Rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena. Tai proga ne tik pasveikinti jaunuosius mūsų visuomenės narius, bet ir atkreipti dėmesį į jų realybę: sudėtingą, permainingą, bet kupiną potencialo. Jaunimas šiandien gyvena pasaulyje, kuriame kartu egzistuoja beribės galimybės ir didžiuliai iššūkiai. Lietuva čia ne išimtis – didžiuojamės laimingiausiu jaunimu pasaulyje, bet turime rimtų psichikos sveikatos, švietimo ir dalyvavimo politikoje problemų.
Jaunimas globaliame kontekste: tarp iššūkių ir vilties
Jaunieji pasaulio gyventojai (15–24 metų) sudaro daugiau nei 1,2 milijardo žmonių – tai viena iš sparčiausiai augančių demografinių grupių. Tačiau jų kasdienybė neretai kupina iššūkių.
Nors šiuolaikinis jaunimas gerai išsilavinęs ir technologiškai pažengęs, pasaulio darbo rinka ne visuomet jam draugiška. Pasaulio banko duomenimis, jaunimo nedarbo lygis viršija 13% ir yra daugiau nei dvigubai didesnis nei suaugusiųjų. Prie to prisideda ir auganti dirbtinio intelekto bei automatizacijos įtaka, kuri vis dažniau keičia žmogiškąjį darbą.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad depresija yra pagrindinė nedarbingumo priežastis tarp jaunimo visame pasaulyje. Socialinių medijų spaudimas, nerimas dėl klimato krizės, karai ir neaiški ateitis – vis dažnesnės psichologinio nestabilumo priežastys. Deja, šiom problemoms spręsti daugelis šalių vis dar neturi išvystytos pagalbos infrastruktūros.
Nors daugiau nei 70% jaunimo turi prieigą prie interneto, tai dar nereiškia, kad jie geba saugiai ir kritiškai naudotis informacija. Skaitmeninė atskirtis tarp miestų ir kaimo, tarp lyčių ar socialinių grupių išlieka opi, o dezinformacija, ypač karo ar pandemijų fone, veikia jaunimo pasaulėžiūrą.
Nors jauni žmonės aktyvūs socialiniuose tinkluose ir protestuose, jų balsas politikoje dažnai nuskęsta. Daugelyje pasaulio šalių jaunimui trūksta realių galimybių dalyvauti sprendimų priėmime – jų balsai dažnai laikomi simboliniais, o ne lemiančiais kryptį.
Lietuvos jaunimas: laimingi, bet ne visada išgirsti
Lietuva – viena iš tų šalių, kuri atkreipė tarptautinį dėmesį dėl savo jaunimo padėties. 2024 m. paskelbta Pasaulio laimės ataskaita nurodė, kad Lietuva yra laimingiausia vieta gyventi jaunam žmogui iki 30 metų. Skamba įspūdingai – tačiau tikrovė gerokai kompleksiškesnė.
Taip, Lietuvos jaunimas šiandien gali naudotis nemokamu aukštuoju mokslu, ES jaunimo mainų programomis, valstybės finansuojamomis kūrybinėmis iniciatyvomis. Nemažai savivaldybių remia jaunimo organizacijas, veikia jaunimo politikos koordinavimo mechanizmai.
Tačiau tuo pačiu Lietuva susiduria su opiomis problemomis, kurios dažnai nematomos globaliuose reitinguose:
Psichikos sveikata: savižudybių statistika vis dar viena didžiausių ES, ypač tarp vaikinų. Pagalba mokyklose dažnai nepakankama, psichologų trūksta, o vizitų laukti reikia mėnesiais.
Švietimo kokybė ir socialinė atskirtis: regionuose jaunimui sudėtingiau gauti kokybišką išsilavinimą, mokytojai sensta, inovacijų įgyvendinimas lėtas. Nuolatiniai eksperimentai su egzaminų tvarkomis, neleidžia orientuotis į turinį tik išpildyti formą. Ir nors PISA rezultatai gerėja, pasitikėjimo švietimo sistema vis dar trūksta.
Dalyvavimas – daugiau formalus nei tikras: nors veikia Jaunimo reikalų tarybos, jaunimo savivaldos struktūros, dažnai jos nesuteikia realios įtakos. Jaunuoliai nori dalyvauti visuomeniniame, politiniame gyvenime, tačiau ne visuomet žino kaip ir kur jų balsas girdimas.
Ką galime padaryti šiandien?
Tarptautinė jaunimo diena turi būti ne tik proga pasidžiaugti, bet ir imtis veiksmų. Štai tik keli konkretūs žingsniai, kurie gali padėti jaunimui Lietuvoje (ir visame pasaulyje) gyventi oriau, saugiau ir prasmingiau:
Stiprinti psichinės sveikatos prieinamumą: reikia daugiau specialistų, trumpesnių eilių, aktyvesnio prevencinio švietimo mokyklose. Psichologinė gerovė turi būti ne tik šūkis, bet praktika.
Skatinti realų jaunimo dalyvavimą politikoje: balsavimo teisės plėtra – sveikintina, bet turi būti papildyta įtraukimu į sprendimų priėmimą, finansavimo skaidrumu, atvirumo iniciatyvoms.
Modernizuoti švietimą: skaitmeniniai, kritinio mąstymo, emocinio intelekto įgūdžiai turi tapti ne priedu, o pagrindu. Reikia remti inovatyvius mokymo metodus ir mokytojų kvalifikacijos kėlimą.
Kurti kultūrines, kūrybines ir pilietines erdves: jaunimui reikia vietų, kur jie gali augti – be vertinimo, be spaudimo. Kultūra, saviraiška, sportas ir savanorystė – tvirti pagrindai sveikai visuomenei.
O svarbiausia – Klausytis, o ne kalbėti už jaunimą: Tikras dialogas prasideda ne tada, kai suaugusieji kalba apie jaunimą, o kai leidžiama jiems kalbėti patiems.
Jaunimas nėra mūsų ateitis – jis jau yra mūsų dabartis. Kiekvienas iš jų – studentas, moksleivis, jaunas dirbantysis ar savanoris – šiandien kuria rytojų. Tarptautinė jaunimo diena primena: investicijos į jaunimą nėra dovana – tai mūsų visų išlikimo garantas. Lietuva jau žengia svarbius žingsnius: jaunas žmogus vis labiau matomas politikoje, visuomenėje, net laimės reitinguose. Tačiau iki tikros lygybės, psichologinio saugumo ir pilnaverčio įsitraukimo – dar ilgas kelias. Todėl šiandien – klausykime. Išgirskime. Ir veikime kartu.