Prisipažinkite, kad daugelis bent kartą esate pagalvoję, kas atsitiktų ištikus didžiausiai mūsų eros negandai – dingus internetui. Internetas, kaip oras ir vanduo, yra visur ir visada. O kas, jei?..
Jeigu internetas dingtų, nebegalėtume rašyti laiškų, sekti draugų, tikrinti žemėlapių, atlikti mokėjimų, užsisakyti maisto ir taip toliau. Akimirksniu grįžtume kone į Viduramžius.
O baisiausia, kad sutrikus internetui laikinai dingtų mūsų pinigai.
Prieš kelias savaites Seimas nusprendė, kad vis daugiau mūsų pinigų turi būti internetiniai – Lietuvoje uždrausta atsiskaityti grynaisiais už daugiau kaip 5000 eurų. Elektroniniai atsiskaitymai iš esmės yra pažangus, patogus ir patikimas būdas naudoti pinigus (jeigu vysime šalin apokaliptinę mintį apie teorinę dieną apie sutrikusį WWW). Elektroniniai atsiskaitymai mažina valstybės sąnaudas už pinigų spausdinimą, pinigų plovimo ir kitų finansinių nusikaltimų riziką ir, na, užtikrintai didina viršpelnius komerciniams bankams – suprask, laimi visi?
Ne visi. Pavyzdžiui, kavinės ar parduotuvės Juodkrantėje savininkas nebegalės už grynaisiais gautas savaitės pajamas atsiskaityti su prekių tiekėjais, nes greičiausiai viršys 5000 eurų limitą. Kad netaptų nusikaltėliu, juodkrantiškis turės ieškoti artimiausio bankomato, o artimiausias bankomatas nearti – už 35 km Nidoje arba už 15 km Klaipėdoje, tačiau šiuo atveju pirmyn-atgal teks keltis keltu.
Tiesa, pagal mūsų Seime pataisytą Bankų įstatymą nuo liepos 1 d. privaloma steigti bankomatus „protingu atstumu“, kad ne mažiau nei 95 procentai šalies gyventojų turėtų galimybę ne didesniu nei 5 km atstumu nuo savo namų pasiekti bankomatus. Manykime, jog „protingas atstumas“ bus tinkamas ne tik bankas, bet ir Lietuvos žmonėms ir ką tik įsigaliojusi tvarka sumažins neprotingų nepatogumų atokesnių vietovių gyventojams.
Viena aišku, ko valstybės skatinimas mažinti atsiskaitymų grynaisiais nesumažins. Nesumažins tai bankų pelno. Pernai Lietuvos bankų sektorius uždirbo 17,6 proc. daugiau pelno nei 2020 m. – tai yra 329 mln. eurų. Vienas pelningiausių bankų kranelių ir yra būtent operacijos pinigais. Bankų pelnas iš paslaugų ir komisinių 2021 m. augo 11 proc. – iki 25,4 mln. eurų.
Bankams vienas po kito uždarinėjant savo fizinius skyrius, o paslaugas keliant į elektroninę erdvę, sektoriaus veiklos sąnaudos mažėja pasakiškai. Nepaisant to, jie toliau didina įkainius už paslaugas, o dabar, įsigaliojus Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui ir sandoriams virš 5000 eurų tapus nelegaliems, sulauks dar sotesnių įplaukų.
Jeigu esame liberalūs bankams ir kaip valstybė nesigviešiame riboti jų pelnų, būkime liberalūs ir vieni kitiems – leiskime žmonėms su pinigais elgtis, taip kaip jie nori. Juk euras kišenėje ar euras kortelėje iš esmės yra tik formos klausimas, euro vertė nuo to nesikeičia.