Nepaisant dalies valdančiųjų ketinimų atsitraukti nuo pilietybės referendumo, antradienį Seimas pritarė rengti privalomą referendumą Konstitucijai keisti pilietybės klausimu kitų metų gegužės 12-ąją.
„Nepaisant savo paties šešėlio pabūgusių kolegų, Seimas sėkmingai atliko savo darbą, už referendumą balsavus netgi 111 parlamentarų. Vadinasi, koalicija vykdo savo įsipareigojimus rinkėjams, vykdo koalicijos sutartį ir vykdo Vyriausybės programą, kur referendumo tikslas ir buvo numatytas“, – atkreipia dėmesį Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, vienas referendumo projekto rengėjų Andrius Bagdonas.
Paskutinis balsavimas dėl referendumo buvo išimtas iš antradienio Seimo darbotvarkės motyvuojant „sudėtinga politine situacija, nežinomybe dėl pirmalaikių rinkimų ir Vyriausybės darbo tęstinumo“. Vis dėlto Seimas nutarimo projektą į darbotvarkę grąžino ir galų gale jį priėmė.
Kitų metų gegužę kartu su Prezidento rinkimais lietuvių tauta bus kviečiama Konstitucijoje įteisinti pilietybės įgijimo pagrindus ir tvarką nustatantį konstitucinį įstatymą. Pagal įstatymo projektą, lietuvis nepraras Lietuvos pilietybės, jeigu jo antroji pilietybė atitiks europinės, transatlantinės integracijos kriterijus.
Konstituciniame įstatyme kartu bus numatytos išimtys: lietuviai negalės išsaugoti Lietuvos pilietybės, jeigu kartu turės ir Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės pilietybę.