Ar šešiolikmetis jaunuolis gali priimti sprendimus, darančius įtaką miestui, kuriame gyvena? Kai kurios Europos šalys į šį klausimą jau atsakė „taip“ – jauni žmonės ne tik balsuoja, bet ir kandidatuoja į savivaldybių tarybas. Ir nors kritikai kalba apie jaunuolių patirties stoką, tačiau duomenys rodo priešingai – jauni balsuotojai dažnai būna net sąmoningesni už vyresnius. Lietuvoje vis dar svarstoma, ar verta mažinti rinkimų amžiaus kartelę – Seimas pavasario sesijoje po pateikimo pritarė tokioms pataisoms, tačiau pasaulis ir ypač Europa šia linkme sparčiai juda į priekį. Šis straipsnis – galimybė pažvelgti į faktus, pavyzdžius ir argumentus, kodėl jauni žmonės gali – ir turėtų – būti demokratijos dalimi jau nuo 16 metų.

„Keturi muškietininkai“ – tik pradžia

Šiuo metu keturios iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių – Austrija, Belgija, Vokietija ir Malta – leidžia 16–17 m. jaunuoliams ne tik balsuoti, bet ir kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose. Ši tendencija – dalis platesnio demokratinės įtraukties judėjimo, kurio tikslas – į jaunimą žiūrėti ne kaip į pasyvų rinkėją, bet kaip į aktyvų demokratijos dalyvį.

Austrija pirmoji iš ES valstybių dar 2007 m. sumažino balsavimo ribą iki 16–17 metų visuose rinkimuose: nacionaliniuose, regioniniuose, savivaldybių ir net Europos Parlamento rinkimuose. Pirmą kartą tokia teisė panaudota 2008 m., kai 16–17 m. rinkėjų aktyvumas siekė net 88 proc. Vėliau šie rodikliai kiek sumažėjo (2013 m. siekė apie 63 proc.), tačiau 2017 m. vėl pakilo iki beveik 87 proc. Politologai tai aiškino rinkimuose tąkart dominavusiomis jaunimui aktualiomis temomis.

Austrijoje atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad jaunuoliai balsuoja sąmoningai – jų sprendimai politikos atžvilgiu praktiškai nesiskiria nuo vyresnių rinkėjų. Vietos politologai aiškina, kad 16–17 m. rinkėjų sprendimai neretai būna net tikslesni nei jų pačių interesams reprezentuoti pirmą kartą balsuojančių vyresnių rinkėjų sprendimai.

Kiti pavyzdžiai: Belgijoje šešiolikmečiai gali balsuoti ir Europos Parlamento rinkimuose, o žinant, kad šalyje balsavimas yra privalomas – jaunimo balsas rinkimuose yra gana ryškus. Maltoje 2015 m. jaunuoliams buvo leista balsuoti savivaldos rinkimuose, o 2023 m. svarstyta galimybė leisti 16–17 m. jaunuoliams tapti miestų merais. Kai kuriose Vokietijos žemėse – regioniniuose arba savivaldos rinkimuose balsavimo amžius sumažintas iki 16 metų.

Kodėl šešiolikmečiai turėtų būti išgirsti?

Visų pirma, tai politinių įpročių formavimas. Jauni rinkėjai, gavę teisę balsuoti būdami šešiolikos, statistiškai rinkimuose aktyviau dalyvauja ir vėliau – tai gali tapti ilgalaikiu įsitraukimu į demokratiją.

Sprendžiant dėl ateities – klimato kaitos, švietimo, skaitmenizacijos – jauni žmonės natūraliai susiję su šiomis sritimis. Jauni žmonės dalyvauja protestuose, yra aktyvūs socialiniuose tinkluose. Formalus balsavimas leistų šiems balsams tapti poveikį turinčiais sprendimais ir subalansuotų vyresnių kartų dominuojančią įtaką darant ilgalaikius sprendimus dėl klimato politikos, inovacijų, švietimo kokybės.

Teisių ir pareigų suderinamumas. 16–17 m. jaunuoliai jau gali vairuoti, dirbti, mokėti mokesčius ar priimti kitus sprendimus savo gyvenime. Todėl natūralu, kad jie turėtų turėti galimybę imtis ir demokratinės atsakomybės – priimti politinius sprendimus, lemiančius jų ateitį, pradžiai bent jau savivaldos srityje. Taip realizuotųsi pilietiškumo ir socialinės atsakomybės ugdymas.

Apatiško jaunimo įtraukimas. Pavyzdžiui, Belgijoje jauni žmonės teigė, kad žemesnė renkamo amžiaus riba leido susidomėti politika, parodyti, kad ji gali būti suprantama, kad jų interesams gali būti atstovaujama – taip mažinamas jaunimo apatiškumas. Įtraukiant 16–17 m. jaunimą į rinkimus, demokratijos legitimumas stiprėja – daugiau balsuotojų reiškia platesnę visuomenės įtrauktį ir stipresnį politiškai aktyvios visuomenės mandatą politikams.

Galiausiai, jauni žmonės, patys balsuodami ir turėdami galimybę būti išrinkti nuo 16 metų, dažniau tampa nuolatiniais rinkėjais ir aktyviau dalyvauja politikoje vėliau gyvenime. Taip yra stiprinama demokratija ir formuojami balsavimo įpročiai.

Trūkumai ir rizikos

Jaunimo politinio brandumo klausimas. Kritikai teigia, kad šešiolikmečiai vis dar psichologiškai vystosi ir gali būti lengviau paveikiami populistinių kampanijų ar dezinformacijos. Jų teigimu, jaunimas yra emocingesnis ir labiau pažeidžiamas populistinės retorikos, tačiau bent jau dabartinė keturių ES šalių patirtis nerodo, kad tai turėtų esminės įtakos balsavimo kokybei.

Politinis pasirengimas. Vyrauja nuomonė, kad jauniems žmonėms gali trūkti žinių apie politinę sistemą. Ir nors jie gali aktyviai reikštis protestuose, balsuojant gali dominuoti emociniai, paviršutiniški sprendimai.

Amžiaus ribos rinkimuose mažinimui nepritariantieji taip pat teigia, kad jaunimas nėra pasirengęs ilgalaikiams tęstiniams projektams. Pavyzdžiui, nors jaunimo dalyvavimas rinkimuose absoliučiais skaičiais padidina rinkėjų aktyvumą, procentiškai naujų rinkėjų aktyvumas gali būti netgi mažesnis, todėl vidutinis aktyvumo lygis gali sumažėti.

Atkreipiamas dėmesys ir į jaunimo pilietinio išprusimo nelygybę. Kritikai pabrėžia, kad jaunuoliai iš skirtingų socialinių sluoksnių gali nevienodai naudotis teise balsuoti, be to, mokslu pagrįstas pilietiškumas gali būti sunkiau pasiekiamas socialiai jautrioms grupėms, todėl jauniems rinkėjams reikalingos papildomos edukacijos priemonės.

Lietuva: kokie gali būti žingsniai?

Leidimas 16–17 m. jaunuoliams rinkimuose dalyvauti – tiek balsuoti, tiek kandidatuoti – savivaldos lygiu, yra veiksmingas demokratijos stiprinimo įrankis. Jis padidina demokratinio proceso įtrauktį, skatina pilietinį aktyvumą nuo mažens ir sustiprina įvairių kartų pusiausvyrą priimant sprendimus. Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į jaunimo brandos, žinių stoką ir galimą manipuliavimo riziką. Todėl vien tik sumažinti amžiaus ribą nepakanka – reikalingi aiškūs pilietinės edukacijos mechanizmai, remiantys atsakingą jaunimo įsitraukimą į politiką.

Kartu svarbu diegti ir struktūrizuotą pilietinį švietimą – integruoti jį tiek į mokyklas, tiek į socialinę aplinką. Taip pat užtikrinti skaidrią komunikaciją – kad jaunimas suprastų savo vaidmenį politinėje sistemoje ir atsakingų sprendimų priėmimo svarbą.

Žemesnė balsavimo riba – daugiau nei vien galimybė balsuoti. Tai – strateginė demokratijos atsinaujinimo priemonė, skatinanti politinį įprotį, pilietinį sąmoningumą ir sprendimų priėmimą jaunesniame amžiuje. Austrijos, Belgijos, Maltos ir Vokietijos patirtys – neabejotini argumentai, kad, jei kartu su tokia reforma yra diegiamos švietimo, informavimo ir paramos sistemos, galima pasiekti stipresnę, įvairesnę ir tvaresnę demokratiją.