Per pastaruosius dešimtmečius, ypač pandemijos bei karo Ukrainoje metu, nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikla Lietuvoje tapo itin pastebima ir aktuali. Jos ne tik parodė kokios efektyvios NVO gali būti krizinėse situacijose, bet ir itin daug prisidėjo prie mūsų šalies pilietinės visuomenės auginimo bei stiprinimo.
Tradiciškai į NVO žmonės yra įtraukiami spręsti sau ar bendruomenei aktualių klausimų, todėl nevyriausybinės organizacijos yra laikomos savotišku tiltu žmonėms kalbantis su savivaldos ar valdžios institucijomis. Tuo tarpu daugelis ekspertų pripažįsta, jog NVO yra organizuotos pilietinės visuomenės pagrindas, o aktyvus žmonių įsitraukimas į NVO veiklą, tankus šių organizacijų tinklas – esminė demokratijos išlikimo sąlyga.
Ir nors įvairiose šalies valstybinių institucijų strategijose pabrėžiama, kaip svarbu yra tinkamai finansuoti šias ne pelno siekiančias organizacijas, tačiau praktikoje net ir paprastiems piliečiams ar įmonėms skiriant paramą NVO, vis dar susiduriama su begale įvairių biurokratinių kliūčių. Viena iš jų – privalomas paramos NVO skyrimo patvirtinimas pas notarą, kai paramos suma viršija 14,5 tūkst. eurų, net jei tokia parama atliekama bankiniu pavedimu.
Nevyriausybininkų teigimu, 2023 m. rugsėjį tarptautinis idėjų centras „Social Impact Alliance“ paskelbė ataskaitą apie rytų ir centrinės Europos šalių galimybes pritraukti privatų kapitalą ir paramą NVO sektoriui, kurioje pateikiama analizė apie paramos skatinimą 11–oje valstybių (Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Lietuvoje). Šioje ataskaitoje nurodoma, kad būtent Lietuva yra vienintelė valstybė iš aukščiau minėtų 11 šalių, kur egzistuoja įstatyminis reikalavimas dėl privalomos notarinės sutarties paramos formos, kai paramos suma viršija 14,5 tūkst. eurų.
Beje, šalies visuomenininkai yra viešai teigę, jog žino ne vieną atvejį, kai dėl šio ribojimo ir nenorėjimo gaišti laiko bei pinigų notarams, rėmėjai NVO skirdavo mažesnes nei 14,5 tūkst. eurų sumas, nors anksčiau ketino pervesti 50 tūkst. eurų ar dar daugiau.
Esu įsitikinęs, kad toks šiuo metu egzistuojantis reikalavimas yra perteklinis biurokratinis barjeras potencialiems paramos teikėjams, todėl menkina NVO galimybes sulaukti paramos. Jis taip pat nėra logiškas vien jau dėl tol, kad paramą pervedant bankiniu pavedimu, bankai gali fiksuoti ne tik paramos suteikimo dydį, laiką bei datą, bet ir papildomai patikrinti tiek paramos gavėją, tiek teikėją. Be to, ir paramos gavėjas, ir jos teikėjas privalo visą paramą kasmet apskaityti bei deklaruoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) reikalavimus, taip pat Registrų centrui pateikti viešai prieinamas paramos ataskaitas.
Tai, kad teikiant paramą NVO galimų piktnaudžiavimų atvejų nėra daug, rodo ir skaidrumo iniciatyvos „Baltoji Banga“ kartu su Finansų ministerija bei VMI, 2023 m. pabaigoje pateikta analizė apie 2020–2023 m. suteiktą paramą. Iš jos paaiškėjo, kad nuo 2020 iki 2023 m. I pusmečio Lietuvoje paramos buvo suteikta už beveik 900 mln. eurų, tuo tarpu VMI nustatė, jog už šį laikotarpį papildomai turi būti pervesta tik apie 800 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių. Tai reiškia, kad galimi pažeidimai apskaitant paramą sudarė vos 0,09 proc., kas rodo ypač didelį paramos teikimo ir NVO sektoriaus skaidrumą bei atskaitingumą.
Atsižvelgdamas į tai Seime registravau Civilinio kodekso pataisas, pagal kurias, kad ir kokio dydžio parama būtų skiriama, jos nebereikėtų forminti pas notarą. Parlamentarai po pateikimo pritarė tokiam siūlymui, dabar laukiame Vyriausybės išvados.
Demokratijos reikia mokytis nuolat, o jos išmokstama tik per praktiką. Kuo daugiau piliečių bus įsitraukę į šiuos procesus – tuo daugiau demokratijos bus visuomenėje. Nevyriausybinės organizacijos yra viena kertinių šios dėlionės dalių, tad kiekviena, kad ir nedidelė finansinė parama NVO, stiprina pilietinę visuomenę bei ją atstovaujančias nevyriausybines organizacijas. Tą darydami mes žengiame link demokratiškesnės, stipresnės bei brandesnės Lietuvos.