Seime vyks diskusija apie miestus be CO2 emisijos ir su žalia energija

Gruodžio 12 d., pirmadienį, 10 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks diskusija „Ateities miestai – be CO2 emisijos ir su žalia energija: kaip šio tikslo sieks Lietuvos savivaldybės?“.

Renginio tikslas – pristatyti savivaldybėms, verslo bei mokslo partneriams Žaliųjų savivaldybių iniciatyvą, koordinuojamą Seimo laikinosios parlamentinės grupės „Žaliosios savivaldybės 2030“ ir kviesti prie jos prisijungti.

„Mūsų tikslas – sukurti bendradarbiavimo platformą, kuri padėtų užtikrinti, kad 2030-aisiais Lietuvoje turėtume kuo daugiau žaliųjų savivaldybių. Žalioji transformacija – tai ne tik deklaracijos, o reali nauda kiekvienam Lietuvos žmogui – klimatui. Neutralios savivaldybės bus švaresnės, inovatyvesnės ir patogesnės gyventi kiekvienam“, – teigia diskusijos iniciatorius Seimo narys Andrius Bagdonas.

Renginio metu dalyviai bus kviečiami pasirašyti Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos memorandumą, kurio pagrindiniai uždaviniai: Sukurti bendradarbiavimo platformą suinteresuotų subjektų deryboms dėl klimato kaitos mažinimo; Prisidėti prie Lietuvos klimato kaitos mažinimo strategijos įgyvendinimo; Kurti ir integruoti švarias inovacijas Lietuvos savivaldybių energetikos ir transporto sektoriuose.

Diskusijos dalyvius sveikins aplinkos ministras, pranešimus skaitys Vilniaus miesto Intelektualių sprendimų ir duomenų analizės skyriaus vadovė Eglė Radvilė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos tarptautinių inovacijų ekspertas Tadas Kubilius, Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas ir kiti.

Programa

Diskusija bus tiesiogiai transliuojama Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Liberalams pasipriešinus, Seimas nebesuteiks mokesčių inspektoriams įgaliojimų tikrinti vairuotojus

Mokesčių inspektoriai negalės tikrinti transporto priemonių kaip policininkai, muitininkai, pasieniečiai ar aplinkosaugininkai. Taip ketvirtadienį apsisprendė Seimas, kai svarstydamas mokesčių administravimo pataisų paketą atmetė ankstesnį Finansų ministerijos pasiūlymą.

Pagal pirminę Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą norėta, kad mokesčių inspektoriai galėtų stabdyti, sulaikyti ir tikrinti vairuotojus. Valstybinė mokesčių inspekcija būtų galėjusi valdyti tarnybinius automobilius su specialiaisiais šviesos (ir garso) signalais.

Seime spalio 27 dieną pateikiant šį pataisų paketą, 103 Seimo nariai balsavo už, 4 susilaikė. Vienintelis balsavęs prieš buvo Seimo Liberalų Sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

„Laimė, liberalams atkreipus dėmesį į šitą beprotybę, laiku susivokė visas Seimas“, –  teigia A. Bagdonas.

Jo teigimu, ministerija gerų mokesčių administravimo tikslų siekė dubliuodama policijos ir muitinės atsakomybę bei kurdama atskirą jėgos struktūrą.

Vėliau įgaliojimus mokesčių inspektoriams tikrinti vairuotojus suteikiančią nuostatą blokavo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Ketvirtadienį svarstymo metu apsisprendžiant dėl šios pataisos, numačiusios didesnes galias Mokesčių inspekcijai, daugelis Seimo narių jau pritarė komiteto pasiūlymui idėją atmesti: 99 balsavo už, 3 susilaikė, 1 buvo prieš.

Nukentėjusiems nuo „Perlo energijos“ siūlomos tokios pat sąlygos kaip nepasirinkusiems tiekėjo

Netekusieji nepriklausomo tiekėjo, tokio kaip žlugusi įmonė „Perlo energija“, vartotojai turėtų būti automatiškai įtraukti į visuomeninį tiekimą kaip ir visi kiti. Tai numato Seimo liberalo Andriaus Bagdono pasiūlymas Elektros energetikos įstatymui, kuriam trečiadienį pritarė Ekonomikos komitetas.

Nauja tvarka sulygintų sąlygas vartotojams, kurie arba nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, arba jo neteko.

Šiuo metu elektros energijos vartotojai, nepasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo, yra automatiškai priskiriami visuomeniniam elektros energijos tiekimui ir sprendimą pasirinkti savo tiekėją Seimo sprendimu gali priimti iki 2026 m. sausio. Tuo metu nepriklausomo tiekėjo netekę vartotojai yra perkeliami į garantinį tiekimą ir turėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją per pusę metų.

„Žmonės, kurių sutartys su „Perlo Energija“ buvo vienašališkai nutrauktos įmonei sustabdžius veiklą, automatiškai tampa garantinį tiekimą užtikrinančio ESO klientais. Deja, operatorius siūlo didesnes kainas negu visuomeninis tiekėjas. Be to, savo tiekėjo dar nepasirikę keli šimtai tūkstančių vartotojų galės trejus metus laukti geriausios kainos, kai kelios dešimtys tūkstančių savo tiekėją praradusių vartotojų – tik pusmetį. Manau, sąlygos ir vieniems, ir kitiems turėtų būti lygios, sąžiningos, nediskriminacinės“, – siūlo A. Bagdonas.

Pasak Ekonomikos komiteto nario, per trejus metus kaina elektros rinkoje tikrai svyruos ir žmonėms bus suteikta galimybė patiems nuspręsti, kada rinktis nepriklausomą tiekėją, o pusmetis – tikrai per mažas laiko tarpas tokiam sprendimui priimti.

Įstatymo pataisa numato, kad „vartotojai, kuriems garantinis tiekimas užtikrinamas dėl to, kad jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (…), nutraukia veiklą arba (…) sutartį, yra automatiškai grąžinami į visuomeninį tiekimą, kol nepasirinks naujo nepriklausomo tiekėjo (…)“. Dėl tokios pataisos dar spręs Seimas.

Ar ilgai dar laikysime mokesčių kiaušinius vienoje pintinėje?

Už metus galiosiančią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui balsavę Seimo nariai, anot mūsų dešiniosios koalicijos bendražygių lyderio, peržengė rubikoną. Manykime, kad netgi tokiu atveju visi liekame tame pačiame politinės galios ir valios krante, todėl Seime įvykusio balsavimo už kitų metų biudžetą istorijoje padėsime tašką ir toliau vienas kitą koalicijoje geriau girdėsime.

Tačiau vis dar liko neišspręstas vienas klausimas, dėl kurio rubikono nei perlipsi, nei perplauksi, nes visi dėl jo tarytum sutaria – ne tik koalicijos partneriai, bet ir opozicinės frakcijos. Tai yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa, padidinanti ribą, nuo kurios tampama PVM mokėtoju. Dabar savarankiškai dirbantys žmonės ir įmonės pradeda mokėti PVM, jeigu jų pajamos pasiekia 45 tūkst. eurų. Seimas po pateikimo siūlo, kad jie taptų mokėtojais nuo 55 tūkst. eurų apyvartos. Valstybės biudžetui toks sprendimas atsietų apie 10 kartų mažiau, negu praėjusią savaitę mūsų priimta PVM lengvata maitinimo paslaugoms. Kovo 15 d. mano registruotą projektą Seimas pateikimo metu palaikė nedvejodamas – susilaikė tik du parlamentarai. O toliau – nė iš vietos.

Kas nutiko? Po balsavimo Seimas bendru sutarimu pritarė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Tik kažkas Vyriausybėje nesiryžta peržengti biurokratinio rubikono ir atiduoti išvados mums, Seimo nariams, kad toliau patys spręstume, ką su įstatymu daryti. Suprantu, kad prieš šių metų balsavimą dėl kitų metų valstybės biudžeto dar buvo galima logiškai paaiškinti tokį susilaikymą. Už biudžetą jau balsavome, tad svarbu toliau rūpintis savo individualių projektų ateitimi Seime.

Finansų ministerija visus kiaušinius tvirtai laiko vienoje pintinėje: aiškina, kad visi mokestiniai pakeitimai turi keliauti vienu ypu su mokestine pertvarka. Kaip dar gegužę argumentavo finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, neskubėti Vyriausybę verčia „bendras geopolitinis kontekstas, neapibrėžtumas, infliacija“… Kokį argumentą išgirsime šiandien, metams baigiantis? Turbūt tai – bendras geopolitinis kontekstas, neapibrėžtumas, infliacija… O kitų metų pavasarį? Tuos pačius teiginius.

Šitas geopolitinis kontekstas ir neapibrėžtumas mus slėgs tol, kol Rusija nepralaimės savo pradėto karo. Teisybė, siaubingas karas prieš Ukrainą yra daugybės ekonominių bėdų priežastis, bet tai neturėtų tapti pasiteisinimu visais klausimais. Neapibrėžtai mes gyvensime dar daugybę mėnesių, Europa grįš į įprastas vėžes tik laimėjus Ukrainai. Karas nereiškia, kad neturėtume spręsti savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažoms įmonėms svarbių klausimų, nors savo politine valia kovo 15 dieną Seimas parodė: spręskime. Juolab, kad ta pati šių metų infliacija kaipsyk ir yra nepralenkiamas argumentas didinti PVM mokėtojų ribą bent iki 55 tūkst. eurų, kadangi Europos Komisija leidimą tokiam žingsniui davė dar 2021 m. Tai daroma todėl, kad smulkieji verslai turėtų didesnes galimybes augti ir konkuruoti bendroje ES rinkoje. Šios ribos Lietuvoje nekeitėme jau 11 metų.

Ar nebus taip, kad geopolitinis kontekstas, neapibrėžtumas, šalia dar pridėjus artėjančius savivaldos rinkimus, Vyriausybės parengtą mokestinę pertvarką atidės dar tolimesnei ateičiai, o atėjus sprendimų laikui Seime išvis paaiškės, kad dauguma mokestinių kiaušinių pintinėje… sudužę? Pagal mano parengtą projektą, PVM mokėtojo riba turėtų keistis jau nuo 2023 m. sausio 1 d.

Akivaizdu, kad šįmet po Kalėdų eglute savarankiškai dirbantys valstybės dovanos dar nesuras. Ir lauksime mes, Seimo nariai, Vyriausybės išvados lyg mažyliai Kalėdų senelio. Tikiuosi, bent ne iki 2025 sausio 1 d., kai įsigalios Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią mažosios įmonės galės nemokėti PVM, jei jų metinė apyvarta nesieks ribos, kurią nustatė atitinkama valstybė narė, t. y. neviršys 85 tūkst. eurų.

Jeigu tęsiame „valstiečių“ draudimų politiką, gal ir cukrų uždrauskime?

Ketvirtadienį Seimui uždraudus parduotuvėse rodyti tabako gaminius, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas stebisi sprendimo neproporcingumu. Parlamentaras klausia, kur yra riba, ties kuria „draudimų dauguma“ Seime sustos.

„Sunku patikėti: koalicijoje konservatoriams piktinantis koalicijos partnerių Laisvės partijos nedrausmingumu, jie patys tęsia valstiečių politiką. Norisi paklausti, ar po šio neproporcingo draudimo sustosime, ar netrukus uždrausime ir „Coca-Cola“? Negi spręsime už pačius žmones, kurią duoną pirkti ir valgyti – batoną ar juodą? Kiek dar įstatymais reguliuosime gyventojų pasirinkimus?“ – Seimo sprendimu stebisi A. Bagdonas, Ekonomikos komiteto narys.

Pagal ketvirtadienį priimtą Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės pataisą, „mažmeninės prekybos vietose draudžiama viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti“, išskyrus „parduodamus tabako gaminių parduotuvėse, tabako gaminių skyriuose“.

Įstatymo pataisą praėjusios kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Asta Kubilienė.      

A. Bagdono pastebėjimu, ketvirtadienį priimta naujoji tvarka tabako gaminių prekybą praktiškai grąžina į laikus, kuomet kontrabandinės cigaretės turguje būdavo parduodamos paslapčiomis iš po prekystalio.

Parlamentaras ragina biudžete numatyti lėšų Eurolygos finalinėms varžyboms Lietuvoje

Vyriausybė kitų metų šalies biudžete turėtų numatyti 1 mln. eurų Eurolygos krepšinio finalinio ketverto varžyboms Lietuvoje organizuoti, siūlo Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas.

Remiantis tarptautinės žiniasklaidos paskelbtomis žiniomis, Kaunas yra pagrindinis kandidatas rengti Eurolygos finalo ketverto rungtynes, todėl, Seimo nario vertinimu, Lietuva turėtų aktyviai pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis priglausti prestižinį turnyrą.

„Ne kas dieną susidaro palankios sąlygos į Lietuvos rinką pasikviesti tokio dydžio ir reikšmės renginį. Mūsų Vyriausybės deklaruojama griežta fiskalinė drausmė yra neabejotina vertybė, tačiau tai – ne argumentas atsisakyti skirti finansavimą Eurolygos finalams“, – pabrėžia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas yra komentavęs, kad pradinis papildomų lėšų poreikis turnyro iniciatoriams sudarė apie 1,5 mln. eurų. Paraišką rengti finalines Eurolygos varžybas pateikęs krepšinio klubo „Žalgiris“ direktorius Paulius Motiejūnas skelbė, kad iš užsienio atvykusių sirgalių vartojimo apyvarta Lietuvoje sudarytų mažiausiai 3,7 mln. eurų, o į valstybės biudžetą per mokesčius sugrįžtų apie 1,1 mln. eurų.

A. Bagdono teigimu, pirminė sąnaudų ir naudos analizė rodo, kad Vyriausybės skirtas 1 mln. eurų turėtų reikšmę ne tik kaip parama komerciniam krepšiniui, o atsiperkanti investicija į turizmą. „Didelę naudą pajustų ne tik Kauno apgyvendinimo ir maitinimo sektorius, bet ir Vilnius, Birštonas, kiti miestai. Dėl pandemijos ir infliacijos nukentėjusiam atvykstamojo turizmo verslui Eurolyga veiktų kaip stebuklingas eliksyras. Būtų apmaudu, jeigu neradę biudžete vieno milijono nepasinaudotume galimybe priimti Eurolygą ir Europos krepšinio sirgalius Lietuvoje“, – teigia Seimo narys.

Be to, kiekvienas didesnis sporto renginys, didžiausiosios sporto žvaigždės ir jų pasiekimai, Seimo nario pastebėjimu, skatina palankią vertybinę aplinką jaunimui, įkvepia vaikus sportuoti, stengtis.

Dabartinio Eurolygos sezono finalo ketverto varžybos vyks 2023 m. gegužę, turnyro vietą organizatoriai paskelbs šį mėnesį.

Įsigydamos neprabangius elektromobilius įmonės nemokės PVM

Ketvirtadienį Seimas pritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono parengtai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai, kuri leis įmonėms atnaujinti savo autoparką ekologišku transportu.

Seimo nario teigimu, PVM lengvata yra nutaikyta remti kasdienį darbą prie vairo dirbančių įmonių darbuotojų, o ne įmonių vadovų prabangioms transporto priemonėms.

„Valstybė jau dabar, skirdama kompensacijas iki 4 tūkst. eurų, skatina atnaujinti automobilių parką nulinės taršos transporto priemonėmis. Nuo kitų metų įsigalios dar tikslesnė paramos priemonė – mažesnės PVM sąnaudos, todėl galime tikėtis dar greitesnio perėjimo nuo iškastiniu kuru varomų transporto priemonių prie oro aplinkos neteršiančio ir klimato kaitos neskatinančio komercinio transporto“, – sako A. Bagdonas.

Seimo nario pastebėjimu, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosianti paskata yra tikslingesnė nei Latvijoje ir Estijoje, kur mažesniais mokesčiais skatinamas ir benzinu bei dyzeliu varomų automobilių įsigijimas.

Lengvata galios tik tiems M1 klasės elektromobiliams, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų (įskaitant PVM).

Žurnalistės, fotomenininkės L. Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“

2022 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienį, 13 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje (2 aukštas) pristatoma žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“. Paroda skiriama šviesuolio, rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vydūno 155-ąsias gimimo metinėms ir eksponuojama 70-ąsias jo mirties metines 2023-iaisiais pasitinkant. Parodos iniciatoriai Seime –Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Ričardas Juška. Paroda eksponuojama iki lapkričio 17 d. Norintys ją aplankyti turi kreiptis telefonu 8 681 65517.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai sukurta žurnalistės, redaktorės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868–1953). Lilija Valatkienė po kruopelytę rinko išbarstytą istorinį palikimą, aktualizuodama didžiojo filosofo ir mąstytojo Vydūno svarbą, jo literatūrinio palikimo unikalumą, kuriame labai ryškiai atsispindi ir kasdienybės trapumas.

Mąstytojo pėdsakais nukeliavusi L. Valatkienė parodoje demonstruoja ir savo foto refleksijas. Nukeldama žiūrovus į Tilžę, Detmoldą (Vokietija), Kintus, Bitėnus, autorė parodos lankytojams suteikia unikalią progą susitikti su žmonėmis, kurių lūpose Vydūno mokymai gyvena iki šiol kasdien, pabrėždama tų žmonių suformuotas vertybines nuostatas.

Vilhelmas Storostas gimė 1868 m. Jonaičiuose, Mažojoje Lietuvoje. Po studijų Ragainėje ir Prūsijos universitetuose mokytojavo Kintuose, vėliau Tilžėje. Ten praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, sukūrė daugiau nei 60 filosofinių veikalų, dramų ir istoriografinių darbų, vadovėlių, dainų rinkinių, vertimų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vydūnas paliko bombarduojamą Tilžę ir pasitraukė Vokietijos gilumon. Po itin vargingų dvejus metus trukusių klajonių pasiekė Detmoldą. Šiame mieste Vydūnas tęsė kūrybinį darbą – skaitė paskaitas, rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas. Detmolde šviesuolis praleido paskutiniuosius septynerius metus, ten buvo ir palaidotas. 1991 m. jo palaikai grąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse ant Rambyno kalno.

Vydūno kaip mąstytojo ir kūrėjo pažiūros buvo humanistinės ir panteistinės – jis jungė senovės indų filosofiją su neoplatonizmo ir krikščionybės elementais. Per savo gyvenimą ne kartą patyręs smurtą, skurdą ir mirties pavojų, sunkiausiomis sąlygomis rašė apie žmogaus būtinybę skleisti gėrį, tobulėti, siekti taikumo ir taurumo tarsi paties dieviškumo.

Pasak Vydūno, išlikti greitai besikeičiančiame pasaulyje gali padėti tik Tautos ištvermė, orumas, moralinis tvirtumas ir atsakomybė. Daugelis Vydūno idėjų yra stebėtinai aktualios ir šiandien. Ypač – jo tautiškumo idealas. Nors mąstytojas teigė, kad žmonija negali egzistuoti be tautų, kaip ir be individų, tautiškumas anaiptol nebuvo galutinis jo tikslas. Bet koks nacionalizmas ir šovinizmas Vydūnui atrodė svetimas ir ydingas. Jam labiau rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti Tautos paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste, skatinti įvairiapusį asmenybės švietimą.

Vydūnas – atgimstančios Lietuvos pranašas. Jo įdirbis žadinant Tautą lieka nepilnai įvertintas ir reikalauja mūsų pripažinimo. Perfrazuojant Vydūną, mūsų uždavinys globaliame pasaulyje, emigracijos srautų akivaizdoje – per jaunimo tautinį sąmoningumą ugdyti universalias vertybes. Vydūnui rūpėjo humanistinės, dvasinės žmogaus vertybės. Jo mintis suponuoja pagarbą žmogui, pagarbą vienas kitam. Paradoksas, bet šiandien jaučiame didžiulę dvasinę ir materialinę atskirtį ir susvetimėjimą. Jeigu šiandien nekalbėsime apie Vydūną, prarasime ir vidinę laisvę.

Per pusę susitraukusį turizmą siūlo gaivinti papildomomis investicijomis

Grupė Seimo Ekonomikos komiteto narių siūlo kitų metų biudžeto finansavimą atvykstamojo turizmo skatinimui ir rinkodarai didinti apie 5 kartus. Tokį pasiūlymą valstybės biudžetui užregistravusio Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono teigimu, dėl pandemijos ir karo nukentėjusiam sektoriui būtinos neatidėliotinos viešosios investicijos, kad Lietuvos populiarumas pasaulio turistų maršrutuose grįžtų bent į ikipandeminį lygį.

Dabartiniame 2023 metų valstybės biudžeto projekte turizmo rinkodarai numatyta 1,8 mln. eurų, dar 0,6 mln. priduriant iš Europos Sąjungos fondų. Pagal Seimo nario pasiūlymą, atvykstamojo turizmo skatinimo programai iš biudžeto būtų papildomai skirta 2 mln. eurų, o turizmo rinkodarai – 8 mln. eurų.

„2019 m. Lietuvoje turistai išleido beveik milijardą eurų, kai popandeminiais 2021 m. – tik 370 mln. eurų. Šiais metais Lietuvą aplanko per pusę mažiau turistų nei iki pandemijos, todėl valstybė turėtų pasistengti susigrąžinti jų srautus. Papildomos viešosios investicijos į rinkodarą atsipirks dešimtimis, jei ne šimtais milijonų eurų, kuriuos šalyje išleis atvykę užsieniečiai“, – teigia A. Bagdonas.

Liberalo pasiūlymą pasirašė Ekonomikos komiteto nariai iš įvairių Seimo frakcijų: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Deividas Labanavičius, Laisvės partijos frakcijos narė Ieva Pakarklytė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas ir frakcijos narė Laima Mogenienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.

Atvykstamąjį turizmą Lietuvoje nuslopino koronaviruso pandemijos ribojimai ir Rusijos karas prieš Ukrainą, dėl kurio potencialūs turistai Lietuvą supranta kaip rizikos šalį. Šiemet taip pat sumenko ir vietinis turizmas.

Žaliųjų miestų ambicijoms derinti būtina steigti koordinavimo centrą

Lietuvoje ketinama steigti žaliųjų savivaldybių koordinavimo centrą. Tokia idėja iškilo pirmadienį Seimo laikinosios grupės „Žaliosios savivaldybės 2030“ susitikime su Vilniuje viešinčiu Europos Komisijos Žaliųjų miestų misijos vadovu Patricku Childu.

Koordinavimo centras užtikrintų mokslo, verslo, savivaldos bendradarbiavimą pereinant prie neutralumo klimatui. „Į žaliųjų miestų misijos kvietimą Lietuvoje atsiliepė net 9 savivaldybės. Gausus paraiškų skaičius atskleidė, kad ambicingų, inovatyvius žaliuosius sprendimus įgyvendinančių savivaldybių šalyje yra daug. Todėl joms reikėtų sukurti bendradarbiavimo platformą – nacionalinį žaliųjų savivaldybių koordinavimo centrą“, – sako parlamentinės grupės vadovas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

Seimo nariu teigimu, tarptautiniu lygiu galėtų būti vystomos dvi žaliosios savivaldybės – Vilniaus ir Tauragės, o nacionaliniu – dar bent trys.

Europinis žaliųjų miestų uždavinys – iniciatyvą priėmusiose savivaldybėse pereiti prie klimato neutralumo iki 2030 metų.