Lietuvos Seimas jau po mažiau nei mėnesio balsuos dėl 2026 m. valstybės biudžeto projekto, kuris, viena vertus, rodo, kad valdžia siekia didinti valstybės išlaidas, stiprinti socialinę apsaugą bei investuoti į gynybą ir infrastruktūrą. Kita vertus, šis biudžetas kartu su jau anksčiau šiemet priimtais mokesčių pakeitimais ir naujai planuojamais tarifais reiškia vieną nemalonią tiesą: kitąmet ir gyventojai, ir verslas neišvengiamai susidurs su didesne finansine našta.

Pagrindinės biudžeto gairės

Pagal Finansų ministerijos pateiktus skaičiavimus, 2026 m. biudžeto pajamos turėtų siekti apie 21 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų. Vyriausybė deklaruoja pagrindinius prioritetus: socialines išmokas, minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą, investicijas į infrastruktūrą ir gynybą.

Pajamų pusėje numatoma, kad didžiausią indėlį duos PVM (apie 7,54 mlrd. eurų), gyventojų pajamų mokestis (GPM) (apie 3,98 mlrd. eurų), akcizai (apie 2,28 mlrd. eurų) ir pelno mokestis (apie 2,24 mlrd. eurų). Tai reiškia, kad didžioji dalis biudžeto pajamų bus tiesiogiai gaunama iš gyventojų ir verslo.

Jau priimti mokesčių pokyčiai ir jų poveikis

Vertinant bendrą poveikį, kurį gyventojai ir verslas pajus 2026-aisiais, svarbu nepamiršti ne tik biudžeto nuostatų, bet ir anksčiau šiais metais priimtų sprendimų: nekilnojamojo turto mokesčių, papildomo 21 % PVM bankų paslaugoms, PVM lengvatų šildymui ir karštam vandeniui panaikinimo nuo 2026 m., akcizų didinimo degalams, cukraus mokesčio gėrimams, augančios minimalios algos ir su ja susijusių PSD bei verslo liudijimų įmokų. Visa tai ženkliai paveiks ir gyventojus, ir verslą.

Pavyzdžiui:

• Šildymas ir karštas vanduo – PVM nuo 9 % didėja iki 21 %, todėl daugiabučiuose gyvenančių namų ūkių sąskaitos išaugs apie 12 %.
• Bankų paslaugos – nuo 2026 m. įvedamas 21 % PVM, tad brangs kredito kortelių aptarnavimas, paskolų administravimas, sąskaitų tvarkymas.
• Draudimo paslaugos – KASKO, kelionių ir sveikatos draudimas brangs dėl PVM augimo ir padidėjusių administracinių sąnaudų.
• Degalai – dėl akcizų didinimo degalų kaina gali kilti mažiausiai 3–5 %, o tai paveiks tiek vairuotojų išlaidas, tiek transporto sektoriaus ir logistikos kaštus.
• Alkoholis, tabakas, saldūs gėrimai – didėjant akcizams ir cukraus mokesčiui, šių produktų kainos augs.
• Minimalioji alga – didėjant MMA, kyla PSD įmokos ir kai kurie verslo mokesčiai, todėl verslui

didėja darbo sąnaudos. Atsižvelgiant į sudėtingą rinkos situaciją, neatmestina, kad daugės bankrotų.

Kelių finansavimas

2026 m. biudžete keliams skiriamas finansavimas tęsia pastarųjų metų prastą tendenciją – nors akcizai kurui nuolat didinami, į kelių infrastruktūrą investuojama neproporcingai mažai. Paradoksalu, tačiau vairuotojai, mokėdami didesnį akcizą, turėtų turėti pagrįstą lūkestį, kad surinktos lėšos bus nukreiptos į kelių būklės gerinimą. Tačiau realybė tokia, kad akcizams augant, kelių finansavimui skiriama biudžeto dalis išlieka mažesnė nei ankstesniais metais.

Darbo užmokesčio augimas ir kelių remonto kaštų didėjimas reiškia, kad realios investicijos į infrastruktūrą neauga proporcingai. Jei Lietuva nori turėti europietiškus standartus atitinkančius kelius, nepakanka vien kelti akcizus – būtina išlaikyti arba didinti kelių finansavimui skirtą biudžeto dalį. Priešingu atveju vairuotojai mokės daugiau, tačiau realus efektas kelių kokybei bus menkas.

Poveikis gyventojams

• Didėjanti PVM našta ir akcizai tiesiogiai mažins gyventojų disponuojamąsias pajamas. Pavyzdžiui, šeima, kuri šildymui išleisdavo 100 eurų per mėnesį, turės mokėti apie 112 eurų.

• Didėjant minimaliajai algai, nors bruto pajamos didėja, daliai šeimų realus pajamų augimas bus menkas, nes brangs paslaugos, PSD ir draudimo įmokos.

• Kitąmet, dėl mokesčių didėjimo brangstant būtiniausioms paslaugoms, maistui ir degalams, tikėtinas naujas infliacijos šuolis.

Poveikis verslui

• Mažos ir vidutinės įmonės: dėl didesnės darbo jėgos kainos, augančių PSD, PVM ir akcizų, didės sąnaudos ir mažės pelningumas.
• Transporto sektorius: brangstant degalams ir paslaugoms, įmonės gali būti priverstos kelti kainas vartotojams, o dalis jų gali bankrutuoti.
• Finansinės paslaugos: bankai tikėtina PVM naštą perkels klientams, o tai mažins vartojimą ir didins išlaidas tiek gyventojams, tiek verslui.
• Konkurencingumas: didesnė mokesčių našta gali atgrasyti investicijas ir sulėtinti verslo plėtrą.

Kas laimi, o kas pralaimi dėl 2026 m. biudžeto?

2026 m. biudžetas rodo, kad valstybė, viena vertus, siekia išlaikyti ir stiprinti socialinę apsaugą bei investuoti į viešąsias paslaugas. Kita vertus, kartu su jau priimtais mokesčių pakeitimais akivaizdu, kad naujasis biudžetas užkrauna dar didesnę finansinę naštą gyventojams ir verslui.

Gyventojams didės išlaidos už šildymą, vandenį, draudimą, transportą, maistą ir gėrimus. Verslui augs darbo sąnaudos, mokesčių našta ir bendros išlaidos, kas gali lemti kainų kilimą ir mažėjantį konkurencingumą. Ekonomikos augimo tempas, infliacija ir vartojimo pokyčiai nulems, ar prognozuojamas pajamų augimas kompensuos išaugsiančias išlaidas. Išlieka atviras klausimas, ar dabartinei valdžiai pavyks suderinti socialinius tikslus su ekonomine realybe. Priešingu atveju gali susiformuoti mokesčių ir kainų „spiralė“, kuri ilgainiui smogs tiek gyventojų kišenei, tiek verslo konkurencingumui.