Kategorija: Be kategorijos

Vyriausybės atstovams prakalbus apie galimybę „AstraZeneca“ vakcina skiepytis be prioritetinės eilės, ši vakcina turėtų būti nukreipiama į paslaugų sektorių. Pasak liberalo Andriaus Bagdono, tai leistų žmonėms grįžti į darbus ir padėtų išjudinti ekonomiką.

„Šiuo metu verslas turi nuolat testuoti savo darbuotojus. Labai pozityviai vertinu sprendimą kompensuoti verslui darbuotojų testavimo išlaidas, tačiau visa tai reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų. Vietoj to, paskiepiję paslaugų sektoriaus darbuotojus, ne tik padėtume žmonėms saugiai dirbti, bet ir sutaupytume“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 41 tūkst. nepanaudotų „AstraZeneca“ vakcinų, o per kovo mėnesį planuojama atgabenti dar 74 tūkst. Daugiausia nepanaudotos vakcinos susikaupė rajonų savivaldybėse – antradienį Šalčininkuose buvo 730 dozių, panaši situacija ir Visagine.

„Nesiūlau keisti vakcinacijos plano, žmonės iš prioritetinių grupių turi teisę vakciną gauti pirmieji – būtent taip šiuo metu ir vyksta. Tačiau, jei susidaro kažkurios vakcinos perviršis, jį reikėtų nukreipti į ekonomikos gaivinimą ir stengtis kuo greičiau atpalaiduoti verslą iš karantino. Jei nukreiptume vakcinaciją į paslaugų sektorių, paskiepytume aptarnaujantį personalą, verslams būtų lengviau grįžti į normalų gyvenimą“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas.

Anot A. Bagdono, politikai turėtų savo pavyzdžiu prisidėti prie pasitikėjimo vakcinomis stiprinimo. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ketina skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, kai tik bus tam galimybė.

Taip, jei pandemija Lietuvoje bus suvaldyta greičiau nei kitose šalyse. Sveikatos apsaugos ministras neseniai teigė, kad jei per kovo mėnesį pavyks paskiepyti daugumą vyresnių nei 70 metų asmenų, galima bus kalbėti apie karantino švelninimą balandį. Tai sukelia lūkesčius ir turizmo sektoriuje – pirmosios valstybės, kurios nutrauks karantinus ir atvers sienas, sulauks itin didelio turistų dėmesio. Kai atsivers sienos, lėktuvai bus perpildyti, nes žmonės skris bet kur, kur tik bus saugu. Ir mes čia turime daug konkurencinių pranašumų.

Retas apgyvendinimas, mažas gyventojų tankumas – Lietuva, o kartu ir kitos Baltijos šalys, išsiskiria tuo, kad nėra užstatytos stikliniais dangoraižiais ir šimtus hektarų užimančiomis gamyklomis. Iš urbanizuotų kraštų atvykę svečiai nuolat stebisi mūsų tuštuma: ausyse spengianti tyla, natūrali gamta, maža šviesos ir garso tarša turistams iš pergrūstų didmiesčių gali būti esminiai argumentai renkantis atostogų kelionės kryptį. Pasaulinės pandemijos kontekste šios aplinkybės įgauna dar didesnį svorį.

Jei, pavyzdžiui, sostinėj nekilnojamas turtas yra greta parko, jo vertė iškart pakyla. Juk tas pats privalumas išlieka ir užmiestyje, tik nėra tinkamai iškomunikuotas. Miesto žmonės nori pailsėti nuo nuotolinio darbo platformų. Vakarų Europoje jau kurį laiką dominuoja temos, susijusios su žalia ekonomika, gamtai draugiška aplinka ir pan. Mūsų turizmo sektorius turi apeliuoti į tai, kalbėti šios auditorijos kalba, o ne stengtis nukonkuruoti Turkijos ar Egipto viešbučius. Svarbu atskirti kategorijas su kuo kalbama ir kokius turistų segmentus norime pritraukti.

Prognozuojama, jog šią vasarą daugelis lietuvių planuoja leisti atostogas čia, Lietuvoje. Tai reiškia, kad galime tikėtis sektoriaus atsigavimo, investicijų į paslaugų kokybę ir t.t. Tačiau galima prisikviesti ir užsienio svečių. Valstybių sienos nebėra tabu – atskristi iš Europos vidurio į Lietuvą užtrunka tiek pat, kiek nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Žinoma, niekas neskris į Lietuvą tik atsigerti bokalo alaus, todėl būtina orientuotis ne į vienadienius turistus, o žmones, kurie pasiryžę čia praleisti bent vieną, gal net dvi savaites – tam reikia kurti ir atitinkamas paslaugas.

Turizmo sektoriuje reikia matyti toliau nei vieneri metai. Žmonės atostogas planuoja bent pusmečiui į priekį, todėl būtent dabar yra namų darbų metas: jau galima formuoti savo paslaugų paketus, pardavinėti išankstinius kelialapius, siūlyti rezervacijas, vystyti savo paslaugų pristatymą elektroninėje erdvėje. Atitinkamai pasiūlyti ir tokias paslaugas, patirtis, kurios įtikintų kažkur Vakarų Europoje prie kompiuterio sėdintį žmogų įsigyti paslaugą. Net Lietuvoje 85 proc. vietinių turistų užsisako paslaugas internetu, tad ką bekalbėti apie užsieniečius.

Prieš pandemiją turizmo sektorius sukurdavo apie 5% šalies BVP. Ar galime sugrįžę po pandemijos šią dalį padvigubinti? Tebūnie tai retorinis klausimas, tačiau prielaidų tikrai yra, tad tereikia sudaryti palankias sąlygas. Siekiant geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai rengiamoje atnaujinamoje Nacionalinėje plėtros programoje turime išskirti turizmo sektorių atskira dalimi, joje numatant konkrečias priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. Be to, daugelis šalių paslaugų eksportui taiko nulinį tarifą – jei tokį požiūrį pritaikytume ir Lietuvos turizmo sektoriui, tai padėtų šiems verslams greičiau atsigauti. Manau, būtina žiūrėti sistemiškai, kur yra „butelio kaklelis“, identifikuoti apribojimus, stabdančius turizmo augimą Lietuvoje.

Apie tai, kad šalys suvaldžiusios pandemiją, turės galimybę prisitraukti turistų, kalba ir tarptautinių skrydžių kompanijų vadovai, planuojantys kokiomis kryptimis vyks žmonių srautų judėjimas. Žinoma, kaip ir minėjau, tam būtina užtikrinti saugumo reikalavimus: kad efektyviai veiktų testavimo sistema oro uostose, būtų užtikrinta galimybė atsekti kontaktus, sklandžiai vyktų vakcinacijos procesas. Karantinas gali įkalinti žmones namuose, bet negali numalšinti jų noro keliauti. Lietuva tikrai gali išnaudoti šią galimybę.

Ketvirtadienį vasario 25 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitiko su sveikatos apsaugos ministru A. Dulkiu. Daugiausia klausimų kilo dėl pandemijos valdymo ir karantino ribojimų. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas teigė neišgirdęs atsakymo, kodėl negalima panaikinti judėjimo ribojimų tarp savivaldybių.

„Atvejų skalei tendencingai leidžiantis, turime iš naujo aptarti taikomus ribojimus – jų naudą, o kartu ir žalą. Atsisakykime judėjimo tarp savivaldybių ribojimo – sudarydami galimybę išvykti pailsėti iš gyvenamosios savivaldybės, ne tik išsklaidytume minias sostinės parkuose, bet ir prisidėtume prie mūsų žmonių psichikos sveikatos gerinimo“, – sakė liberalas A. Bagdonas.

Anot parlamentaro, judėjimo tarp savivaldybių ribojimas veiksmingas nebent šventiniu laikotarpiu ir reiktų koncentruotis ne į judėjimo, o į kontaktų skaičiaus mažinimą.

„Gerbdamas ekspertų argumentus bei Vyriausybės darbą, pasisakau už kai kurių karantino ribojimų laisvinimą“, – teigia A. Bagdonas.

Lietuvos ekonomika vis dar orientuota į žemos pridėtinės vertės pramonės sektorius. Neturėdami gamtinių išteklių, turime ne tik suprasti, bet ir veiksmais patvirtinti, jog didžiausias mūsų ekonominis potencialas – darbštūs ir kūrybingi žmonės. 

Viena didžiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai – vidutinių pajamų spąstai. Taip ekonomistai apibūdina reiškinį, kai dėl augančių darbo jėgos kaštų valstybė praranda konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Darbo jėga Lietuvoje jau nebėra pigi, tą supranta ir Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo verslai, vienas pirmųjų apmaudžių pavyzdžių – 2018 metų pabaigoje Lietuvą palikęs Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“. Panašiu keliu gali pasukti ir kitos paslaugų įmonės, kurioms pasitraukimas iš Lietuvos – bene pigiausias.

Galime rinktis iš dviejų variantų – prasmegti vidutinių pajamų spąstuose arba investuoti į aukštos pridėtinės vertės ūkio sektorius. Kol kas, deja, linkstama prie pirmojo, kadangi neturime nei aiškios ekonominės krypties, nei prioritetų, nei valstybės investicijų.

Turime istorinę galimybę – COVID-19 bei ES žaliasis kursas gali padėti mums transformuoti valstybės ekonomiką ir paruošti ją kokybiškai naujam etapui: kai mažės ES investicijos ir turėsime patys kurti pridėtinę vertę, o galbūt ir patys remti besivystančias valstybes.

Proveržio lengviausia ir geriausia siekti ne visiškai naujose ūkio srityse, o ten, kur jau turime įdirbį. Biotechnologijos – senas tradicijas Lietuvoje turintis aukštos pridėtinės vertės sektorius, todėl net ir nedidelės investicijos galėtų padėti Lietuvą paversti vienu sektoriaus centrų Europoje ir pasaulyje. Agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, dar 2016–aisiais biotechnologijų įmonės Lietuvoje sukūrė 104 mln. EUR pridėtinės vertės ir sudarė 0,6 proc. Lietuvos verslo ekonomikos. Kasmet sektoriaus įmonių pajamos stabiliai auga.

Todėl turime užtikrinti, kad investicijos augtų kartu. Šiuo metu valstybė finansuoja tik dalį inovacijų proceso, padeda įmonėms sukurti produktus, tačiau sėkmingas jų paleidimas į rinką dažnai lieka nuošalyje. Kasmet į sektorių ateina vis daugiau startuolių, tačiau nepaisant jų mokslinio potencialo, dauguma nėra pajėgūs komercializuoti savo produktus. Todėl naujoms įmonėms būtina akceleracijos programa, užtikrinanti startuoliams reikalingas komercines žinias bei tinkamą įrangą.

Šiuo metu Vilniuje jau veikia biotechnologijų verslo inkubatorius smulkioms ir vidutinėms įmonėms – turime jį plėsti. Kita neišnaudota galimybė – Kauno laisvoji ekonominė zona, kurios pagrindiniai investuotojai – tradicinės gamybos bei logistikos įmonės. Ženkime žingsnį į priekį ir įkurkime čia biotechnologijų slėnį ir pasiūlykime pačias geriausias sąlygas sektoriaus įmonėms visoje Europoje.

Puikiu pavyzdžiu mums galėtų tapti San Diegas – vienas didžiausių Kalifornijos miestų, garsėjantis kaip svarbiausias biotechnologijų centras JAV. San Diego biotechnologijų klasteryje kasmet sukuriama beveik 6 mlrd. dolerių pajamų, sektoriuje yra daugiau nei 55 tūkst. darbo vietų. Klasterio veikla iš viso sudaro net 5,3 proc. San Diego ekonomikos. Visa tai dėl gebėjimo sutelkti reikalingą infrastruktūrą, investicijas, mokslinį potencialą bei darbo jėgą į vieną vietą.

Mes jau turime gerą investicinį klimatą, daug išsilavinusių specialistų, belieka veikti ir užsienio investuotojai patys atras kelią į Lietuvą. O tai – ne tik didelės pridėtinės vertės projektai, bet ir gerai apmokamos darbo vietos mūsų žmonėms. Todėl viešai kviečiu Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę parengti bei vykdyti biotechnologijų sektoriaus plėtros strategiją ir užtikrinti nuoseklų jos įgyvendinimą.

Sėkmingai Lietuvos ekonomikos raidai ir visuomenės klestėjimui svarbu analogišku principu pažiūrėti ir į kitus sektorius šalyje bei prisidėti prie jų plėtojimo.

Neabejoju, jog suvienijus mokslo, verslo ir politikos atstovus galime pasiekti Lietuvai taip reikalingą proveržį.

Skaičiuojame trečią mėnesį gyvenimo karantino sąlygomis. Nors iššūkiai sveikatos srityje išlieka svarbiausiu valstybės prioritetu, tai nėra vienintelės pandemijos atneštos problemos. Kasdien vis labiau ryškėja grėsmės ekonomikos ir psichikos sveikatos srityse. Todėl gerbdamas ekspertų argumentus bei Vyriausybės darbą, pasisakau už kai kurių karantino ribojimų laisvinimą. 

Pirmiausia, noriu pagirti šios Vyriausybės veiksmus, valdant COVID -19 sukeltą krizę. Per kelis mėnesius padarytas didžiulis progresas – medikai gali atsikvėpti nuo nežmoniškų krūvių, verslams ruošiamas paramos paketas, o svarbiausia – informacija apie realią padėtį šalyje komunikuojama aiškiai bei sąžiningai. Viso to, deja, negalėčiau pasakyti apie praeitos Vyriausybės darbą, dėl kurio rudenį pirmavome pasaulyje pagal susirgimų skaičių. Tačiau dabar, atvejų skalei tendencingai leidžiantis, turime iš naujo aptarti taikomus ribojimus – jų naudą, o kartu ir žalą. 

Nors valstybės ekonominiai rodikliai išlieka stabilūs, smulkieji verslininkai susiduria su išgyvenimo dilemomis. Šiuo metu bene labiausiai ekonomiškai pažeista grupė – savarankiškai dirbantieji, kurių veikla visiškai apribota karantino. Šie žmonės gauna viso labo 260 eurų mėnesinę išmoką. Nuomojantis būstą ar mokant paskolą bei auginant vaikus tokia suma nepadengia net būtiniausių išlaidų. Ką daryti? Leisti jiems dirbti, laikantis visų saugumo reikalavimų. 

Pasisakau už tai, jog grožio paslaugų sektorius galėtų atnaujinti veiklą. Nepaslaptis, jog galiojant draudimams, dalis šios srities specialistų renkasi dirbti nelegaliai. Taip ribojimas ne tik neatlieka savo pradinės funkcijos, bet ir į šešėlį stumia valstybės biuždeto lėšas. O juk grožio specialistai dar pavasarį įrodė, kad geba vykdyti veiklą ribodami klientų srautus bei kontaktus.

Kitas sektorius, susiduriantis su išskirtiniais iššūkiais, tačiau nesulaukiantis tiek dėmesio viešojoje erdvėje – kavinės, barai ir klubai. Nemaža dalis tokių įmonių yra įsikūrusios prestižinėse lokacijose bei turi mokėti nuomą už nenaudojamas patalpas. Taip, dalis kavinių ir restoranų tiekia maistą išsinešimui, tačiau pelno tai negeneruoja – tik padeda išlaikyti verslą ir prekinį ženklą. Norint padėti šiems žmonėms, neužteks lengvatinių paskolų – apyvartos kritusios ne 30%, 70%, o visu 100%. Būtina vėl taikyti nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmą bei skirti šiam sektoriui efektyvias subsidijas. Juk tai – ne didžiosios tarptautinės įmonės, o jūsų kaimyno baras ar mėgstamiausia pusryčių vieta Vilniaus senamiestyje. 

Į judėjimo tarp savivaldybių draudimą taip pat žiūriu skeptiškai. Pilnai palaikiau sprendimą tokį ribojimą taikyti šventiniu laikotarpiu. Tačiau dabar argumentų trūksta, o minusų – apstu. Žmonės, gyvenantys rajonuose, susiduria su elementariais kasdieniais sunkumais – neturi kur apsipirkti.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog pagal gyventojų tankį Lietuvos savivaldybės pasiskirsčiusios labai netolygiai. Jei savaitgalį Vilniaus ar Kauno parkuose gausu žmonių, pajūryje situacija visai kita. Sudarydami galimybę išvykti pailsėti iš gyvenamosios savivaldybės, ne tik išsklaidytume minias sostinėje, bet ir prisidėtume prie mūsų žmonių psichikos sveikatos gerinimo. Grynas oras bei laikas gamtoje galėtų stipriai padėti daugumos mūsų savijautai. 

Palaikau Vyriausybės sprendimus valdant pandemiją, tačiau kartu kviečiu labiau pasitikėti visuomene bei savarankiškai dirbančiais. Juk ši pandemijos banga nuo pirmosios turi vieną esminį skirtumą – žmonės jau tapo sąmoningais ir išmoko gyventi su virusu šešėlyje. Mums netrūksta apsaugos priemonių bei gebame riboti socialinius kontaktus – prisitaikėme.

Vertinu ekspertų tarybos išsakytus argumentus, tačiau kaip Seimo Ekonomikos komiteto narys negaliu likti nuošalyje. Leiskime dirbti tiems, kurie tai gali daryti saugiai bei skirkime efektyvią paramą pamirštiems. Daliai mūsų šis karantinas – viso labo darbas iš namų prie kompiuterio, nepatiriant jokių didesnių išlaidų, tačiau kitiems – didžiulės finansinės dilemos bei psichikos sveikatos iššūkiai. 

Pandemija ypač stipriai sukrėtė turizmo sektorių – keičiasi keliavimo taisyklės, tenka prisitaikyti prie naujų saugumo reikalavimų. Bet žmonių poreikis atostogauti niekur nedingo. Ateinanti vasara bus puiki proga vietiniam turizmui įrodyti, jog alternatyva poilsiauti savo šalyje yra ne ką prastesnė nei užsienyje. Pekine ar Dubajuje jau tampa populiaru atostogauti tiesiog savo mieste, ar negalėtume ir Lietuvoje skatinti tokią tendenciją?

Daugėja prognozių, jog antrąją metų pusę karantino ribojimai švelnės, tačiau natūralu, kad vedami atsargumo, dalis žmonių dar susilaikys nuo kelionių į šiltuosius kraštus. Tai reiškia dar vieną didelę turistų bangą Lietuvos kurortuose, ypač – pajūryje.

Vietinio turizmo tendencijos panašios visoje ES. „Eurostat“ duomenimis, nors 2020-ųjų balandį, per patį pirmosios pandemijos bangos įkarštį, vietinis turizmas buvo kritęs net 90%, jau liepą rodikliai sugrįžo į tą patį lygį, kaip ir 2019-aisiais. Prognozės geros, tad tereikia tinkamai atlikti namų darbus.

Remiantis 2020-ųjų birželį vykdytu „Keliauk Lietuvoje“ tyrimu, paklausa vietiniam turizmui išlieka aukšta. Net 67% apklaustųjų atsakė, jog per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą keliavo po Lietuvą su nakvyne. Renkantis maršrutą, keliautojai labiausiai atsižvelgia į tokius aspektus, kaip apgyvendinimo vietų kokybės ir kainos santykis, bendra infrastruktūra ir lankytinų objektų pasiūla. Lietuvos kurortai pasižymi stulbinančia gamta, todėl norėdami pasiekti dar geresnius vietinio turizmo rodiklius, turime užtikrinti modernią infrastruktūrą, pirmiausia – išspręsti logistikos klausimus.

Viena populiariausių priemonių kelionėms po Lietuvą išlieka nuosavas automobilis. Vietinis turizmas turi stengtis į paslaugas įtraukti tą grupę turistų, kurie neturi automobilio, nevairuoja ar vairavimas jiems tiesiog nedera su poilsiu. Esu įsitikinęs, kad tai didelis klientų srautas. Taip pat turime skatinti ir labiau ekologiškas susisiekimo priemones. Štai į vieną unikaliausių Lietuvos kurortų – Kuršių Neriją, kol kas daugiausiai keliaujama senomis, gamtai nedraugiškomis transporto priemonėmis. Į šį kraštą galėtų plukdyti modernūs, elektra varomi, greitaeigiai laivai.

Turėtume didinti ir elektra varomo viešojo transporto alternatyvas, kad iš didžiųjų miestų į pajūrį viešuoju transportu vyktume ne tik patogiai, bet ir ekonomiškai. Mūsų kurortai taip pat turėtų būti labiau pritaikyti dviratininkams bei pėstiesiems. Šiuo metu nėra integruotos transporto sistemos, todėl keliautojams atostogų metu sunku keisti ar derinti skirtingas transporto rūšis.

Bendrai turizmo sektoriaus veikla sudaro net 5% Lietuvos BVP, tačiau tai – ne tik skaičiai valstybės biudžete, bet ir žmonės. Šioje srityje iš viso skaičiuojame apie 55 tūkst. darbuotojų. Per 2020-uosius nemažai dalis jų prarado darbo vietas, atsidūrė prastovose ar dirbo už mažesnį užmokestį. Tai ne tik kelionių agentūrų darbuotojai, bet ir apgyvendinimo, maitinimo įstaigų personalas.

Turizmas kuria ilgą ekonominę grandinę, kurios sukurtomis paslaugomis gali naudotis ir vietiniai gyventojai. Manau, kad lokalaus turizmo skatinimas gali prisidėti ne tik prie didžiųjų kurortų, bet ir prie regionų gyvybingumo.

Turime išgirsti turizmo veikla užsiimančius žmones, jie geriausiai žino situaciją. Laikas suprasti, kad „lietuviškas turizmas“ nėra tik šašlykai prie ežero ar kaimo turizmo sodybos. Išvažiuojamieji ofisai, vandenlenčių ar vėjalenčių parkai, konferencijų salės senuose dvaruose ar kukurūzų labirintai… Iniciatyvų daug, bet pirmiausia reikia žiūrėti sistemiškai, numatyti optimaliausias priemones, kurios skatintų vietinio turizmo plėtrą.

Valstybės pagalbos resursai riboti, tad negalime tiesiog parašyti „viskas įskaičiuota“. Tam Seimo Ekonomikos komitete pristačiau vietinio turizmo skatinimo strategijos iniciatyvą, kurią tikiuosi pavyks išdiskutuoti ir patvirtinti jau pavasario sesijoje. Pandemija suteikė progą vietiniam turizmui atsinaujinti ir tapti svarbiu žaidėju šalies ekonomikoje, būtų apmaudu ją nepasinaudoti.

Sausio 25 d. įvyko liberalo Andriaus Bagdono inicijuotas Seimo Neringos bičiulių grupės susitikimas su Neringos miesto meru Dariumi Jasaičiu bei savivaldybės atstovais. Jo metu aptarta šių metų Lietuvos kultūros sostinės 2021 programa bei kiti svarbiausi Neringos savivaldybės klausimai.

„Džiaugiuosi tokiu aktyviu Neringos bičiulių parlamentinės grupės narių įsitraukimu diskusiją su miesto meru. Išgirdome daug vertingų pasiūlymų, kaip realiai galime spręsti Neringai aktualiausius klausimus. Kryptis aiški – darnus turizmo vystymas, išsaugant unikalią Kuršių Nerijos gamtą”, – teigė Neringos bičiulių grupės pirmininkas A. Bagdonas.

Susitikime taip pat dalyvavęs Aplinkos ministras S. Gentvilas kalbėjo, jog inicijuos Vyriausybės išvažiuojamąjį posėdį į Neringą. Vizito tikslas – gyvai susipažinti su šio unikalaus krašto aktualijomis. Ministrui antrino ir grupės pirmininko pavaduotojas A. Vinkus, siūlydamas tokį posėdį turėti ir grupės nariams.

Aplinkos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė diskusijoje su savivaldos atstovais akcentavo darnią Neringos plėtrą – uždavė klausimus dėl kelio Smiltynė-Neringa rekonstrukcijos, dviračių tako išmiškinimo bei vietinės rinkliavos lėšų panaudojimo ekologiniams tikslams. 

Šių metų Lietuvos kultūros sostinės renginiai Neringoje keliasi į virtualią erdvę, tačiau tikimasi, kad pavasarį pagerėjus epidemiologinei situacijai, galima bus sulaukti svečių ir pačioje Neringoje. Užtikrinti nuolatinių gyventojų ar antrus namus čia turinčių interesus bei turistų poreikius išlieka pagrindinė Neringos savivaldybės užduotis.

Grupės pirmininko pavaduotojas M. Majauskas diskusijas apibendrino teigdamas, jog susipažinę su problematika, parlamentarai turi sudaryti aiškią darbotvarkę ir pradėti realius darbus Neringos gyventojų bei svečių labui.

„Neringa yra ir kurortas, ir UNESCO saugoma teritorija, ir geografiškai išskirtinė vieta, čia specifinis susisiekimas ir t.t., todėl tai, kas tinka visai Lietuvai, ne visada tinka Neringai. Susitikime sutarėme, jog darniam Neringos vystymuisi reikia parengti atskirą veiksmų planą, suderintą su savivaldybės atstovais. Savivaldybė ir centrinė valdžia turi palaikyti glaudžius santykius, kad svarbiausi projektai Neringoje judėtų į priekį“, – dėstė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas A. Bagdonas.

Labai tikiuosi, jog šalčiausias žiemos dienas leidžiate jaukiuose ir šiltuose namuose. Visgi, statistika rodo, kad dar daug namų galėtų būti kur kas šiltesni: daugiau nei pusė Lietuvos žmonių gyvena daugiabučiuose, kurių didžioji dalis buvo pastatyti prieš kelis dešimtmečius ir turėtų būti nedelsiant renovuojami.

Tačiau renovacija tėra tik priemonė, todėl daugiabučių atnaujinimo pirmiausia turime siekti dėl ekologiškų tikslų: kelti energetinio naudingumo standartus bei prisidėti prie Europos Žaliojo kurso politikos įgyvendinimo, pasinaudojant tam skirtomis lėšomis. Renovacija gali padėti sutaupyti ne tik žmonių pinigus, bet ir gamtos resursus, kurti švaresnę aplinką mums visiems. Laimėtojų tikrai daug.

Iki šiol apie renovaciją daugiausia kalbėta iš individualios nekilnojamojo turto savininko perspektyvos: sumažėja sąskaitos už komunalinius mokesčius, pagerėja estetinis vaizdas, padidėja turto vertė, dėl vandens ir oro sistemų atnaujinimo būstas tampa sveikesnis gyventi.

Žvelgiant į platesnį paveikslą – naudų yra kur kas daugiau: renovuotas namas sunaudoja mažiau energijos, reikia mažiau resursų energijai gaminti. Mažiau naftos ir rusiškų dujų. Buitiškai tariant – nešildome oro, o sutaupytus pinigus galime kreipti tvarių investicijų kryptimi – į atsinaujinančius išteklius, šiuolaikišką elektros energetiką, prisidedant prie bendro klimato kaitos suvaldymo.

Pastato renovacija kam nors gali asocijuotis vien su perdažytais fasadais, tačiau tai trumparegiškas požiūris. Dažnai būtina atnaujinti ir ventiliacijos, santechnikos sistemas, atlikti stogo šiltinimą, įvertinti konstrukcinius defektus, sutvarkyti liftus, pasenusius balkonus ir t.t.

Joks pastatas nėra amžinas, tad jo atnaujinimas yra natūralus dalykas. Juk neperkame naujo automobilio, jei reikia pakeisti tik padangas. Kai kone trečdalį išlaidų kompensuoja valstybė, tą daryti tampa labai racionalu. Nemaža dalis gyventojų šią naudą suprato seniai ir jau yra pasinaudoję būsto renovacijos programa. Tačiau, kur kas didesnė paskata tai daryti tampa pasikeitęs požiūris į mus supančią aplinką.

„Ne pirmos“ jaunystės nekilnojamojo turto situacija yra panaši situacija visoje Europos Sąjungoje: daugiau nei 220 milijonų pastatų Europoje pastatyti iki 2001 metų ir energija juose vartojama neefektyviai. ES pradėjus įgyvendinti „Žaliojo kurso“ politiką, šių pastatų renovacija tampa viena iš priemonių pasiekti užsibrėžtų tikslų. Komisija siūlo iki 2030 metų 55 proc. sumažinti išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginus su 1990–aisiais, o tam per metus reikia papildomai investuoti apie 275 mlrd. eurų.

Apskaičiuota suma klimato tikslui pasiekti atrodo astronominė, tačiau šias lėšas reiktų vadinti ne išlaidomis, o investicija. Atitinkama jų dalis yra nukreipta būsto renovacijos programai, o tai pagal Europos Komisijos skaičiavimus, iki 2030 metų ES statybos sektoriuje galėtų sukurti apie 160 000 papildomų žaliųjų darbo vietų.

Ekonominę ir socialinę naudą čia sieja produktyvus ryšys. Turime suprasti, jog daugiabučių renovacija yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos projektas, naudingas ekonomikai, aplinkai bei, visų svarbiausia – tuose namuose gyvenantiems.

Seimas pritarė Ekonomikos komiteto narių liberalo Andriaus Bagdono ir konservatoriaus Andriaus Kupčinsko pateiktoms įstatymo pataisoms, kurios numato, jog nuo vasario 15 d. turizmo sektoriaus įmonės už atšauktas keliones privalės grąžinti pinigus savo klientams per dvi savaites.

„Nauja pataisa ne tik užtikrina, kad žmonės atgaus pinigus už neįvykusias keliones, bet ir duoda laiko turizmo verslo atstovams pretenduoti į lengvatines paskolas ar subsidijas. Tikiu, kad toks pokytis padės turizmo sektoriui lengviau atsigauti po pandemijos ir neprarasti keliautojų pasitikėjimo.“ – teigė vienas iš pataisų iniciatorių, Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas.

„Džiaugiuosi, kad rastas kompromisas, kuris turizmo sektoriui leis įveikti pandemiją ir tuo pačiu apsaugos vartotojus. Bus ne tik iki galo atsiskaityta su keliautojais, bet išsaugotos darbo vietos kelionių agentūrose. Turizmo situacija dėl pandemijos yra viena sudėtingiausių, todėl tikimės naujoji Vyriausybė ieškos ir kitų pagalbos priemonių, kad sektorius nenugarmėtų ir atsigautų. Kartu Valstybė turėtų skubiau atsiskaityti už susigrąžintus savo piliečius iš svetur, paskelbus karantiną, nes dar likę  nesugrąžintų repatriacijų už beiveik 1mln. eurų. Raginčiau Vyriausybę į tai atkreipti dėmesį“ – teigia Seimo narys Andrius Kupčinskas, pataisos bendraautorius.

Iki šiol galiojęs įstatymas numatė 90 dienų pinigų grąžinimo terminą, todėl neatitiko su ES teisės, kurioje numatytas 14 dienų laikotarpis.

Naujasis įstatymas įsigalios nuo vasario 15 d.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojo įstatymas, leidžiantis išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitą, iki 18-os metų. Seimas šiam įstatymo projektui pritarė vienbalsiai. Toks sprendimas ne tik panaikins iki dabar galiojusias diskriminacines nuostatas išeivių vaikų atžvilgiu, bet ir yra didelis žingsnis į priekį referendumo dėl pilietybės išsaugojimo link.

Šios pataisos sprendžia ilgametę problemą, kuomet su tėvais gyventi į užsienį išvykę nepilnamečiai automatiškai įgija kitos valstybės pilietybę ir netenka Lietuvos. Iki dabar daugybinę pilietybę galėjo įgyti tik tie vaikai, kurie gimimu įgydavo dvi pilietybes – Lietuvos ir kitos valstybės. Toks reguliavimas – neteisingas išvykusiųjų atžvgiliu, todėl ypač džiugu, kad visi Lietuvos vaikai pasaulyje nuo šiol turės vienodas galimybes.

Taip pat įgijus daugybinę pilietybę iki 18-os metų, šie asmenys galės ją išlaikyti ir sulaukę pilnametystės. O jei vaikai neteko įgimtos Lietuvos pilietybės išvykę, nuo šiol galės ją susigrąžinti. Toks sprendimas įprasmina principą, jog tai, kas įgijama gimstant, negali būti atimta valdžios.

Neabejoju, kad šis įstatymas nudžiugins išeivių šeimas bei padės puoselėti lietuvybę visame pasaulyje. Tikiu, kad galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę paskatins vaikus visame pasaulye domėtis lietuvių kultūra bei tobulinti kalbos žinias.

Matydamas tokią Seimo vienybę, tikiu, kad nepritrūksime politinės valios ir jau kitąmet grįšime prie referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimo. Tai – vienintelis būdas po ilgų metų diskusijų išspręsti šį klausimą, tad privalu naudotis galimybe.