Praėjusią savaitę Lietuva galėjo didžiuotis – net 36 mūsų šalies restoranai pateko į tarptautinį restoranų „Michelin“ gidą. Tai svarbus įvertinimas Lietuvos gastronomijos kokybei ir kūrybiškumui. Tačiau tuo pat metu, kai mūsų šefai skina laurus, vis daugiau kavinių ir restoranų Lietuvoje užveria duris – spaudžiami augančių sąnaudų, mažėjant klientų srautui ir ypač – dėl vieno didžiausių visoje Europos Sąjungoje 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Išeičių iš dabartinės padėties verslui nėra daug – trauktis į šešėlį arba bankrutuoti.
Sektorius balansuoja ties išlikimo riba
Vien per 2025 m. pirmąjį ketvirtį šalyje bankrutavo 38 maitinimo įmonės, darbo neteko per 300 žmonių – ir tai tik pradžia. Pasak analitikų, faktinis bankrotų skaičius gali būti dar didesnis, nes dalis įmonių restoranus jau uždarė, tačiau dar neįregistravo bankrutuojančios įmonės statuso.
Šiuo metu sektoriaus pelningumas tesiekia 1 proc., tačiau sparčiai auga šešėlis. Prognozuojama, kad šešėlinė apyvarta 2025 m. išaugs iki 376 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 193 mln. eurų. Tai akivaizdžiai rodo, kad aukštas PVM tarifas skatina verslus ieškoti būdų kaip apeiti sistemą.
Liūdniausia, kad padėtis maitinimo sektoriuje vienodai prasta visoje Lietuvoje. Restoranai ir kavinės bankrutuoja ir didmiesčiuose, ir regionuose. Ir jei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje tai tik dar viena dingusi nors ir labai mylima ir lankoma kavinė, picerija ar restoranas, tai provincijoje – tai reikšminga bendruomeninė netektis. Svarbu suvokti, kad regionuose, šeimyninės užeigos yra ne tik savotiškas provincijos ekonominis varikliukas, bet ir socializacijos vieta – galimybė žmonėms susitikti, pabendrauti, suburti bendruomenes. Tokių kavinių užsidarymas ne tik padidina nedarbą regionuose, bet iš esmės mažina pačių miestelių gyvybingumą.
Mažesnis PVM – ne išimtis, o Europos standartas
O ką šiuo klausimu mano Europa? Dauguma Europos Sąjungos šalių taiko sumažintus PVM tarifus maitinimo paslaugoms. Pavyzdžiui, Prancūzijoje PVM tarifas siekia 10 proc., Vokietijoje – 7 proc., Lenkijoje – 8 proc., o Vengrijoje – 5 proc. Šios šalys, taikydamos mažesnius tarifus, skatina ne tik sąžiningą verslą, bet ir vartojimą, vidaus turizmą bei investicijas. Mūsų Baltijos kaimyninės – Latvija ir Estija dėl skirtingų priežasčių pernai irgi padidino tarifus maitinimo paslaugoms, atitinkamai Latvijoje šiuo metu jis siekia 21 proc., Estijoje – 22 proc.
Ką turėtų daryti Lietuva?
Pirmiausia – atkurti dialogą su verslu. Lengvatinio 9 proc. PVM tarifo grąžinimas maitinimo paslaugoms padėtų sektoriui atsitiesti, išsaugotų darbo vietas, mažintų šešėlį ir ilgainiui netgi padidintų įplaukas į valstybės biudžetą. Tuo pačiu reikėtų stiprinti ir jų priežiūrą, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningai veiklai.
Tokie pasiūlymai, tuntas kitos argumentacijos, išsamūs skaičiavimai apie lengvatinio 9 proc. PVM naudą, kuriuos pateikė verslo organizacijos ir ekspertai, valdančiosios daugumos kol kas neįtikina. Todėl ji lengvabūdiškai sau leido iš Seimo darbotvarkės praėjusią savaitę išbraukti atitinkamų PVM įstatymo pataisų svarstymą.
Toks sprendimas buvo priimtas ne tik be viešos diskusijos, bet ir ignoruojant jau aiškiai matomus neigiamus padarinius sektoriui. Ką gi, panašu, kad teks laukti rudens Seimo sesijos, kuomet ši pataisa dėl mažesnio PVM bus teikiama iš naujo. O kol kas restoranų ir kavinių perspektyvos: kaip oras šių metų gegužę – labiau primena rudenį nei artėjančią vasarą, tad į metų pabaigą ko gero laukia dar daugiau bankrotų, dar mažiau įplaukų į biudžetą ir dar ilgesnis šešėlis. O atostogų planus besidėliojantiems valdantiesiems, per rinkimų kampaniją be perstojo kalbėjusiems apie regionų atskirties mažinimą drįstu priminti, kad uždaryta kavinė regione – tai ne tik negautos valstybės pajamos. Tai ir prarastos darbo vietos, nykstanti bendruomenė ir į tylą bei užmarštį pasinerianti provincija.