Kiekvienas Lietuvos pilietis žino – už savo veiksmus ir įsipareigojimus jis privalo atsakyti. Nesumokėjai mokesčių – sulauksi sankcijų. Neapsidraudei automobilio – gresia bauda. Dokumentas nebegalioja – neteksi teisės jį naudoti ar net patirsi finansinių nuostolių. Valstybė šiuo požiūriu yra griežta, o jos atsakomybės standartas – aukštas. Tačiau ar tie patys standartai taikomi pačiai valstybei, kai kalbame apie piliečių informavimą?

Dokumentas nebegalioja – sužinai per vėlai

Didžioji dalis problemų, kurias žmonės patiria dėl pasibaigusių dokumentų galiojimo, kyla ne dėl blogų ketinimų ar piktybiškumo, o tiesiog dėl informacijos stokos. Daugeliu atvejų žmogus apie pasibaigusį dokumentą sužino tik tada, kai jo prireikia.

Pavyzdžiui, šeima su trimis vaikais iš anksto susiplanavo vasaros atostogas užsienyje. Kelionės bilietai, apgyvendinimas – viskas užsakyta. Tačiau likus kelioms dienoms iki išvykimo tėvai pastebi, kad vieno vaiko pasas – pasibaigęs. Kadangi pasienyje to niekas nepateisins, nelieka kitos išeities kaip skubiai kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo dokumento. Skubus išdavimas kainuoja gerokai brangiau – papildomos išlaidos siekia kelis šimtus eurų. Tai ne tik stresas šeimai, bet ir visiškai išvengiama situacija, jei žmogus būtų gavęs priminimą apie artėjančią dokumento galiojimo pabaigą bent prieš mėnesį.

Migracijos departamento duomenimis, vien per 2024 m. Lietuvoje buvo išduota 301,5 tūkst. naujų asmens tapatybės kortelių ir 358,1 tūkst. pasų. Tai rodo, kad su dokumentų galiojimu susijusios procedūros – masinis reiškinys, o ne išimtiniai atvejai.

Vairuotojo pažymėjimas galiojo – o gal jau nebe?

Kitas atvejis – žmogus, neturintis nuosavo automobilio, bet turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jis pasirašo ilgalaikės automobilio nuomos sutartį. Atvykęs atsiimti transporto priemonės, išsitraukia pažymėjimą – o šis jau mėnesį kaip nebegalioja. Apmaudu? Žinoma. Pažeidimas? Taip. Bet kodėl tokia situacija apskritai įmanoma?

Šiuo metu vairuotojo pažymėjimų galiojimo terminas yra ilgas – 10 metų. Nenuostabu, kad daugelis žmonių paprasčiausiai pamiršta, kada jį išsiėmė, o ypač – kada jis baigs galioti. Nėra jokių priminimų, jokios žinutės, jokio perspėjimo. Valstybė tikisi, kad žmogus viską prisimins pats.

Trečias atvejis – automobilio privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Ši paslauga privaloma kiekvienam transporto priemonės savininkui. Jei automobilis nedraustas – užtenka pravažiuoti pro stacionarų greičio matuoklį su integruota valstybinių numerių atpažinimo sistema, ir bauda – garantuota. Valstybė per VMI nedelsiant išsiunčia pranešimą apie pažeidimą ir reikalavimą susimokėti.

Visa tai – automatizuota. Sistema žino, kad draudimas baigėsi, žino, kad žmogus nesureagavo, ir informuoja apie pasekmes. Bet kodėl ta pati sistema negali iš anksto – tarkime, prieš 30 dienų – išsiųsti priminimo, kad draudimas baigsis, ir kad reikia jį atnaujinti? Juk taip galėtų būti išvengta ne tik baudos, bet ir realaus pavojaus kelyje.

Kodėl poliklinika gali, o valstybė – ne?

Šiandien net valstybinės poliklinikos, planuodamos pacientų vizitus, geba automatiškai išsiųsti SMS žinutes ar el. laiškus. Primena apie būsimą vizitą pas gydytoją, apie galimybę pasiskiepyti ar pasidaryti profilaktinį tyrimą. Tai rodo, kad tokios informacinės sistemos ne tik įmanomos, bet ir veiksmingai veikia.

Tad kyla natūralus klausimas – jei poliklinika sugeba informuoti žmogų apie vizitą, kodėl Migracijos departamentas ar Regitra negali išsiųsti priminimo apie dokumento galiojimo pabaigą?

Valstybinės institucijos šiuos duomenis jau turi: dokumento galiojimo datą, piliečio kontaktus, elektroninio pašto adresą, mobiliojo telefono numerį. Reikia tik geranoriškumo ir nedidelių programinių pakeitimų, kad sistema automatiškai išsiųstų priminimą.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė yra minėjusi, kad institucija jau teikia tokią paslaugą tiems, kurie susikuria paskyrą „Migris“ platformoje ir nurodo savo el. paštą. Informacija siunčiama du kartus – likus 7 mėnesiams ir dar kartą prieš 2 mėnesius iki dokumento galiojimo pabaigos.

Tačiau problema ta, kad ši paslauga nėra universali – ją gauna tik tie, kurie aktyviai patys prisijungia, pateikia duomenis ir nori gauti tokius pranešimus. Didelė dalis gyventojų apie tokią galimybę net nežino.

Tuo tarpu mano teikiamu projektu siekia, kad tokia informavimo sistema būtų privaloma pagal nutylėjimą, nebent žmogus pats aiškiai atsisako tokios paslaugos. Jeigu valstybė nesunkiai informuoja apie sueinantį mokesčių mokėjimo terminą arba paskirtą baudą, taip pat gali pranešti apie būtinybę pasikeisti dokumentus.

Kritika – ar pagrįsta?

Migracijos departamento vadovė teigia, kad toks įpareigojimas gali pažeisti žmogaus teisę pasirinkti, ar jis nori gauti pranešimus. Tačiau verta prisiminti – žmonės kasdien gauna daugybę priminimų: iš bankų, paslaugų teikėjų, parduotuvių, net iš valstybinių institucijų. Priminti žmogui apie pasą ar vairuotojo pažymėjimą – tai ne įsikišimas į jo gyvenimą, o paslauga, kuri padeda jam išvengti problemų. Šiuolaikinė valstybė turi būti orientuota į žmogų. Jei reikalaujame, kad pilietis būtų atsakingas – turime ir patys elgtis atsakingai. Priminimas apie baigiantį galioti dokumentą yra ne privilegija, o elementari paslauga, kurią galima ir reikia teikti kiekvienam gyventojui. Automatizuotos informavimo sistemos šiuo metu yra plačiai naudojamos tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Technologinės kliūtys jau įveiktos – telieka priimti politinį sprendimą ir parodyti geranoriškumą savo piliečių atžvilgiu.