Kategorija: Be kategorijos

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas po savo skėčiu apsisprendė steigti Turizmo pakomitetį. Anot iniciatyvą pasiūliusio liberalo Andriaus Bagdono, į vieno sektoriaus politiką labiau susikoncentravusiems politikams toks formatas leis priimti ilgai laukiamus sprendimus turizmo proveržiui paskatinti.

„Ši Lietuvos ekonomikos šaka turi didelį neišnaudotą potencialą, tačiau stokoja strateginio svorio ir sutelktos lyderystės. Turizmo pakomitetis Seimo Ekonomikos komitete koordinuos veiksmus penkerių metų trukmės turizmo strategijai parengti. Lietuvoje turizmas turi tapti vienu iš ūkio prioritetų“, – teigia A. Bagdonas.

Jo pastebėjimu, nors Ekonomikos inovacijų ministerija, valstybinė ir sostinės turizmo agentūros stengiasi ir susilaukia dėmesio, Lietuvos turizmo sektoriaus apyvarta išlieka mažesnė negu iki pandemijos. „Todėl valstybė turėtų ieškoti būdų, kaip ne tik prikelti šią rinką, bet ir gerokai sustiprinti. Lietuvos vietinio ir atvykstamojo turizmo apyvarta galėtų sudaryti 5 mlrd. eurų, o mūsų šalis galėtų tapti pagrindine traukos erdve tarp Baltijos valstybių. Jeigu tikimės pasiekti šį tikslą, būtina sukurti veiksmingą strategiją – jos kūrimą ir kuruos parlamentinis pakomitetis“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys. 

Rinkos ekspertų pastebėjimu, atvykstamojo turizmo verslą neigiamai paveikė 2020 m. pandemija ir karantinas bei 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą. Ikipandeminiais 2019 metais užsienio turistai šalyje išleido 1,3 milijardo eurų.

Užtenka nelaimingų referendumų: pribrendo metas Lietuvoje įteisinti internetinį balsavimą referendumuose, balsuojant iki rinkimų dienos, siūlo liberalas Andrius Bagdonas, ketvirtadienį registravęs atitinkamą Referendumo konstitucinio įstatymo pakeitimą.

„Pripažinkime: griežti 1992 m. Konstitucijos reikalavimai neleidžia gyventojams priimti sprendimų, dėl kurių jie iš esmės sutaria. Ką daryti, kad referendumo teisė pagaliau veiktų? Negi balsavimą darysime privalomą? Siūlau ne baudas nebalsuojantiems, o platesnes galimybes – leisti savo pilietinę teisę ir pareigą išreikšti telefonu ar kompiuteriu. Jeigu šiais laikais internetu visiškai saugiai pervedami pinigai, lygiai taip pat saugiai ir patogiai galima atiduoti balsą“, – sako A. Bagdonas. 

Pagal konstitucines normas referendumas laikomas įvykusiu, jeigu už jį balsavo daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Esant tokiai aukštai kartelei žlugo 2019 m. ir 2024 m. referendumai dėl pilietybės išsaugojimo, nors apie 75 proc. balsavusiųjų iniciatyvas palaikė.

„Pilietiškiausi žmonės nukenčia dėl to, kad kiti nepilietiški. Tai yra ne kas kita kaip demokratijos slopinimas, valios varžymas. Manau, kad internetinis balsavimas padidintų aktyvumą – paskatintų savo nuomonę išreikšti ir tuos, kurie nesudalyvauja tradiciniuose rinkimuose – ypač jaunimą“, – įsitikinęs A. Bagdonas.

Seimo nario manymu, internetinis balsavimas ne tik sudarys sąlygas perlipti sunkiai įveikiamą referendumo kartelę, bet ir atitiks šiuolaikinio žmogaus poreikius ir būdą, paskatins įtraukesnę demokratiją.

„Tiems, kurie bijo, kad mums priešiška Rusija pasikėsins į rinkimų procesą kibernetiniais ir dezinformaciniais išpuoliais, siūlau pažvelgti į Estiją: ten du dešimtmečius žmonės internetu balsuoja net nacionaliniuose rinkimuose ir iki šiol nekilo jokių incidentų – atvirkščiai, Estijoje demokratija klesti“, – pabrėžia A. Bagdonas.

Pagal įstatymo pataisą, balsavimas internetu kaip papildoma priemonė būtų vykdomas užtikrinant balsavimo slaptumą, duomenų saugumą ir rinkėjų tapatybės patikrinimą naudojant aukšto patikimumo lygio elektronines atpažinimo priemones. 

Lietuvoje pavyko vienintelis 2004 m. referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą, į kurį rinkėjus viliojo ir dovanos – dabar tokios uždraustos.

Kai vidaus vandenimis atvykę laivai, jachtos stovės ar švartuosis iškeliant į krantą, savivaldybės už stovėjimą jų krantinėje galės rinkti rinkliavas – tokią naujovę nustato ketvirtadienį priimta Vidaus vandenų transporto kodekso pataisa.

Anot projekto autoriaus liberalo Andriaus Bagdono, reguliuoti laivų stovėjimą reikia, nes dažnai jų savininkai nesidalija su savivaldybėmis infrastruktūros išlaikymo sąnaudomis.

„Pavyzdžiui, turtingų žmonių jachtos atvyksta trumpam į Nidą, tačiau neturi pareigos atsiskaityti už atliekų tvarkymą ir kitas paslaugas. Savivaldybėms tai yra papildoma našta, todėl ja turėtų dalintis ir laivų savininkai. Lygiai taip pat automobilių savininkai atsiskaito už sukeliamą poveikį Kuršių nerijos nacionaliniam parkui mokėdami ekologinį mokestį“, – sako neringiškis A. Bagdonas. Jo teigimu, vietinė rinkliava Neringoje ir kitose gamtiškai ir kultūriškai turtingose vietovėse savivaldybėms leis užtikrinti tvarų teritorijų valdymą. „Be to, surinkusios daugiau įplaukų į biudžetus savivaldybės galės pagerinti tas pačias krantines, kuriose laivai statomi. Kartu šalia steigsis aptarnavimo, maitinimo ir kiti turizmo verslai“, – sako Seimo narys.

Kaimo turizmo paslaugų teikėjui nebeteks per 24 valandas informuoti apie apsistojusius Lietuvos gyventojus – tokią Turizmo įstatymo nuostatą ketvirtadienį panaikino Seimas.

Pagal 2022 m. priimtą naują Turizmo įstatymą, kaimo sodybų savininkai būtų turėję nuo šių metų liepos 1 d. informacinėje sistemoje smulkiai ir operatyviai registruoti kiekvieną, apsistojantį Lietuvos kaime – ne tik užsieniečius. Dabar Seimui atšaukus savo priimtą nuostatą, tokia pareiga liks tik klasikiniams viešbučiams.

Išgirdus kaimo turizmo atstovų susirūpinimą, įstatymas pataisytas liberalo Andriaus Bagdono ir kitų Ekonomikos komiteto narių pastangomis.

 „Įvertinę, kad kaimo turizmo sodybos įprastai įsikūrusios nuošaliai, kur dažnai internetas vos veikia, o šiuo verslu dažnai užsiima senyvo amžiaus asmenys, nesinaudojantys nei išmaniaisiais telefonais, nei kompiuteriais, kad kaime verslą taip pat plėtoja individualiai dirbantys žmonės, smulkieji verslininkai, neturintys brangių rezervacinių sistemų, kokias gali įpirkti viešbučių tinklai, mes negalime kaimo turizmo prislėgti biurokratine našta“, – sako A.  Bagdonas. Kaimo turizmo paslaugų teikėjas apgyvendintų Lietuvos piliečių ir jų nakvynių skaičių Nacionalinei turizmo informavimo sistemai turės pateikti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Neseniai Vyriausioji rinkimų komisija su partneriais pristatė internetinio balsavimo galimybių studiją. Deja, išvada neguodžianti: toks būdas rinkti valdžią sukurtų „daugiau rizikų nei naudų ir dėl to siūloma internetinio balsavimo nerealizuoti, kol nebus sumažinta aktualių socialinių (geopolitinių, nepasitikėjimo, dezinformacijos) ir technologinių (duomenų apsaugos nuo nutekėjimo, pakeitimo) rizikų tikimybė“.

Studijos autoriai pabrėžia ne tik technologinius trūkumus, galimos kibernetinės atakos ir duomenų praradimo riziką, bet ir žmonių nuostatas: tokiam balsavimo būdui įgalinti reikia aukšto rinkėjų pasitikėjimo bei supratimo. Suprask, internetinis balsavimas nelabai veiks, nes Lietuvos gyventojai per mažai pasitiki valstybe, o skaitmeninė atskirtis gali „didinti visuomenės pasipriešinimą ir (arba) nepasitikėjimą rinkimų procesu iš esmės“. Anot studijos, „Lietuvoje dabartinis skaitmeninio raštingumo įgūdžių lygis yra žemesnis nei kitų analizėje aptartų šalių, o tai yra didelė rizika, galinti sulėtinti visuomenės pasitikėjimą internetiniu balsavimu“.

Vadinasi, nors Lietuva yra viena pažangiausių skaitmenines technologijas vystančių šalių pasaulyje, internetinį balsavimą sužlugdys šeimų maršo ir panašaus plauko diskurso feisbuke suklaidinti žmonės? Juk kompiuteriu nesinaudojančių senelių niekas nevers balsuoti internetu – jie ir toliau galės balsuoti apylinkėje, namuose arba iš anksto. O lietuvių diaspora užsienyje? Ar jie irgi nepasitikėtų internetiniu balsavimu? Būtent užsienio lietuviams internetinis balsavimas būtų didelė paskata ir galimybė aktyviau įsitraukti į Lietuvos reikalus.

Man atrodo, studijoje regimas tradicinio ir internetinio balsavimo supriešinimas yra požiūrio ir iš esmės ideologinis klausimas. Kuo mes uždaresni, mažiau pasitikintys vieni kitais, tuo labiau bijome. Galbūt internetinis balsavimas kaip tik paskatintų atviresnes praktikas visuomenėje ir sustiprintų liberalią demokratiją? Patys studijos autoriai pabrėžia, kad tikintis įvesti internetinį balsavimą ateityje reikia kasmet vykdyti plačias visuomenės apklausas, šviesti žmones.

Kad internetinis balsavimas teigiamai keičia visuomenę ir ją augina, pastebima Estijoje, kuri pirmoji pasaulyje pasiūlė tokį būdą balsuoti ir nacionaliniuose rinkimuose. Anot šalies skaitmeninės transformacijos ekspertės Erikos Piirmets, „Estija atspindi bręstančią skaitmeninę valstybę, kurioje žmonės keičia procesus taip, kad jie geriau atitiktų jų gyvenimo būdą, nepakenkdami demokratinės, skaidrios visuomenės vertybėms ir principams“. Internetinis balsavimas siejamas ir su tuo, kad į Rygikogą išrenkama vis daugiau moterų. Premjerės Kajos Kallas virsmas viena stipriausių Europos lyderių – tai irgi internetu balsavusių rinkėjų nuopelnas.

Liberalų sąjūdis savo rinkimų į Seimo programoje tikėjosi, kad palaipsniui diegiant balsavimą internetu, „į valstybės valdymo klausimų sprendimą įtrauksime vis didesnį žmonių skaičių“. Panašu, kad ekspertų išvada liberalų vizija atitolina, nes kitos politinės jėgos ateityje greičiausiai paisys internetinio balsavimo rizikų, o ne galimybių, ir nepalaikys liberalų siekio.

Vis dėlto neturėtume nukabinti nosies. Turbūt svarbiausias internetinio balsavimo privalumas tas, kad jis „gali padidinti rinkėjų aktyvumą, ypač tarp jaunesnio amžiaus asmenų“. Estijoje praėjusiuose Europos Parlamento rinkimuose balsavo 37,7 proc. rinkėjų – ketvirtadaliu daugiau nei Lietuvoje (29 proc.).

Estai irgi supranta rusijos grėsmę. Jeigu rusai sugeba sutrikdyti net JAV rinkimus, Baltijos šalys nuo tokių kremliaus kėslų irgi neapsaugotos. Vis dėlto studijoje pastebima, kad Estijoje internetinis balsavimas įgyvendinamas jau apie 20 metų ir jokių kritinių pažeidimų neįvyko. Tad ar nereikėtų ir mums nustoti krūpčiojus?

Dabartinė Vyriausybė savo programoje numatė inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu savivaldybių tarybų rinkimuose ir (arba) Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo rinkimuose. Akivaizdu, kad Vyriausybės pažado jau neištesėjome. Vadinasi, dar vieną kadenciją Lietuva praleido progą sustiprinti pilietinę visuomenę ir demokratinę sistemą ir įtvirtinti savo, anot studijos, „kaip modernios ir technologiškai pažangios valstybės, pripažinimą pasaulyje“.

Užtenka nelaimingų referendumų: pribrendo metas Lietuvoje įteisinti internetinį balsavimą referendumuose, balsuojant iki rinkimų dienos, siūlo liberalas Andrius Bagdonas, ketvirtadienį registravęs atitinkamą Referendumo konstitucinio įstatymo pakeitimą.

„Pripažinkime: griežti 1992 m. Konstitucijos reikalavimai neleidžia gyventojams priimti sprendimų, dėl kurių jie iš esmės sutaria. Ką daryti, kad referendumo teisė pagaliau veiktų? Negi balsavimą darysime privalomą? Siūlau ne baudas nebalsuojantiems, o platesnes galimybes – leisti savo pilietinę teisę ir pareigą išreikšti telefonu ar kompiuteriu. Jeigu šiais laikais internetu visiškai saugiai pervedami pinigai, lygiai taip pat saugiai ir patogiai galima atiduoti balsą“, – sako A. Bagdonas. 

Pagal konstitucines normas referendumas laikomas įvykusiu, jeigu už jį balsavo daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Esant tokiai aukštai kartelei žlugo 2019 m. ir 2024 m. referendumai dėl pilietybės išsaugojimo, nors apie 75 proc. balsavusiųjų iniciatyvas palaikė.

„Pilietiškiausi žmonės nukenčia dėl to, kad kiti nepilietiški. Tai yra ne kas kita kaip demokratijos slopinimas, valios varžymas. Manau, kad internetinis balsavimas padidintų aktyvumą – paskatintų savo nuomonę išreikšti ir tuos, kurie nesudalyvauja tradiciniuose rinkimuose – ypač jaunimą“, – įsitikinęs A. Bagdonas.

Seimo nario manymu, internetinis balsavimas ne tik sudarys sąlygas perlipti sunkiai įveikimą referendumo kartelę, bet ir atitiks šiuolaikinio žmogaus poreikius ir būdą, paskatins įtraukesnę demokratiją.

„Tiems, kurie bijo, kad mums priešiška Rusija pasikėsins į rinkimų procesą kibernetiniais ir dezinformaciniais išpuoliais, siūlau pažvelgti į Estiją: ten du dešimtmečius žmonės internetu balsuoja net nacionaliniuose rinkimuose ir iki šiol nekilo jokių incidentų – atvirkščiai, Estijoje demokratija klesti“, – pabrėžia A. Bagdonas.

Pagal įstatymo pataisą, balsavimas internetu kaip papildoma priemonė būtų vykdomas užtikrinant balsavimo slaptumą, duomenų saugumą ir rinkėjų tapatybės patikrinimą naudojant aukšto patikimumo lygio elektronines atpažinimo priemones.   Lietuvoje pavyko vienintelis 2004 m. referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą, į kurį rinkėjus viliojo ir dovanos – dabar tokios uždraustos.

Gyvename laikais, kai internetinės technologijos yra tapusios neatskiriama gyvenimo dalimi: pradedant apsipirkimu internete, baigiant vis labiau populiarėjančiomis nuotolinėmis gydytojų konsultacijomis. Tuo tarpu balsavimas rinkimuose Lietuvoje vis dar niekaip neatranda savo kelio į skaitmeninę erdvę.

Neseniai Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu buvo atlikta internetinio balsavimo informacinės sistemos galimybių studija. Ją atlikusios bendrovės „Civitta ekspertai konstatavo, kad iš esmės internetinį balsavimą realizuoti Lietuvoje galimybių yra. Tiesa, tuoj pat buvo pridurta, jog atsižvelgiant į socialinių ir technologinių rizikų tikimybę, taip pat grėsmingą geopolitinę situaciją,  internetinio balsavimo įvedimą Lietuvoje kol kas rekomenduojama atidėti.

Tad, kas gi yra tas internetinis balsavimas? Ir kodėl nepaisant puikios mūsų šalies interneto infrastruktūros, ilgamečių politinių diskusijų ir politikų pažadų, jis taip ir neatsiranda Lietuvoje.

Jeigu labai supaprastintai, internetinis balsavimas – tai tokia balsavimo forma, kai kiekvienas pilietis, asmens identifikavimo priemonėmis prisijungęs prie sistemos, gali rinkimuose atiduoti savo balsą iš bet kurios pasaulio vietos. Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjai šiuos projektus vis grąžindavo tobulinti. Beje ir dabartinės Vyriausybės programoje yra įrašyta nuostata, jog reikia „įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu“.

Tad kas labiausiai trukdo, kad Lietuvoje atsirastų internetinis balsavimas? Dažniausiai rinkimų skaitmeninėje erdvėje oponentai akcentuoja kibernetinio saugumo problemą. Ypač šiais neramiais laikais yra baiminamasi, kad priešiškos valstybės, rinkimų metu galėtų įvykdyti didelio mąsto kibernetines atakas, pabandytų įsibrauti į balsavimų programą, suklastotų balsus. Tokioms atakoms pasisekus būtų prarastas internetinio balsavimo legitimumas. Taip pat reiškiamos abejonės, kad balsuojant internetu galimas dažnesnis balsų papirkinėjimas, o slaptas balsavimas taptų nebeslaptu.

Tačiau tiesa yra ir tai, jog panašią patirtį turinti ir analogiškas grėsmes kaip Lietuva patirianti Estija, jau beveik  20 metų nacionaliniu mastu visuose rinkimuose yra įteisinusi ir taiko internetinį balsavimą. Nuo 2005 metų iki dabar toks balsavimo būdas Estijoje jau buvo praktiškai išbandytas net aštuonis kartus. Ir nors saugumo rizika išlieka, kritinių pažeidimų pas mūsų šiaurinę Baltijos kaimynę iki šiol identifikuota nebuvo.

Tuo tarpu estų balsavimo statistika rodo, kad su kiekvienais rinkimais balsavusiųjų internetu dalis šioje šalyje nuolat augo. Pavyzdžiui, 2005 metais per Estijos savivaldybių rinkimus internetu balsavo mažiau nei 10 tūkst. rinkėjų, o internetinių balsuotojų dalis iš visų balsų siekė vos 1,9 proc. Per kitus ketverius metus internetu balsavusių rinkėjų skaičius išaugo dešimt kartų: 2009 metais savivaldos rinkimuose internetu balsavo jau per 104 tūkst. rinkėjų. 2011-ųjų visuotiniuose rinkimuose internetu balsavo beveik 141 tūkst. rinkėjų, o internetinių balsų dalis priartėjo prie ketvirtadalio visų atiduotų balsų. 2019 metais vykusiuose Estijos parlamento rinkimuose beveik ketvirtadalis milijono rinkėjų balsavo internetu, o internetiniai balsai sudarė 43,8 proc. visų balsų. Tais pačiais metais vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose elektroninių balsų dalis siekė dar daugiau – 46,7 proc. Tuo tarpu 2023-iųjų Estijos parlamento rinkimuose virš pusės visų balsų jau buvo surinkta internetu. Rinkėjų aktyvumas tuomet siekė 63,5 proc., o internetu balsavo net 51,1 proc. rinkėjų.

Taigi Estijos patirtis rodo, kad internetinis balsavimas gali būti saugus ir efektyvus, jei yra tinkamai įgyvendintas. Svarbu užtikrinti aukščiausio lygio saugumo priemones, siekiant apsaugoti balsavimo duomenis ir užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui. Taip pat būtina išsamiai informuoti visuomenę apie internetinio balsavimo privalumus ir saugumo garantijas, kad būtų užtikrintas rinkėjų pasitikėjimas šiuo procesu.

Akivaizdu ir tai, kad internetinis balsavimas suteikia daugiau patogumo rinkėjams, ypač tiems, kurie gyvena užsienyje, turi ribotą mobilumą arba yra užimti ir negali fiziškai dalyvauti rinkimuose. Todėl pradžiai Lietuvoje būtų galima išbandyti tokį balsavimo būdą su užsienyje gyvenančiais mūsų šalies piliečiais. Tai ne tik sumažintų administracines išlaidas, dažnai pasitaikančius įvairius biurokratinius ir logistinius trukdžius, bet ir skatintų didesnį ne Lietuvoje gyvenančių tautiečių įsitraukimą į šalies politinius procesus. Beje, pagal dabartinę koncepciją internetinio balsavimo įteisinimas nekeistų tradicinio balsavimo, o tik papildytų jį – tai būtų savotiška alternatyva išankstinio balsavimo metu. Rinkimų dieną balsuoti būtų galima tik tradiciniu būdu.

Ne paslaptis, kad rinkėjų aktyvumas Lietuvoje išlieka vienu mažiausiu Europos Sąjungoje. Internetinis balsavimas Lietuvoje galėtų tapti ne tik svarbiu žingsniu modernizuojant rinkimų procesą, bet ir padėtų spręsti mažėjančio rinkėjų aktyvumo problemą, nes leistų mūsų piliečiams patogiau dalyvauti demokratiniuose procesuose. Skaitmeniniu būdu priartindami balsadėžes prie kiekvieno piliečio, galėtume ženkliai prisidėti prie šios problemos sprendimo siekdami stipresnės ir labiau įtraukiančios demokratijos.

Likvidavus be šeimininko likusią asociaciją, viešąją įstaigą ar fondą jos turtas turėtų būti perleidžiamas Nevyriausybinių organizacijų fondui – tokį organizavimo būdą numatančiai Asociacijų įstatymo ir dviejų lydinčių įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.

Pataisų autoriaus liberalo Andriaus Bagdono pastebėjimu, šalyje sugriežtinus juridinių asmenų ataskaitų teikimo tvarką, išaugo išregistruojamų ne pelno siekiančių organizacijų skaičius – pernai tokių likviduota beveik 8 tūkst. „Nutraukus organizacijų veiklą kai kurios jų lieka be šeimininkų. Yra susidariusi teisinė spraga, kas tokiu atveju nutinka bešeimininkiam turtui. Jam siūlome rasti kitus namus – nevyriausybinių organizacijų fondą“, – siūlo A. Bagdonas.

Iki šiol nebuvo aišku, kas nutinka išregistruotų ne pelno siekiančių organizacijų turtui, kuris tampa bešeimininkiu.

Pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, pagrindinis NVO fondo tikslas – stiprinti nevyriausybinių organizacijų institucinius gebėjimus. Fondas paskirsto lėšas nevyriausybinėms organizacijoms, jų plėtrai. Šalyje veikia  per 23 tūkst. ne pelno siekiančių organizacijų. „Registrų centro“ 2024 m. vasario 1 d.  duomenimis buvo likviduota 4691 asociacijų, 322 labdaros ir paramos fondų, 2917 viešųjų įstaigų.

Šalyje į tinklą susivienijusios 24 žaliosios savivaldybės jau laimi prieš kitas, nes galvoja ne tik apie dabartį, bet ir žmonių gerovę ateityje, teigia Seimo grupės „Žaliosios savivaldybės – 2030“ pirmininkas liberalas Andrius Bagdonas, apibendrindamas pirmadienį praėjusią konferenciją šia tema.

Konferencijoje KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. Žaneta Stasiškienė atskleidė, kad 2022 m. rekordiniai karščiai Europoje nusinešė beveik 62 tūkst. gyvybių, dėl karščio visame pasaulyje žmonės nedirbo 490 mlrd. valandų, kai galėjo dirbti, o ekstremalūs potvyniai paveikė 33 mln. žmonių.

„Vadinasi, valstybės, savivaldybės ir organizacijos planuodamos, kaip sumažinti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti jau dabar, rūpinasi, kad žmonės gyventų saugiau ir apskritai galėtų funkcionuoti vis dažniau užklumpant gamtos anomalijoms. Atsakomybė užtikrinant žmonių fizinę gerovę klimato krizės akivaizdoje pirmiausia tenka savivaldybėms – panašiai kaip užtikrinant sklandžią civilinę saugą galimų išorės grėsmių atveju“, – pabrėžia A. Bagdonas.

Pasak prof. Ž. Stasiškienės, savivaldybių atsakomybė pirmiausia apima pramonę, energetiką, transportą ir pastatus. Jos žodžiais, žalioji transformacija prasideda jau nuo paties pastato projektavimo, kai galima numatyti objekto žiediškumą – kad jis ateityje būtų ne griaunamas, o ardomas ir vėl panaudojamas.

„Jeigu jūs jau prisijungėte prie žaliųjų savivaldybių tinklo, jūs jau esate užkoduoti lyderiai. Savivaldybių lyderystė yra visiškai nauja lyderystės samprata“, – pabrėžė Ž. Stasiškienė.

Anot laikinojo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio, žalioji transformacija savivaldybėse yra ne užgaida ar iškaba, o ateitis. „Įprastai laimi tie, kurie pradeda pirmieji, kurie nebijo iššūkių ir stengiasi, kad žalioji transformacija pasiektų ne tik savivaldybes, bet ir mąstymą“. Jo teigimu, įgyvendinus klimatui neutralius sprendimus savivaldybėje, galutinis naudos gavėjas galiausiai bus žmogus. Gerosiomis praktikomis, reguliavimo suteikiamomis galimybėmis pirmadienį konferencijoje su savivaldybėmis dalijosi ministerijų vadovai, pramonės atstovai.

Klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Europos Sąjungos (ES) pasirinktas žaliasis kursas yra nevienareikšmiška, bet ko gero neišvengiama priemonė, kuri leis Bendrijai spręsti  šiltnamio efektą ir kartu ES pavers modernia, efektyviai išteklius naudojančia, konkurencinga ekonomika.

Akivaizdu ir tai, kad žaliasis kursas yra ne tik ekonominis, bet ir socialinis bei kultūrinis pokytis – būtinybė, kurios laikytis diktuoja pats gyvenimas. Juk kasmet vis labiau besikeičiantį klimatą kiekvienas gerai jaučiame savo kailiu, todėl natūralu, kad ES, kaip pažangi valstybių bendrija vis labiau gręžiasi į gamtą. Ne tik svarsto, bet ir konkrečiais veiksmais siekia, kad gyventume švaresnėje, sveikesnėje planetoje.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Europos Komisija pradėjo įgyvendinti energijos tiekimo įvairinimo veiksmų planą „REPowerEU“ – kuomet atsisakant tiekimo iš rusijos buvo taupoma energija ir spartinamas Europos perėjimas prie švarios energijos. Pavyzdžiui, taikant šias priemones per du metus dujų poreikis ES sumažėjo beveik 20 proc.

Tačiau „REPowerEU“ yra ne tik laikina reagavimo į krizes priemonė – tai Europos sąmoningai pasirinktas kelias į energetinę nepriklausomybę, kurios pagrindinis variklis yra visąpusiška atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtra.

Anot už energetiką atsakingos eurokomisarės Kadri Simson, 2021 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių buvo pagaminta 39 proc. ES elektros energijos, o iš iškastinio kuro – 36 proc. 2023 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta 45 proc. elektros energijos, o iš iškastinio kuro – 28 proc. Jos teigimu ši tendencija turėtų išlikti ir ateinančiais metais.

Neabejoju, kad po Europos Parlamento rinkimų naujai suformuota Komisija tęs įsipareigojimus mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro. Žemyne, kuriame drastiškai trūksta iškastinių išteklių, švari energija ir žaliosios technologijos yra vienintelis kelias į energetinę nepriklausomybę bei ekonomikos konkurencingumą.

Yra ir kita, ne ekonominė, bet ir moralinė šios problemos pusė. Matome kokie gamtos kataklizmai, stichinės nelaimės, viena po kitos siaubia pasaulį: potvyniai, nepakeliami karščiai, audros, gaisrai. Todėl darydami sprendimus turime suprasti savo atsakomybę už tai kokį pasaulį paliksime savo vaikams.

Kalbant apie jaunimą svarbu, kad jis ES matytų, kaip savo galimybių realizavimo vietą. Vis dėlto šiuo metu jauniems žmonėms čia susirasti darbą tebėra iššūkis. Pavyzdžiui, bendras nedarbo lygis ES yra 6 proc., Lietuvoje – 7,5 proc., kai jaunimo nedarbas ES siekia 14 proc., o Lietuvoje – 8,6 proc.

Mano požiūriu pirmaeilė priemonė jaunimo nedarbui mažinti  – investicijos į jaunimo žinias ir praktinius įgūdžius. Todėl būtina naikinti egzistuojančius barjerus ir kurti galimybes talentams skleistis, verslumo įgūdžiams gerinti: skatinti pameistrystę, reformuoti įdarbinimo agentūras; didinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius; skirti daugiau didesnės rizikos lėšų jauniesiems verslininkams ir verslumo tinklams, susijusiems su akademinėmis institucijomis; skatinti jaunimo mainų (judumo) programas, stažuočių kuriamas galimybes, apjungiant jaunimą visoje ES.

Nepaisant sunkių vidaus ir globalinių iššūkių ES iki šiol besąlygiškai užtikrina žmogaus teises ir laisves. Manau, kad žmogaus teisės ir jų garantijos ir toliau privalo išlikti principiniu uždaviniu ES šalyse. Teismų nepriklausomumas, žiniasklaidos laisvė ir įstatymo viršenybė – laisvos, europietiškos visuomenės kriterijais.

Apklausos rodo, kad lietuviai išlieka vieni didžiausių ES entuziastų: net 94 proc. Lietuvos piliečių mano, kad narystė ES yra naudinga šaliai. Lietuviai taip pat aktyviau nei dauguma kitų palaiko ES plėtrą, o iš ES privalumų kaip svarbiausius išskiria taikos saugojimą ir saugumo didinimą, ekonominį augimą bei naujas darbo galimybes. Tikiu, kad ateidami ir balsuodami Europos Parlamento rinkimuose, padėsime stiprinti Europą, kaip pasaulio lyderę, kuri, remdamasi savo turtinga istorija ir kultūra, skatins verslo, mokslo, pilietinių visuomenių pažangą ir sieks pirmauti inovacijomis, kuriančiomis turtingesnę ir saugesnę ateitį.