Lietuvos liberalų sajūdžio delegacija 40-ajame ALDE kongrese

Spalio pabaigoje Atėnuose vyko 40 – asis ALDE Kongresas, kuriame dalyvavo ir Liberalų sąjūdžio delegacija – Petras Auštrevičius, Orinta Omelytė, Aleksėj Persijanov, Karolis Stasiukėnas ir Andrius Bagdonas.

Kongreso metu aktyviai diskutuota apie iššūkius, su kuriais susiduria liberalizmas.  Buvo ieškoma priemonių, kurios skatintų liberalizmo renesansą. Konceptualias diskusijas papildė sesijos apie lėšų rinkimą politinėms kampanijoms, reklamą skaitmeninėje erdvėje, komunikavimą su rinkėjais, tad liberalai iš kongreso sugrįžo svariai papildę savo žinių bagažą.

Vienas svarbiausių ALDE partijos suvažiavimo Atėnuose akcentų buvo ALDE partijos pirmininko ir šešių viceprezidentų rinkimai.

Hansas van Baalenas buvo išrinktas atnaujintiems ALDE partijos pirmininko įgaliojimams. Išrinkti viceprezidentai: Ilhanas Kyuchyukas, Annelou van Egmondas, Aleksandras Grafas Lambsdorffas, Danielis Bergas, baronienės Sal Brinton ir Timmy Dooley.

 

Liberalų sąjūdis atsinaujino ir verčia naują istorijos puslapį!

Šeštadienį Kaune vykusiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime išrinkta nauja partijos pirmininkė. Ja tapo Seimo narė, liberalų frakcijos seniūnė, Viktorija Čmilytė-Nielsen . Perrinkta ir partijos Etikos ir skaidrumo bei kontrolės komisijos.

Išrinkta ir nauja partijos  valdyba, patvirtinti naujosios partijos pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotojai. Jais tapo Edita Rudelienė, Simonas Kairys, Dovydas Kaminskas, Vitalijus Gailius, Simonas Gentvilas, Andrius Bagdonas, Orinta Omelytė, Audrius Klišonis.

Naujai išrinkta liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat išsakė taisykles, kuriomis vadovausis vadovaujant partijai:

1. Tikrai nebūsiu kokios nors įtakos grupės įkaite ar instrumentu.

2. Nežaisiu jokių politinių žaidimėlių už kolegų ir bendražygių nugaros.

3. Tvirtai laikysiuos susitarimų.

4. Nedalyvausiu abejotinuose kuluariniuose sandėriuose.

5. Atvirai ir į akis sakysiu, kas man nepatinka ir lygiai to paties lauksiu iš jūsų.

6. Reikalausiu iš kiekvieno, bet dar daugiau – iš savęs.

 

LRLS Valdybos rinkimai

   Rudelienė Edita
243
84.38 %
   Gentvilas Eugenijus
224
77.78 %
   Gailius Vitalijus
217
75.35 %
  Bagdonas Andrius
201
69.79 %
  Kaminskas Dovydas
197
68.40 %
    Kairys Simonas
181
62.85 %
    Klišonis Audrius
162
56.25 %
    Gentvilas Simonas
160
55.56 %
    Urmonas Marcijonas
159
55.21 %
    Auštrevičius Petras
156
54.17 %
    Omelytė Orinta
149
51.74 %
   Vaitukaitis Kęstutis
136
47.22 %
   Imbrasas Raimondas
129
44.79 %
   Juodelienė Daiva
129
44.79 %
   Šliažas Sigitas
126
43.75 %
     

 

Neringos savivaldybės taryboje liberalai ir konservatoriai dirbs opozicijoje

Darbą pradėjo naujai išrinkta Neringos savivaldybės taryba. Prisiekė visi 15 naujai išrinkti Neringos savivaldybės tarybos nariai. Slaptu balsavimu Neringos savivaldybės mero pavaduotoju buvo perrinktas socialdemokratas Narūnas Lendraitis. Už jo paskyrimą slapto balsavimo metu balsavo 10 tarybos narių, 5 tarybos nariai nepritarė mero pasiūlytai kandidatūrai.

Liberalai ir konservatoriai antradienį pasiskelbė dirbsiantys opozicijoje. Opozicinės frakcijos pirminku buvo išrinktas Andrius Bagdonas, pirmininko pavaduotoju Laurynas Vainutis. Naujai įregistruotos frakcijos sudėtyje taip pat dirbs Agnė Jenčauskienė bei Sandra Berletaitė.

Opozicinės frakcijos nariai įsipareigojo nuoširdžiai ir sąžiningai tarnauti Neringos  žmonėms, formalioms bei neformalioms jų grupėms, palaikyti kiekvieną pozityvią, kurorto klestėjimą skatinančią iniciatyvą bei pasinaudojant įstatymuose numatytais tarybos nario įgaliojimais ginti pažeidžiamas piliečių teises bei teisėtus jų interesus.

Pagrindinės naujai įkurtos frakcijos veiklos kryptys – racionalus ir ekonomiškas savivaldybės biudžeto bei turto naudojimas, modernesnė ir skaidriesnė vietos savivaldos institucijų veikla, privataus kapitalo pritraukimas į viešųjų paslaugų sektorių, tinkamų sąlygų verslo vystymuisi sudarymas, subalansuota, gamtinius išteklius tausojanti, turizmo paslaugų plėtra.

Opozicijos nariai deklaravo, kad sieks būti konstruktyvia, valdančiosios daugumos racionalius bei bendruomenei naudingus sprendimus palaikančia opozicija, siekiančia dialogo su kitaip mąstančiais savivaldybės tarybos nariais. Tačiau kartu pabrėžė, kad netoleruos korupcijos, nepotizmo, kyšininkavimo, viešųjų ir privačių interesų painiojimo apraiškų ir akylai stebės valdančiosios daugumos atstovų darbą.

 

 

 

Tradicinis liberalų žygis Neringos pajūriu

Jau tapo tradicija, kad Neringos liberalai balandžio mėnesį aktyviai dalyvauja  teritorijų tvarkymo talkose. Gamtai neabėjingi neringiškiai  Nidoje tvarkė kopagūbrį ir prieškopį nuo pietinės gelbėjimo stoties iki pasienio ruožo norėdami gyventi švaresnėje Kuršių nerijoje. “Džiaugiuosi jog tradiciškai susirenkame balandžio mėnesį ir rūpinamės mus supančia gamta, saugome ir gražiname Neringą bei savo pavyzdžiu skleidžiame pilietiškumo ir savanorystės dvasią” – pasakojo Neringos skyriaus pirmininkas Andrius Bagdonas.

Pirmasis neringiškių susitikimas Vilniuje – pilnoje salėje netilo diskusija

Vėsią vieno vasario antradienio pavakarę Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą suorganizuotas neringiškių bendruomenės Vilniuje ir kandidatų į Neringos savivaldybę susitikimas. Į susitikimą susirinko antrus namus įvairiuose Neringos miesteliuose turintys, taip pat verslą čia vystantys, Neringos ateitimi susirūpinę neringiškiai. 

Verta pabrėžti, kad Neringos bendruomenė ypatinga: ji – nedidelė, tačiau išsisklaidžiusi po visą Lietuvą. Ne ką mažiau nei fiziškai vietoje gyvenančių asmenų yra ir kituose miestuose apsistojusių neringiškių. Būtent dėl šios priežasties šiemet į Neringos merus kandidatuosiantis Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas nusprendė su savo komanda nuvykti į Vilnių, susitikti su antrus namus Neringoje turinčiais gyventojais ir kartu padiskutuoti opiausiais šio krašto klausimais.

Visų Neringos gyvenviečių atstovai

Susitikimą A.Bagdonas pradėjo trumpu prisistatymu ir  rinkimų programos išdėstymu, pasidalino svarbiausiais ateities darbais ir projektais. Trumpai ir antrąjį būstą Neringoje turinčiųjų gyventojų apklausos rezultatai. Problemos seniai žinomos, tai seni skauduliai –  apleisti dviračių ir pėsčiųjų takai, kritinė, kelio Klaipėda-Pervalka būklė, vaikų žaidimų aikštelių trūkumas ir kt..

Į susitikimą atvyko ir dalis Andriaus komandos. Tiesa, A. Bagdono pokyčių komanda –  įvairi: komandą sudaro atstovai iš visų keturių Neringos gyvenviečių, taip pat antrus namus Neringoje turintys, bet fiziškai ten negyvenantys asmenys. Kaip teigia pats kandidatas, viso to tikslas – atstovauti pačius įvairiausius interesus. Pusė komandos narių nepriklauso jokiai politinei partijai.

Seimo narė: šaltuoju laikotarpiu Neringa numiršta

Pristačius rinkiminę programą pasisakymo teisė atiteko susirinkusiesiems. Viena pirmųjų savo įžvalgomis apie Neringą pasidalino seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Jūs turite didžiausią Dievo dovaną – nuostabią gamtą. Tai pati gražiausia vieta Lietuvoje. Deja, minusų tikrai yra. Pavyzdžiui, keliavimas dviračiais kelia daug sunkumų. Be to, teko Neringoje lankytis ir rudenį. Gaila, kad tokia vieta šaltuoju metu laiku numiršta. Tai – didžiulis neišnaudotas potencialas. Reikia pagalvoti, kaip žmones pritraukti ne šiltuoju metų laiku“, – teigė parlamentarė.

Reaguodamas į M. Čmilytės-Nielsen komentarą A. Bagdonas užsiminė apie Neringos stagnacijos priežastis: viena jų ta, kad Neringa nesugeba išsaugoti jaunų šeimų,  gyvenvietės tuštėja. Laimėtų rinkimų atveju, politikas planuoja ne statyti socialinius būstus (kaip iki šiol buvo daroma), o išnuomoti būstus jaunoms šeimoms, kurios laukia būsto dešimtmečiais.  „Jeigu to nedarysime, po dešimtmečio Neringoje paprasčiausiai nebebus kam gyventi“, – pridūrė kandidatas į Neringos merus.

Nuo suoliukų iki globalių problemų

Diskusijoje dalyvavusi Daiva pirmiausiai patarė spręsti smulkias problemas: „Kiekvieną vasarą praleidžiu Pervalkoje. Labai liūdna, kad dvidešimt metų vis matau tą patį suirusį suoliuką, tą patį kritinės būklės kelią. Skaudu, nes Pervalka, Preila su savivaldybe nesusikalba. Jaučiamės negirdimi. Toli nereikia keliauti, nuvažiuokite į Lenkiją, Olandiją – ten galima rasti ne vieną laukinį, bet sutvarkytą paplūdimį, o pas mus nėra net takų.“

Susitikime dalyvavusi Pervalkos gyventoja Jolanta išskyrė panašias problemas. „Problema ta, kad per mažai yra įsisavinama Europos Sąjungos lėšų. Po 2020 metų finansavimas kis, todėl dabar turime paskutinę galimybę tuos pinigus gauti. Būtina sutvarkyti pakrantes, dviračių takus. Jeigu mes nepasinaudosime struktūrinėmis lėšomis, savivaldybė neturės tokių pinigų“, – akcentavo diskusijos dalyvė.Bagdonas sutiko su išsakytomis neringiškių mintimis bei akcentavo, jog Neringos infrastruktūros atnaujinimas yra vienas pirmųjų svarbiausių jo pokyčių komandos darbų. Darbų sąraše numatyta tiek atnaujinti ir apšviesti miesto takus, kurie būtų pritaikyti aktyviam poilsiui ir patogiam susisiekimui pėsčiomis ir dviračiais, tiek sukurti erdves šeimoms su vaikais, tiek iš esmės kiekvienais metais atnaujinti beviltiškai apleistą ir nugyventą infrastruktūrą

Susirinkusieji diskutavo ir penkių žvaigždučių viešbučio klausimu. Per ketverius kadencijos metus matėme begalę „naujo viešbučio“ vizualizacijų, vis dėlto statybos darbai neprasidėjo, o čia stūksančių griuvėsių savininkus ne vienerius metus atleidžiame nuo mokesčių. Savivaldybės biudžetas per šį laikotarpį neteko  300 tūkstančių eurų, tuo tarpu apsileidę verslininkai miestui tesumokėjo apie 60 000 eurų. Sprendimai yra, tiesiog interesuose ir intrigose paskendę politikai yra nepajėgūs ūiškai tvarkytis mieste “, – pabrėžė A. Bagdonas.

Neringoje jautėsi svetima

Susitikimo metu buvo paliesta ir vietinių tarpusavio susvetimėjimo problema. Savo nemalonia patirtimi pasidalino Erika, aštuonerius metus turinti butą Pervalkoje.

„Dvejus metus bandžiau gyventi Neringoje. Palikau Vilnių, išnuomojau ten turėtą būstą. Deja, atvykusi į Pervalką susidūriau su milžinišku priešiškumu. Kasdien man buvo sakoma, kad esu svetima. Planavome pasilikti ilgesniam laikui, bet tiesiog neištvėrėme. Taip pat susidūrėme su patyčių problema. Aš visą gyvenimą svajojau gyventi Nidoje, deja, dabar aš svajoju parduoti butą“, – prasitarė moteris.

Bagdono komandos narė, juodkrantiškė Greta Krupliauskienė pripažino, jog būtent analogiškos problemos ją ir paskatino dalyvauti rinkimuose: „Palietėte tas pačias problemas, paminėjote netgi tuos pačius sakinius, dėl kurių mes nutarėme dalyvauti rinkimuose. Mums atsibodo su tuo taikstytis, todėl nutarėme burtis į bendruomenę ir veikti. Norime, kad būtų išgirsti visi: ir tie, kurie gyvena nuolatos, ir tie, kurie vysto čia verslą, bei tie, kurie turi čia būstą, bet didžiąją dalį laiko praleidžia kitame mieste“.

Sieks bendros Neringos ateities vizijos

Bene visi susirinkusieji pabrėžė, kad Neringai būtini pokyčiai: reikalinga reali ateities vizija, bendras matomas tikslas. Žmonės sutiko, kad Neringa nebegali daugiau blaškytis.

Tam pritarė ir pats A. Bagdonas. Po diskusijos politikas teigė, jog nepaisant iškeltų opių problemų, susitikimas buvo naudingas.

„Kilus minčiai susitikti su tais neringiškiais, kurie Neringoje leidžia ne visus metus, tikrai nerimavau, kiek žmonių susirinks. Su komanda diskutavome, ar nenutiks taip, kad galiausiai kalbėsimės tarpusavyje. O jau visai nerimas apėmė pamačius, kokią didelę salę Bibliotekoje gavome.. Visgi dar prieš šeštą valandą pradėjo rinktis žmonės ir auditorija beveik buvo  užpildyta, o susirinkę neringiškiai tikrai nustebino savo įsitraukimu. Akivaizdu, kad stipri bendruomenė gyvuoja ne tik Neringos miesteliuose, ją turime ir Vilniuje, ir Kaune, ir kituose miestuose. Tiesiog niekas niekuomet šitų žmonių nesiklausė. O jie ne tik turi, ką pasakyti, jie yra pasiruošę veikti Neringos labui“, – sakė A. Bagdonas.

 

A.Bagdonas: Neringoje būtini esminiai pokyčiai!

Neringa – vienas gražiausių Lietuvos kampelių, į kurį šiltuoju sezonu suplūsta tiek Lietuvos, tiek užsienio svečiai. Deja, pagyras vis dažniau keičia kritika bei keiksmai. Ne retai viešojoje erdvėje pasirodo skundai, jog poilsiauti Neringoje darosi per brangu. Bent jau tikrai brangiau nei Ispanijoje, nors kokybės atžvilgiu – atostogos prastesnės nei populiariausiuose Turkijos kurortuose.

Nemalonu pripažinti, bet Neringoje ir jos širdyje – Nidoje – iššūkis būtų surengti netgi padorų užsienio valstybių vadovų vizitą. Čia nėra kur priimti garbių svečių ir išpildyti aukštus protokolo reikalavimus. Dar daugiau, gražiausiame Lietuvos kurorte vis dar yra akivaizdžių, raudonuoti verčiančių problemų, kaip antai stūksantys pastatai-vaiduokliai.

Apmaudu, bet dėl to nereikia stebėtis, kad Baltijos šalių premjerų susitikimas perkeliamas į Palangą, kur yra ne vienas aukščiausios klasės viešbutis. Birutės alėja su čia esančiais prabangiais apartamentais ir penkių žvaigždučių viešbučiu jau seniai kėsinasi į tą svečių segmentą, kuris turėtų būti Neringos ir niekieno kito.

Vietoje europinio viešbučio – griuvėsiai

Neringos gamtos grožį dažnai gali užgožti stūksantys pastatai-vaiduokliai, kurie bado akis tiek vietiniams, tiek miesto svečiams. Vieni problematiškiausių griuvėsių stovi pačiame Nidos centre – buvęs žuvininkystės ūkio pastatas. Šis nekilnojamo turto objektas ne tik kad gadina estetinį miestelio vaizdą, bet ir kelia nuolatinį žmonių pasipiktinimą. Pastate nevykdoma jokia veikla, o miestelis ir jo bendruomenė, padedanti išsilaikyti tokiam „vaiduokliui“ – patiria didelį nuostolį.

Bėgant metams problema nėra sprendžiama, priešingai, jau kurį laiką pastato savininkai atleidžiami nuo įvairių mokesčių ir jiems taikomos mokestinės lengvatos. Savivaldybė neišnaudoja visų įrankių tam, kad verslas pagliau imtų ir susitvarkytų.

Nesunku įsivaizduoti, kaip miestas atrodytų, jeigu vietoj tokių „vaiduoklių“ stovėtų modernus ir šiuolaikiškas 5 žvaigždučių viešbutis, vieta, skirta tarptautinėms konferencijoms,  kino teatras. Tokios erdvės taptų tiek vietinių gyventojų susibūrimo ir darbo vietomis, tiek turistų lankomais objektais.

Jei norime ištisus metus stūksančią Nidos gėdą paversti pasididžiavimą keliančiais pastatais, toliau tokių griuvėsių nebegalime toleruoti.

Vietoje investicijų – nuolaidos apsileidėliams

Vis tik verslininkai nėra vieninteliai kaltininai – pati savivaldybė juos atleidžia nuo mokesčių, kuriuos šie privalėtų sumokėti. Pavyzdžiui, buvusio žuvininkystės ūkio pastato savininkams taikoma mokesčių lengvata, dėl kurios savivaldybės biudžetas praranda tūkstančius.

Mokestinės lengvatos turėtų būti taikomos tik tada, kai nekilnojamo turto objektai rekonstruoti ir teiktia paslaugas neringiškiams bei miesto svečiams. Tokiems verslininkams drąsiai galima taikyti net ir didesnes mokestines lengvatas. Taip skatintume modernių verslininkų investicijas bei darbo vietų Neringoje kūrimą.

Apleistus pastatus, kurių Neringoje ne vienas, privalu nedelsiant rekonstruoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams, o jų neprižiūrintiems savininkams taikyti maksimaliai didelius mokesčius.

Moderni infrastruktūra neringiškiams

Neringai būtinas esminis infrastruktūros atnaujinimas, išlaisvinsiantis Neringą iš gėdos prieš turistus, bei leisiantis vietiniams gyventojams ir čia turintiems antruosius namus jaustis oriai.

Privalu atnaujinti ir apšviesti miesto takus, kad būtų patogu tiek vaikštinėti pėsčiomis, tiek važinėti dviračiu, privalu rekonstruoti ir kelio atkarpą Smiltynė – Nida. Pastarojo kelio būklė – kritinė: dabartiniai miesto valdytojai nesiima jo tvarkyti, nes nesusitaria dėl paparasčiausių keliasdešimties centimetrų ruožo su saugomų teritorijų atstovais.

Vis didėjant transporto srautams, pastebima ir nepatogaus automobilių parkavimo problema. Ateityje privalu įrengti modernias automobilių stovėjimo aikšteles ir vystyti elektromobilių dalijimosi paslaugų sistemą.

Receptai Neringos lyderystei

Skausminga neringiškiams ir būstų problema. Valdžia turėtų ne statyti naujus socialinius būstus, bet juos nuomoti. Tokiu būdu visos laukiančios šeimos galės apsigyventi savivaldybės išnuomotame būste jau dabar o ne po dešimtmečio.

Visa tai gana paprasti receptai Neringos lyderystei, kurios ji nusipelnė, užtikrinti. Neringa privalo būti gyva, pilna laimingų žmonių visus metus, ne keturis mėnesius per metus, ir ne tris mėnesius iki rinkimų. Turime aiškią programą Neringą paversti visus metus klestinčiu „Premium“ kurortu Lietuvoje, kuriuo didžiuosimės tiek čia gyvenantys, tiek ją kasmet lankantys, tiek antrus namus puoselėjantys.

Kaip Neringai nevirsti didžiausiu muziejumi po atviru dangumi Europoje

Neringa pasimetusi. Be krypties. Be idėjų. Ar gali būti, jog netrukus Neringa ir viena už kitą gražesnės jos gyvenvietės taps didžiausiu muziejumi po atviru dangumi? Gal net didžiausiu Europoje?

Pasenusi ir griūvanti infrastruktūra, Vakarų šalis kainomis beveik pasivijusi Neringa kasmet piktina vis daugiau svečių. „Nostalgijos“ turistų srautui iš Vokietijos bei kitų šalių mažėjant, naujiems atvykėliams garsiau piktinantis, unikaliam kurortui gresia ekonominis sąstingis.

Šiandien, kai bet kuris Lietuvos gyventojas gali nuskristi praktiškai į bet kurią žemyno šalį už 30 eurų, kaip įtikinsime Neringos svečius čia atvykti?

Norime, jog Neringa klestėtų, bet kartu siekiame išsaugoti unikalius gamtos ir žmogaus statinius. Ką privalome padaryti, kad čia dirbantys verslininkai uždirbtų, bet neuždustume nuo turistų?

Atsakymas vienas – turime orientuotis į aukštos pridėtinės vertės paslaugas.

Visus metus veikiantis „Premium“ kurortas

Neringa turi tapti pirmuoju „Premium“ kurortu Baltijos šalyse. Moderniu, savo paveldą išsaugojusiu unikaliu kurortu, aptarnaujančiu santykinai nedaug, tačiau pasiturinčių turistų iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Tam, kad kurortas veiktų ne kaip kokia lauko kavinės terasa, vos kelis mėnesius per metus, privalome siekti, kad „Premium“ kurortas būtų gyvas ištisus metus. Tai strateginė Neringos plėtros vizija, kuriai įgyvendinti privalome skirti visas jėgas.

Siekdami šio tikslo, turime ilginti turizmo sezoną, o konferencinį, aktyvaus laisvalaikio ir sveikatinimo paslaugų turizmą vystantiems investuotojams taikyti mokestines ir administracines lengvatas.

Galiausiai, Neringoje turi iškilti pirmasis 5 žvaigždučių viešbutis su konferencijos centru. „Premium“ kurortą turi puošti jo vardą atitinkanti infrastruktūra o ne griuvėsiai.

Pastatai-vaiduokliai – nušluoti nuo žemės

Šiandien Nidoje, Neringos širdyje, lankytojų ir vietos gyventojų akis drasko siaubą keliantys pastatai-vaiduokliai. Šie pastatai privalo būti rekonstruoti ir pritaikyti visuomenės bei svečių poreikiams. Tai ne joks raketų mokslas, tai mūsų įsipareigojimas unikaliai Lietuvos vietai.

Visi pastatų neprižiūrintys savininkai privalo būti apmokestinami maksimaliais mokesčiais. Privati nuosavybė laisvoje visuomenėje yra ir išlieka vertybė, tačiau šiukšlynus unikaliame UNESCO saugomame kurorte pasirinkę laikyti savininkai turi susimokėti socialinį mokestį kiekvienam Neringą mylinčiajam.

Teritorijas vystyti galime puikiausiai suderindami kultūros paveldo išsaugojimo bei šiuolaikinės gyvensenos poreikius.

Untitled

Kultūriškai įvairus ir klestintis kurortas

Siekdami ilginti tokį trumpą turistinį sezoną Neringoje, jau šių metų rudenį galime surengti Tarptautinį Neringos kino festivalį. Festivalis galėtų tapti kasmetiniu renginiu, sutraukiančiu tiek vietos, tiek užsienio kino kūrimo talentus.

Tarptautinis Neringos kino festivalis galėtų padėti ne tik pritraukti svečių turistinio sezono pabaigos laikotarpiu, tačiau ir pakviestų režisierius, scenaristus, prodiuserius ir visus kitus kino kūrėjus ne tik atostogauti, bet ir dirbti Neringoje. Kur rasite gražesnę vietą kino filmams kurti?

Nulis tolerancijos korupcijai

Šalyje, kurioje pasitikėjimas politikais, ypač savivaldoje, rekordiškai žemas, ypač trūksta padorių žmonių, kurie savo pavyzdžiu kasdien rodo, kas yra sąžiningumas ir atsakomybė. Štai dėl ko labai svarbu, kokius žmones renkamės savo atstovais bei kokios atsakomybės iš jų reikalaujame.

Didelis žingsnis į priekį būtų, jei kiekvienas tarnautojas, politinio pasitikėjimo pareigūnas ar savivaldybės įmonių darbuotojas  įsipareigotų pasirašyti Neringos etiškos veiklos ir skaidrumo principų kodeksą. Už kodekso sulaužymą būtų reikalaujama deramos atsakomybės.

Stipri bendruomenė ir atsakomybė

Pačios stipriausios šalys ir tvirčiausios visuomenės tos, kuriose artimai bendradarbiauja bendruomenės. Štai kodėl svarbiausi sprendimai Neringoje turi būti priimami tik pasitarus su bendruomene ir atsižvelgiant į gyventojų prašymus  bei pasiūlymus. Privalome į sprendimų priėmimą pirmą kartą pakviesti ir antrojo būsto savininkus – tuos žmones, kurie nuolat gyvena kitose Lietuvos vietose o Neringa jiems tapo antrais namais. Jų nuomonė taip pat svarbi, tai vienos Neringos bendruomenės dalis.

Geriausias valdžios vertintojas yra jos žmonės, tad valdžia privalo atsiskaityti bendruomenei ne prieš rinkimus rengdama brangius koncertus, tačiau kasmet. Būtent bendruomenė turi būti kviečiama ir įvertinti valdžios atliktus darbus o ne ateities vizjas,  kurios taip ir lieka neįgyvendintos. Kiek dar bus švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos maitinant gyventojus brangiai kainuojančiais pažadais ?

Neringai laikas atsinaujinti

Neringai laikas atsinaujinti. Ateiname su aiškia vizija, kaip Neringą išlaisvinti iš ją varginančio „muziejinio“ sąstingio bei paversti praeitį gerbiančia, bet šiuolaikine gamtos ir žmogaus harmonijos sala.

Lietuvos savivaldybių indeksas: Neringos kurorto rodikliai nedžiugina

Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2018 metų pabaigoje pristatė  Lietuvos savivaldybių indeksą. Šio nuoseklaus lyginimo rezultatai atskleidžia, kaip Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse yra užtikrinama žmonių gyvenimo kokybė, vystoma ekonomika, administruojama bei organizuojama ir pati savivaldybės veikla. Remiantis įvairiais rodikliais, tarpusavyje yra lyginami visi Lietuvos miestai ir rajonai. Ne išimtis ir Neringos savivaldybė. Tiesa, nors ir šis kampelis laikomas Lietuvos pasididžiavimu, kai kurie indekso rodikliai tikrai nedžiugina: Neringos savivaldybė mažųjų savivaldybių vertinime 12-13 vietomis dalinasi su Kazlų Rūda.

Neringos savivaldybė surinko 55 balus iš 100 galimų ir liko Palangos, Druskininkų, Mažeikių, Radviliškio, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Kėdainių, Tauragės, Šilutės ir Panevėžio rajonų užnugaryje.

Švietimo rezultatas – kritinis

Bene prasčiausiai buvo įvertintas Neringos švietimo įstaigų darbas – gauti tik penki balai iš šimto galimų (bendras visų Lietuvos savivaldybių vidurkis 52,3 balai). Analizuojant švietimo rodiklį buvo remiamasi brandos egzaminų rezultatų vidurkiu, panaudotų lėšų tikslingumu. Tyrimas parodė, kad daugiau lėšų yra skiriama ne mokymo procesui, bet infrastruktūrai, todėl mokymosi pasiekimai lyginant su kitų miestų ir rajonų savivaldybėmis yra vieni mažiausių.

Šiemet į Neringos merus kandidatuosiantis liberalas Andrius Bagdonas mano, kad dėl šių švietimo srityje esančių problemų negalima kaltinti tik valstybės institucijų. Politiko teigimu, rūpestį, atsakomybę už ugdymo kokybę turėtų prisiimti ir pati savivaldybė: vaikų ateitis, jų išsilavinimas ir mokslo kokybė privalo tapti prioritetiniu uždaviniu.

 

Veiklos skaidrumas kelia abejonių

Kitas ne itin neringiškius džiuginantis rodiklis – administracijos darbas ir turto valdymas. Šios sritys įvertintos prasčiau nei vidutiniškai. Valdymo srityje Neringa lenkia tik aštuonias savivaldybes. Prastai įvertintas turto valdymo indeksas – surinkti 39 balai iš 100 galimų. Analizuojant šias sritis buvo vertinamas savivaldybės gebėjimas kuo geriau organizuoti savo veiklą. Didelis dėmesys skirtas veiklos skaidrumui.

Stebina ir valdymo išlaidų dalis, kuriai naudojamos biudžeto lėšos. Lyginant su kaimyniniu Klaipėdos rajonu jos didesnės beveik perpus. Neringoje indeksas siekia 12,5 proc., o Klaipėdos rajone tik 5,1 proc.

A. Bagdonas – šiuo metu vienintelis opozicijos atstovas Neringos savivaldybėje. Jo teigimu, vidiniai pokyčiai yra būtini: „Tikslingas ir teisingas miesto biudžeto tvarkymas, infrastruktūros gerinimas turėtų tapti politikų veiklos prioritetu. Dabar to pasigendu. Mano nuomone, geriau vieną kadenciją pabūti miesto vadovu ir iš širdies dirbti, nei neatsakingai leisti mokesčių mokėtojų lėšas tam, kad tas pats postas bet kokia kaina būtų pasiektas dar kartą. Manau, itin svarbu bendrauti su bendruomenės gyventojais – taip bus užtikrintas skaidrus sprendimų priėmimas. Norėtųsi, kad savivaldybės paslaugos pagaliau taptų kokybiškos. Pavyzdžiui, atsisakant įmonių ir įstaigų, kurių paslaugas teikia privatus sektorius, o sutaupytas biudžeto lėšas būtų galimybė investuoti į visiškai susidėvėjusios miesto infrastruktūros gerinimą.

Ir nors tiesioginių užsienio investicijų ir realių verslininkų skaičius Neringoje auga, indekso duomenys skatina atkreipti dėmesį į mokesčių sistemą, kuri buvo įvertinta 27 balais iš 100, ir nuo bendrojo Lietuvos vidurkio atsiliko daugiau nei dvidešimčia balų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktais duomenimis, 2017 metais verslo liudijimų kaina Neringoje išliko didžiausia ir pasiekė net 461 eurą, tuo tarpu Lietuvos vidurkis tėra 117 eurų.

Biudžeto skolos ir nedarbo lygio rodikliai puikūs

Tiesa, ne visos sritys buvo įvertintos blogai. Pagal 2018 metų savivaldybių indeksą, Neringa gali pasidžiaugti nedidele biudžeto skola. Lyginant su kaimyninėmis savivaldybėmis, Neringos savivaldybė šiuo rodikliu pirmauja: Neringos skola  – 13,4 proc., Klaipėdos rajono –  30,4 proc., o Šilutės rajono – net 48,5 proc. Džiugina ir Neringos nedarbo lygis. Nors Lietuvos vidurkis yra 9,3 proc., Neringoje šis procentas yra dvigubai mažesnis.

 

Liberalų kandidatas į Neringos merus: neleisime Neringai tapti didžiausiu Europos muziejumi po atviru dangumi

Kandidatu į Neringos merus liberalų sąjūdžio Neringos skyrius pasirinko Andrių Bagdoną. Sprendimą priėmė visuotinis narių susirinkimas, kuriame patvirtintas ir kandidatų į Neringos miesto tarybą sąrašas. Liberalų sąraše ne tik politikai, bet ir aktyvūs, vietos bendruomenėje vertinami nariai.

„Neringai būtini pokyčiai. Infrastruktūra čia – beviltiškai sensta, ja naudotis sudėtinga ne tik daugumą Neringos gyventojų išlaikantiems svečiams, bet ir čia visus metus gyvenantiems. Augant kainoms, pamažu kyla net ir ištikimiausių Neringos lankytojų nusivylimas nepakankama paslaugų kokybe. Galiausiai, dešimtmečius nesprendžiama ir sezoniškumo problema, o vieno gražiausių Lietuvos kampelių centre stūkso pastatai vaiduokliai. Todėl Neringai kyla grėsmė netrukus tapti didžiausiu muziejumi po atviru dangumi Europoje“, – sako A. Bagdonas, kandidatas į Neringos merus.

Bagdonas priduria, jog „vien mylėti Neringą – negana, būtina veikti. Stebint kitų Lietuvos ir kaimyninių šalių kurortų plėtrą, Neringos iššūkiai bado akis kiekvienam, tik ne pašonėje dirbantiems politikams. Todėl ir ateiname su aiškia vizija, kaip Neringą išlaisvinti iš ją varginančio „muziejinio“ sąstingio.

Neringos opozicijos įsitikinimu, per pastaruosius ketverius metus čia mažai kas tepasikeitė, o miesto vadovas savo nesugebėjimą spręsti miesto problemas teisina kaltindamas institucijas – Saugomų teritorijų tarnybą ir Kuršių nerijos nacionalinį parką. A. Bagdono įsitikinimu, privalu sėsti prie bendro derybų stalo ir derybų keliu ieškoti Neringos atsinaujinimui ir plėtrai būtinų sprendimų. Valstybės institucijoms, verslo ar politikų interesams sabotuojant Neringos plėtrą, neatmestinos ir administracinių bei teisinių priemonių galimybės.

Liberalų rinkiminį sąrašą viename gražiausių Lietuvos kurortų papildė tiek nauji veidai, tiek nemažai aktyvių vietos bendruomenės narių iki šiol nedalyvavusių politikoje.

Ne pirmą kadenciją Neringos taryboje dirbantis A. Bagdonas šiuo metu yra vienintelis opozicijos atstovas.