir kt.

„Lietuvos teisės aktuose jaunų asmenų apibrėžimas nevienareikšmis. Pavieniui žmones jaunais laikome iki 29 metų imtinai, o jauna šeima įstatyme apibrėžiama kaip tokia, kurioje kiekvienas partneris yra iki 36 metų amžiaus. Šios šeimos gali pasinaudoti valstybės parama įsigyjant pirmąjį būstą. Tuo metu dalis Užimtumo tarnybos paramos priemonių, pavyzdžiui, subsidija savarankiškos veiklos pradžiai pasiekiama gyventojams tik iki 29 metų imtinai. Todėl savo pataisa siūlau suvienodinti jaunimo amžiaus apibrėžimą“, – sako A. Bagdonas.

Nuostata įstatant jauną žmogų į 14–29 m. amžiaus ribą Seimas priėmė 2003 metais. A. Bagdono vertinimu, prabėgus beveik dviem dešimtmečiams jauni žmonės pasikeitė. „Kuriuos žmones laikome jaunais, brandžiais ar pagyvenusiais iš esmės yra socialinis susitarimas“, – atkreipia dėmesį A. Bagdonas.

Daugumoje Europos Sąjungoje šalių apatinė jaunimo amžiaus riba sudaro 12–16 metų, viršutinė svyruoja tarp 24–35 metų. Aukštesnę, 35 metų amžiaus, ribą yra priėmusios tokios valstybės kaip Graikija, Kipras, Rumunija, Ukraina.

Parlamentaras siūlo leisti įsigyti alkoholio rugsėjo 1-ąją, jei ji – laisvadienis

Trečiadienį Seime užregistruotas pasiūlymas patobulinti prieš kelerius metus priimtas griežtas alkoholio kontrolės priemones. Beprasmiška drausti parduoti alkoholinius gėrimus Mokslo ir žinių dieną, rugsėjo 1-ąją, jeigu ji sutampa su laisvadieniu, mano Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

„Rugsėjo 1-ajai sutapus su savaitgaliu, dauguma mokyklų mokslo metų pradžios šventę perkelia į artimiausią darbo dieną. Tuomet prekyba alkoholiu draudžiama ne šventinę dieną, o kalendorinę rugsėjo 1-ąją, ir reguliavimas netenka jokios logikos“, – sako Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų autorius, Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Tais atvejais, kuomet rugsėjo 1-oji sutampa su laisvadieniu, parengtoji pataisa numato alkoholio prekybą drausti artimiausią darbo dieną.

Seimo narys taip pat siūlo nelaikyti alkoholio reklama įmonių pavadinimų. „Dabartiniai įstatymai numato, kad įmonių pavadinimai, kuriuose minimi alkoholiniai gėrimai, yra reklama. Toks reguliavimas yra perteklinis ir nekuria realios naudos mažinant alkoholio vartojimą visuomenėje“, – sako A. Bagdonas. Liberalo manymu, reklamos objektas yra konkrečių gaminių viešinimas, o ne informacija apie įmonę.

Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis liberalas siūlo padvigubinti leidžiamą atstumą nuo stacionarios kavinės iki lankytojų sėdėjimo vietų lauke – nuo dabar leidžiamų 40 m iki 80 metrų.

A. Bagdono teigimu, praėjusios valdančiosios daugumos stipriai sugriežtinta alkoholio kontrolė kursto valstybės nepasitikėjimą žmogumi ir kartu individo nepasitikėjimą valstybe. Todėl siūlomos korekcijos, Seimo nario įsitikinimu, skatintų pasitikėjimu grįstą alkoholio kontrolės politiką.

Siūlomos pataisos įtrauktos į Seimo rudens darbų programą ir bus svarstomos ateinančioje rudens sesijoje. Praėjusysis Seimas griežtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas priėmė 2017 m. birželio 1 d.

Atleiskite, bet negalime iš biudžeto apmokėti jūsų loterijos

Įsivaizduokime miestelį, tarkime, Nidą, kuriame daugybę metų veikia viena žuvies rūkykla. Žuvį tradiciniais būdais gaudo kelios šeimos, o štai išrūkyti ją įmanoma vienoje vietoje. Už savo paslaugas rūkykla, tarkime, nustato savo kainą, kurią reguliuoja Neringos taryba.

Kartą tarybai šauna šauni idėja, kad žuvį ne tik pagauti, bet ir išrūkyti gali kiti – tereikia jiems pasiūlyti malkų. Sukviečia meras į miestelį apie ugnį ir dūmus išmanančių vyrų ir moterų iš Klaipėdos ir net Rusnės ir pavadina procesą rūkymo liberalizavimu. Į rinką prisistato šaunių specialistų, išmanančių apie degtukus, dūmo skonį ir ungurius. Gyventojai dabar gali rinktis ne tik deginant alksnio medieną rūkytą žuvį, bet ir su čiobrelių kvapu, ir net levandomis! Kiti eina į rūkyklas, kur laimikis rūkomas tik ekologiškai užauginta mediena. Tikra šventė ateina į miestelį, nes išauga pasiūla, o rūkyta žuvis turi pigti.

Pamatęs, koks šaunus reikalas yra rūkyklų rinkos pertvarka, savo paslaugas atvyksta siūlyti ir juvelyras Kazys iš Vilniaus. Rūkyklą juk reikia sukalti iš plieno, o kalti jis moka.

Gyventojai patiki Kazio pažadais, nes savo bendrovę jis pavadina „Auksinė žuvelė“ ir pasiūlo karšių bei starkių įsigyti net iš perlomatų. Deja, kai ateina laikas valgyti žuvį, visi supranta, kad Kazio paauksuotoje rūkykloje rūkyta žuvis atsiduoda vištiena, ir gal ten išvis siūlomi šaldyti pangasijai iš parduotuvės… Pats rūkyklos savininkas ant durų užkala skelbimą, kad gal geriau eitų klientai pas tuos, kurie patys moka sužvejoti žuvį ir turi užtektinai malkų.

Žmonės supyksta, nes jau sumokėjo už auksinės žuvelės pažadą daugeliui mėnesių ir net metų į priekį. Maža to, valdžia užsimoja vis labiau drausti verslinę žvejybą, todėl pabrangsta ir žaliava. Taip išeina, kad rūkytos žuvies kontraktus su Kaziu pasirašę valgytojai lieka prie suskilusios geldos.

Supratusi gyventojų vargus ir rūpesčius, miestelio taryba nutaria kompensuoti kainos skirtumą tiems, kurie tikėjosi pasimaitinti iš Kazio paauksuotos ir perlais padabintos rūkyklos. Taryba paima pinigėlių iš bendro iždo, kurį suneša viešbučiai, restoranai ir dviračių nuomotojai.

Ar už lengvais pažadais patikėjusių žmonių ir neatsakingų verslų patirtą žalą yra sąžininga apmokėti iš bendro biudžeto? Kodėl dabartinė Vyriausybė, taisydama praėjusių valdančiųjų klaidas pertvarkant elektros rinką, už atskirų subjektų nesėkmes siūlo kompensuoti iš valstybės biudžeto?

Kas turi prisiimti atsakomybę istorijoje apie rinkos pertvarką? Ar kalta įstatymą parašiusi valdžia, tai yra praėjusios kadencijos valstiečių su koalicijos partneriais dauguma? Ar kaltas loterijų organizatorius, užsimanęs pardavinėti elektrą, o gal kalti vartotojai, patikėję, kad pagal ilgalaikį kontraktą gaus pigios elektros iš perlomatų? Atsakomybę dalijasi visi.

Aš praėjusios kadencijos Seime nedirbau ir už nevykusiai, kaip šią vasarą paaiškėjo, parengtą Elektros energetikos įstatymą nebalsavau. Netrukus prasidėsiančioje Parlamento rudens sesijoje mes, gavę profesionalius Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų reguliavimo tarnybos pasiūlymus, viliuosi, su koalicijos partneriais įstatymą kruopščiai ištaisysime.

Vyriausybės skaičiavimais, praloštos elektros loterijos kompensacijoms vien rugsėjo mėnesį reikia surasti 4 mln. eurų.

Tokia pati suma skiriama visiems Lietuvos mokiniams Kultūros paso paslaugoms už visus mokslo metus! O jeigu „Perlo energija“ būtų ilgalaikiais kontraktais pasiūliusi pirkti elektros už 1 centą – ar Vyriausybė pažadėtų ir tokį kainos skirtumą kompensuoti? Tai jau būtų nebe keturi milijonai – tai būtų dešimtys milijonų eurų. Kodėl mokame už kitų klaidas? Ar vertėtų įstatymų leidėjui, ar vertėtų vartotojui, ar vertėtų apie neišbandytas rinkas svajojančiam verslui, užuot stačius dūmų pilis, iš anksto pagalvoti, kad ledų pardavėjas nebūtinai bus patikimas šaltkalvis, o drabužių siuvėjas, tikėtina, nesusiūs žaizdos po chirurginės operacijos?

Dabar siūloma kompensacija nėra įsipareigojimas rinkėjams – tai populizmas. Elektros rinkos pertvarką užbaigsime ne kartodami klaidas, o kartu jas ištaisydami.

Kada nustojame būti jaunais?

Kas gali atsakyti į šį klausimą? Vieni suaugusiais pasijaučia 20-ies, kitiems dar 40-ies atrodo, kad gyvenimas tik prasideda: žmonės keičia profesiją, renkasi naujas studijas ir panašiai.

Greitėjantis gyvenimo tempas diktuoja naujas tendencijas jaunų asmenų gyvenimuose – jei mano kartos žmonės vos sulaukę 20-ies skubėdavo tuoktis, pirkti būstą ir rinktis sėslų gyvenimo būdą, dabartinis jaunimas turi visai kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį.

Sparčiai besikeičiančiame šiandienos pasaulyje jaunystę įsprausti į konkrečius rėmus darosi vis sudėtingiau. Visgi, jaunimo apibrėžimas yra reikalinga ir svarbi Jaunimo politikos pagrindų įstatymo dalis. Šiuo metu jame jaunas žmogus apibrėžtas amžiaus 14-29 metų tarpsnyje. Aktyviai bendraujant su Lietuvos jaunimu man kilo klausimas – ar toks apibrėžimas tikrai atitinka šiuolaikines realijas?

Jauno žmogaus amžius – socialinis susitarimas

Moksliniuose tyrimuose jaunas žmogus apibūdinamas, kaip asmuo, esantis pereinamojoje raidos fazėje, savotiškame kelyje link tapimo pilnai savarankišku suaugusiuoju. Tačiau tyrėjai neranda aiškaus sutarimo, kokio amžiaus asmuo turėtų būti laikomas jaunu žmogumi. Skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi rodikliai, nusakantys šį žmogaus virsmą. Daugiausia tai – ekonominiai, socialiniai, istoriniai ir kultūriniai, bet ne biologiniai faktoriai.

Europos Sąjungos valstybės, apibrėždamos jaunus asmenis, taiko skirtingus amžiaus tarpsnius. Apatinė amžiaus riba daugumoje valstybių narių svyruoja tarp 12-16 metų, viršutinė – tarp 24-35 metų. Aukštesnę, 35 metų amžiaus ribą, yra priėmusios tokios valstybės kaip Graikija, Kipras, Rumunija ar Ukraina. Tokiu būdu siekiama užtikrinti sklandesnę jaunų suaugusiųjų integraciją į darbo, būsto rinkas, sudaryti galimybes pasinaudoti didesne dalimi socialinės rūpybos paslaugų, taikomų jauniems asmenims.

Moksliniai tyrimai ir užsienio valstybių praktika rodo, kad amžiaus tarpsnis, apibrėžiantis jauną žmogų, iš esmės yra socialinis susitarimas. Tuo tarpu mes, lietuviai, šiai dienai esame sutarę, kad jaunimu laikome asmenis imtinai iki 29 metų, bet ar tikrai?

Daugiau galimybių jauniems žmonėms

Jaunų asmenų apibrėžimas Lietuvos teisės aktuose yra nevienareikšmis. Atskirai jaunais žmones laikomeimtinai iki 29 [1] metų, tačiau jauna šeima įstatyme apibrėžiama, kaip šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių, partnerių ar globėjų yra iki 36 metų amžiaus. Šios šeimos gali pasinaudoti valstybės parama, įsigyjant pirmąjį būstą.

Tuo tarpu, dalis Užimtumo tarnybos paramos mechanizmų jaunimui pasiekiami tik iki 29 metų imtinai. Pavyzdžiui, subsidija savarankiškos veiklos pradžiai gali būti skiriama, kai darbo vietą sau steigia nedirbantys asmenys imtinai iki 29 metų. Išplėtus šiuo metu galiojančią amžiaus ribą, iki kurios asmenis laikome jaunais, suteiktume daugiau galimybių jauniems suaugusiems sėkmingiau integruotis į darbo rinką, valstybės lengvatas įsigyjant pirmąjį būstą, įsitraukimą į jaunimo mainų, stažuočių, savanorystės programas.

Šiuolaikiniam jaunimui – šiuolaikiška teisinė bazė

Šiuolaikiniai jauni žmonės nebijo skirti daugiau laiko paieškoms – jie daug drąsiau keičia darbus, patirties įgyja savanoriaudami, stažuodamiesi ir keliaudami po pasaulį. Jauni suaugusieji taip pat neskuba prisirišti prie vienos vietos – ne tik vėliau perka nuosavus būstus, galiausiai, bet ir kuria šeimas. 1991 m. sutuoktinių amžiaus vidurkis Lietuvoje buvo 22 m., dabar šioje statistikoje vyrauja 30 m. ir vyresni žmonės.

Nuostata, įstatanti jauną žmogų į 14-29 m. amžiaus rėmą, buvo priimta 2003-iaisiais metais. Prabėgus beveik dviems dešimtmečiams, galima drąsiai sakyti, kad jauni žmonės pasikeitė. Kartu turi keistis ir jaunimo politikos teisinis reglamentavimas.

Mūsų teisinė bazė turi atliepti šiuolaikinio jaunimo realijas – todėl Tarptautinės jaunimo dienos proga, įregistravau Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siūlau įtvirtinti, kad jaunu žmogumi laikome 14-35 metų asmenį.

Į klausimą, kada žmogus iš tiesų nustoja būti jaunu, atsakymo neturiu. Tačiau esu įsitikinęs, kad turime visomis išgalėmis stengtis, jog jaunimas Lietuvoje turėtų dar daugiau galimybių skleistis ir tobulėti. Amžiaus ribos praplėtimas – viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti.

Liberalai imasi parlamentinės kontrolės dėl keičiamų sutarčių už elektrą

Vienam nepriklausomam elektros tiekėjui savo nuožiūra pakeitus sutartis su savo vartotojais, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija inicijuoja parlamentinės kontrolės tyrimą aiškintis, ar verslo veiksmai nepažeidžia įstatymo.

Seimo Ekonomikos komiteto nario, liberalo Andriaus Bagdono manymu, išnagrinėti padėtį rinkoje ir teikti pasiūlymus turėtų Ekonomikos komitetas, kuris kartu įvertintų įmonės „Perlas energija“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atsakomybę.

„Gyventojai ilgai ruošėsi priimti sprendimą – pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, ir staiga daliai jų galimybės laisvai rinktis nebeliko. Elektros liberalizavimas negali pavirsti vartotojų viliojimo ir apgaudinėjimo akcija lyg devyniasdešimtaisiais. Liberali rinka – tai ne laukinis kapitalizmas, kuomet gali gundyti žmones finansinėmis piramidžių schemomis“, – teigia A. Bagdonas.

Jo vertinimu, skubus parlamentinis tyrimas būtinas užbėgti už akių galimai grandininei reakcijai, kad panašių veiksmų nesiimtų ir kiti rinkos dalyviai.

„Seime turime susitelkti, kad toks atsakingas veiksmas kaip elektros tiekėjo pasirinkimas netaptų loterija, kurioje visi vartotojai ištraukia nelaimingą bilietą“, – sako Seimo narys.

Penktadienį įmonė „Perlas Energija“ pranešė, kad keičia apie 180 tūkst. savo klientų sutarčių fiksuotos kainos planą perkeldama į kintamos kainos planą.

Rinką liberalizuojančias Elektros energetikos įstatymo pataisas priėmė praėjusios kadencijos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. Dabartinė Seimo valdančioji dauguma, matydama nepakankamą pereinamąjį laikotarpį ir informacijos vartotojams trūkumą, liberalizavimo terminus pratęsė.

Buriasi žaliųjų savivaldybių iniciatyva

Laikinosios parlamentinės grupės „Žaliosios savivaldybės – 2030” pirmininkas Andrius Bagdonas buria socialinius partnerius darbui vardan žaliųjų savivaldybių plėtros Lietuvoje. Kertiniu iniciatyvos partneriu tampa Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), atstovaujanti 60-iai Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių.

Seimo narys A. Bagdonas džiaugiasi pozityviu LSA atsaku dėl bendro darbo žaliųjų savivaldybių link ir tiki, kad ši organizacija ženkliai sustiprins visą iniciatyvą:

„Aiškiai matome, kad vis daugiau Lietuvos savivaldybių kryptingai suka žaliosios transformacijos link. Todėl pasitelkdami mokslo, verslo ir socialinius partnerius, siekiame sukurti bendradarbiavimo platformą, kuri padėtų užtikrinti, jog 2030-aisiais Lietuvoje turėtume kuo daugiau žaliųjų savivaldybių. Džiaugiuosi, kad Lietuvos savivaldybių asociacija sutiko jungtis prie šios iniciatyvos – neįsivaizduoju geresnių partnerių darbui aplinkai draugiškos savivaldos klausimais”- teigia A. Bagdonas.

Siekis – 100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų iki 2030

2021 m. Europos Komisija (EK) paskelbė kvietimą Europos miestams dalyvauti Klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų misijoje. Jos tikslas – sutelkti vietos valdžios institucijas, piliečius, įmones, investuotojus ir regioninės bei nacionalinės valdžios institucijas, siekiant iki 2030 m. sukurti 100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų visoje ES. Taip pat užtikrinti, kad šie miestai taptų eksperimentų ir inovacijų pavyzdiniais centrais visiems miestams, įgyvendinantiems klimato neutralumo priemones iki 2050 m. Į kvietimą atsiliepė net 9 Lietuvos savivaldybės – Alytaus, Gargždų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės, Visagino ir Vilniaus.

Nors EK misijoje dalyvauti atrinktos buvo tik Vilniaus m. ir Tauragės r. savivaldybės, gausus paraiškų skaičius atskleidė, kad ambicingų bei inovatyvius žaliuosius sprendimus įgyvendinančių savivaldybių Lietuvoje gausu.

LSA prezidentas M. Sinkevičius akcentuoja siekį ir toliau aktyviai bendradarbiauti su visomis atrankoje dalyvavusiomis savivaldybėmis:

„Žaliosios investicijos ir išmanūs technologiniai sprendimai yra labai svarbūs gerinant piliečių gyvenimo kokybę. Savivaldybės nuolat investuoja į viešųjų paslaugų gerinimą, įgyvendina aplinkai draugiškus pokyčius, kuria žmogui patogų gyvenimą miestuose ir regionuose. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos dėka, suvieniję jėgas, žengsime sparčiau link žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje”, – teigia M. Sinkevičius. 

Žaliųjų savivaldybių iniciatyva jungia ne tik politikos, bet ir mokslo bei verslo atstovus

Organizacinės grupės pirmininkas, instituto „Smart Energy DIH“ vadovas R. Petraitis džiaugiasi, kad ne vienerius metus mokslo ir verslo bendruomenėje sklidusios idėjos pamažu tampa realybe.

„Malonu matyti, kaip realizuojasi Seimo laikinosios parlamentinės grupės šių metų pradžioje užsibrėžti tikslai. Iniciatyvinės grupės vardu džiaugiuosi ir didžiuojuosi, galėdamas būti šių kilnių tikslų dalimi. Darysime viską, kad Lietuvos savivaldybės būtų švaresnės, inovatyvesnės ir patogesnės gyventi“, – sako R. Petraitis.

Artimiausiuose iniciatyvinės grupės planuose – tolimesnė partnerių paieška, įtraukiant suinteresuotas ministerijas, savivaldybes, mokslo ir verslo institucijas. Grupės nariai sieks įsteigti platformą, skirtą savivaldybių bendradarbiavimui, dalijimuisi gerąja patirtimi, inovatyvių sprendimų įgyvendinimui.

Vietoje žadėto greitaeigio katerio į Kuršių Neriją – pramoginis laivas

Unikalų Neringos kraštą atostogoms kasmet renkasi vis daugiau poilsiautojų. Visgi, nepaisant nuolat didinamų mokesčių už įvažiavimą ir kelionę keltu, dauguma turistų į Kuršių Neriją atvyksta automobiliais. Tai – aiškus signalas, jog norėdami išsaugoti išskirtinę Neringos gamtą, turime ieškoti alternatyvių susisiekimo priemonių, skirtų, pirmiausia, žmonėms ir dviratininkams, o ne Kuršių Neriją dusinantiems automobiliams.

Seimo Laikinoji Neringos bičiulių grupė ėmėsi iniciatyvos spręsti įsisenėjusias susisiekimo Kuršių Nerijoje problemas ir susitiko su bendrovės „Smiltynės perkėla“ atstovais. Nustebome sužinoję, jog vietoje ilgai žadėto reguliariai kursuojančio katamarano maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida projektuojamas 3 valandas nuo Klaipėdos iki Nidos plaukiantis elektra varomas keleivinis keltas. Tiesa, bendrovės atstovai ginasi, kad kelionė poilsiautojams neprailgtų: laive veiktų baras, galėtų būti montuojama scena, taip pat, keltas galėtų būti nuomojamas renginiams. Bendra šio projekto vertė siekia net 15 mln. eurų.

„Smiltynės perkėlos“ investicijos į modernią infrastruktūrą ir siekis plėtoti pramoginį susisiekimą – sveikintinas, tačiau pirminis bendrovės tikslas turėtų būti užtikrinti reguliarų ir aplinkai draugišką susisiekimą tarp Klaipėdos, Juodkrantės ir Nidos. Turime prioretizuoti ne pramoginį susisiekimą, o į Kuršių Neriją atvykstančiųjų automobilių srautų mažinimą.

Dar 2014-aisiais „Smiltynės perkėla“ ėmė plukdyti žmones greitaeigiu katamaranu, kuris per sezoną alternatyviu būdu perkeldavo apie 20 tūkst. keliautojų. 2018-aisiais, įmonei katamaraną pardavus dėl dažnų techninių problemų bei mažo pelningumo, girdėjome viešus pažadus įsigyti naują greitaeigį katerį, visgi, praėjo beveik penkeri metai – o naujojo katamarano vis nematyti.

Šiuo pramoginio laivo projektu „Smiltynės perkėla“ tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – tris vasaros sezono mėnesius laivas plukdytų į Kuršių Neriją turistus, o likusius devynis laivas kursuotų Klaipėdos uoste. Visgi, toks veikimo modelis galėtų būti palygintas su demisezoninėmis padangomis – jos iki galo netinka nei žiemai, nei vasarai. Abejonių taip pat kelią projektuojamo laivo greitis – anot bendrovės atstovų, 50 km kelionė Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Nidos truktų net 3 valandas, tuo tarpu, senasis greitaeigis katamaranas tą patį maršrutą įveikdavo per 2 valandas. Taigi, kruizinis maršrutas – puiki pramoga, tačiau prasta alternatyva praktiniam susisiekimui.

Suprantu, kad perkeldama vis daugiau automobilių bendrovė siekia užsitikrinti didesnį pelną, tačiau žaliasis kursas diktuoja naujus prioritetus, todėl Kuršių Nerijos svečiams turime užtikrinti aplinkai draugiškas ir patogias susisiekimo priemones. Viliuosi, jog Smiltynės perkėlos atstovai nepamirš viešai Lietuvos žmonėms duotų pažadų ir, planuodami investicijas, į prioritetines sritis įtrauks ir seniai žadėtą greitaeigį laivą, vykdantį reguliarius reisus maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida.

Sėkmingo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo receptas: internetinis balsavimas

2019 m. vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvos žmonių valia buvo aiški – daugiau nei 70 proc. referendume dalyvavusių piliečių pasisakė už Konstitucijos keitimą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

Nors tąkart nepavyko pasiekti ypač svarbaus rezultato viso pasaulio lietuviams, balsavimo tendencijos leidžia teigti, kad tinkamai pasirengus referendumui ir išnaudojus visas skatinimo priemones, šįkart mums gali pavykti įteisinti daugybinę pilietybę. Priešingu atveju, prieš trejus metus už pilietybės išsaugojimą balsavę žmonės, matydami didesnį nei 70 proc. idėjos palaikymą, nesupras dar vieno nesėkmingo referendumo.

Problema – itin aukšta referendumo kartelė

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 2019-aisiais vykusiame referendume iš viso balsavo 1 322 135 (53,16 proc.) rinkėjų. Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 956 564 rinkėjų (73,92 proc. balsavusių).

Lietuvos žmonių pozicija pilietybės išsaugojimo klausimu – akivaizdi. Tikroji problema – itin aukšta referendumo kartelė.

LR įstatymuose nurodyta, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valstybės piliečių, turinčių rinkimų teisę. Kai siekiama keisti Konstitucijos I skirsnio nuostatas, referendumas laikomas pavykusiu, jei tam pritaria daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių balsavimo teisę. Kalbant konkrečiai, referendume ne tik dalyvauti, bet ir balsuoti “Už” turi maždaug 1 mln. 300 tūkst. Lietuvos piliečių. Sudėtinga? Tikrai taip. Tačiau įmanoma, pasitelkus drąsius ir inovatyvius metodus.

Referendumo tikslas – ne dviguba pilietybė, o Lietuvos pilietybės išsaugojimas

Seime veiklą pradėjusi referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti darbo grupė deda visas pastangas, kad 2024 m. kartu su LR Prezidento bei Europos Parlamento rinkimais vyksiantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo ne tik įvyktų, bet ir pavyktų.

Pirmoji šios darbo grupės užduotis – sukurti tikslią ir nedviprasmišką referendumo formuluotę. Dėl itin klampaus teiginio, 2019 m. dalis žmonių iki galo nesuprato, kaip balsuoti referendume. Todėl būtina aiškiai iškomunikuoti, kad referendumo tikslas – ne dviguba pilietybė, o siekis, kad Lietuvos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, turėtų galimybę išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, įgijus kitą.

VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė akcentuoja, kad 2019 m. turėjome labai stiprias informacines kampanijas, orientuotas į užsienyje gyvenančius lietuvius. Tačiau rinkėjams Lietuvoje referendumo formuluotė, deja, nebuvo aiškiai iškomunikuota. O juk būtent Lietuvoje gyvenantys mūsų piliečiai galėjo tapti ta jėga, užtikrinusia sėkmingą referendumo baigtį.

Balsavimas internetu – realus šansas perkopti aukštą referendumo kartelę

Tačiau siekiant efektyviausių balsavimo referendume rezultatų, ko gero, neužteks tik geros informacinės kampanijos ir aiškiai suformuluotų žinučių rinkėjams Lietuvoje.

Jei iš tiesų norime neapvilti lietuvių visame pasaulyje, turime įteisinti galimybę referendume balsuoti internetu. Mano nuomone, tai – vienintelis realus šansas įveikti itin aukštą referendumo kartelę. Turime išmokti praėjusio referendumo pamokas – jei naudosime tas pačias priemones, ne tik kad nepasieksime geresnių rezultatų, bet, tikėtina, jie bus tik dar blogesni.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai, kalbėdami apie 2019 m. vykusio referendumo eigą, džiaugėsi, jog didesnė dalis pasaulio lietuvių balsuoti rinkosi paštu, kadangi diplomatinės atstovybės paprasčiausiai nebūtų pajėgios priimti didelius gyvai balsuojančių asmenų kiekius. Tačiau balsavimas paštu pateisina toli gražu ne visų išeivijos lietuvių lūkesčius.

Dalyje Azijos ar Pietų Amerikos valstybių, Lietuvos ambasados ar konsulatai yra itin nutolę, todėl kol iš diplomatinių atstovybių yra išsiunčiami ir atgal parsiunčiami vokai su biuleteniais, rinkimai jau būna ir pasibaigę.

Internetinis balsavimas ne tik užtikrintų, kad tolimuose kraštuose gyvenančių lietuvių balsai ateitų laiku, bet ir paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą čia, Lietuvoje.

Lietuviai jau seniai nori balsuoti internetu

Įvairios sociologinės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų remia balsavimo internetu idėją. 2024 m. vyksiantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo – reali galimybė pirmąkart išbandyti internetinį balsavimą visiems Lietuvos žmonėms. Tiek gyvenantiems čia, Lietuvoje, tiek ir pasklidusiems po pasaulį.

Neabejoju, kad pasitelkus geriausius informacinių technologijų bei kibernetinio saugumo ekspertus, esame pajėgūs užtikrinti sklandžią ir saugią internetinio balsavimo sistemą. Apie tokį poreikį diskutuojame jau eilę metų – tikiu, kad būtent referendumas dėl pilietybės išsaugojimo gali tapti akstinu, paskatinančiu pagaliau įgyvendinti šią Lietuvos žmonėms svarbią iniciatyvą.

Ar euras kortelėje ir kišenėje – tas patas euras?

Prisipažinkite, kad daugelis bent kartą esate pagalvoję, kas atsitiktų ištikus didžiausiai mūsų eros negandai – dingus internetui. Internetas, kaip oras ir vanduo, yra visur ir visada. O kas, jei?..

Jeigu internetas dingtų, nebegalėtume rašyti laiškų, sekti draugų, tikrinti žemėlapių, atlikti mokėjimų, užsisakyti maisto ir taip toliau. Akimirksniu grįžtume kone į Viduramžius.

O baisiausia, kad sutrikus internetui laikinai dingtų mūsų pinigai.

Prieš kelias savaites Seimas nusprendė, kad vis daugiau mūsų pinigų turi būti internetiniai – Lietuvoje uždrausta atsiskaityti grynaisiais už daugiau kaip 5000 eurų. Elektroniniai atsiskaitymai iš esmės yra pažangus, patogus ir patikimas būdas naudoti pinigus (jeigu vysime šalin apokaliptinę mintį apie teorinę dieną apie sutrikusį WWW). Elektroniniai atsiskaitymai mažina valstybės sąnaudas už pinigų spausdinimą, pinigų plovimo ir kitų finansinių nusikaltimų riziką ir, na, užtikrintai didina viršpelnius komerciniams bankams – suprask, laimi visi?

Ne visi. Pavyzdžiui, kavinės ar parduotuvės Juodkrantėje savininkas nebegalės už grynaisiais gautas savaitės pajamas atsiskaityti su prekių tiekėjais, nes greičiausiai viršys 5000 eurų limitą. Kad netaptų nusikaltėliu, juodkrantiškis turės ieškoti artimiausio bankomato, o artimiausias bankomatas nearti –  už 35 km Nidoje arba už 15 km Klaipėdoje, tačiau šiuo atveju pirmyn-atgal teks keltis keltu.

Tiesa, pagal mūsų Seime pataisytą Bankų įstatymą nuo liepos 1 d. privaloma steigti bankomatus „protingu atstumu“, kad ne mažiau nei 95 procentai šalies gyventojų turėtų galimybę ne didesniu nei 5 km atstumu nuo savo namų pasiekti bankomatus. Manykime, jog „protingas atstumas“ bus tinkamas ne tik bankas, bet ir Lietuvos žmonėms ir ką tik įsigaliojusi tvarka sumažins neprotingų nepatogumų atokesnių vietovių gyventojams.

Viena aišku, ko valstybės skatinimas mažinti atsiskaitymų grynaisiais nesumažins. Nesumažins tai bankų pelno. Pernai Lietuvos bankų sektorius uždirbo 17,6 proc. daugiau pelno nei 2020 m. – tai yra 329 mln. eurų. Vienas pelningiausių bankų kranelių ir yra būtent operacijos pinigais. Bankų pelnas iš paslaugų ir komisinių 2021 m. augo 11 proc. – iki 25,4 mln. eurų.

Bankams vienas po kito uždarinėjant savo fizinius skyrius, o paslaugas keliant į elektroninę erdvę, sektoriaus veiklos sąnaudos mažėja pasakiškai. Nepaisant to, jie toliau didina įkainius už paslaugas, o dabar, įsigaliojus Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui ir sandoriams virš 5000 eurų tapus nelegaliems, sulauks dar sotesnių įplaukų.

Jeigu esame liberalūs bankams ir kaip valstybė nesigviešiame riboti jų pelnų, būkime liberalūs ir vieni kitiems – leiskime žmonėms su pinigais elgtis, taip kaip jie nori. Juk euras kišenėje ar euras kortelėje iš esmės yra tik formos klausimas, euro vertė nuo to nesikeičia.

Pavyzdingiausias Seimo narys – liberalas

Už Seimo plenarinių posėdžių salėje pateiktus projektus praėjusioje pavasario sesijoje daugiausia balsavo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Jis savo valią išreiškė 1229 kartus – tai yra 99,84 proc. balsavimų. Parlamentaro teigimu, pavyzdingumo jį išmokė darbas Neringos savivaldybės taryboje.

Antrasis daugiausia balsavęs Seimo narys – konservatorius Sergejus Jovaiša, trečioje vietoje – vėlgi liberalas Romualdas Vaitkus, sudalyvavęs 96,91 proc. balsavimų.

A. Bagdono žodžiais, jis suderina dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose su susitikimais, konferencijomis, darbu Seniūnų sueigoje.

„Atsakomybės įgijau dešimt metų dirbdamas savivaldoje, kur per tą laiką praleidau vos du posėdžius. Per praėjusią sesiją praleidau vos porą opozicijos balsavimų, kurie buvo neplanuoti. Jeigu žmonės tavimi pasitikėjo ir išrinko, turi pateisinti jų lūkesčius ir atlikti savo pareigą. Taip pat visiškai nepritariu metodui ištraukinėti korteles nepriimtinais klausimais – tu privalai išreikšti savo poziciją“, – teigia A. Bagdonas.

Seimo nario įsitikinimu, techninės ir kitos fizinės kliūtys nebalsuoti yra nebent išsisukinėjimas. „Man dar pasisekė, kad praėjusių metų pabaigoje susirgus koronavirusu ir užsidarius per karantiną, kaipsyk buvo laisva Seimo savaitė“, – sako liberalas.

Ši Seimo kadencija A. Bagdonui – pirmoji. Iš keturių kadencijos sesijų jis pavyzdingiausias jau antrą kartą.

Trečias pagal balsavimų statistiką praėjusią sesijoje Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Romualdas Vaitkus atkreipia dėmesį, kad dabartinėje dešiniųjų koalicijoje kiekvienas balsas yra itin svarbus. „Balsavimas – tai ne statistika, o mandato išraiška. Mums rinkėjai pavedė dalyvauti posėdžiuose, todėl pats ir komandiruotes derinu su laisvomis Seimo savaitėmis. Tuos kelis balsavimus praleidau tik dėl dalyvavimo parodos atidaryme“, – sako R. Vaitkus.

Seimo nario teigimu, gerbti ir vertinti punktualumą jam įskiepijo tėvo auklėjimas ir pavyzdys šeimoje.