Mūsų nevyriausybininkai – didelė jėga, kuri dabar dar sustiprės

Antradienį Seimas turėtų priimti Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, pagal kurias 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama būtų skiriama tik nevyriausybinėms organizacijoms, negaunančioms finansavimo iš Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Visam nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriui laukiant lemtingo balsavimo, suplūdo įvairių parlamentarų pasiūlymų išplėsti paramos gavėjų ribas, įtraukiant ir biudžetines įstaigas.

Išimtimis siūloma GPM paramą palikti ne tik NVO, bet ir biudžetinėms švietimo, kultūros įstaigoms, nepaisant to, kad šiais metais rekordiškai didėjo šių sektorių finansavimas iš mokesčių mokėtojų lėšų. Šių metų valstybės biudžete švietimui numatyta 2,8 mlrd. eurų – tai yra 373 mln. eurų daugiau nei 2021 metais. 2022 m. biudžete kultūrai numatyta 75 mln. eurų daugiau nei pernai. Tuo metu NVO sektorius lėšų iš valstybės biudžeto negauna, todėl GPM parama dažnu atveju yra pagrindinis nevyriausybininkų šaltinis, siekiant įgyvendinti visuomenei naudingas veiklas.

Regint siūlomą išimčių pluoštą, susidaro įspūdis, kad istorija kartojasi. 2004 metais Seimą pirmąkart pasiekė iniciatyva, kaip paskatinti NVO sektoriaus plėtrą ir pilietinės visuomenės kūrimą, įtvirtinant paramos nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies mechanizmą. Tuomet idėja buvo aiški ir nedviprasmiška – šis paramos būdas turi būti skirtas nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų plėtrai, pilietinei visuomenei stiprinti.

Vis dėlto paskutinėse pataisų stadijose atsirado siūlymų į paramos gavėjų sąrašą įtraukti ir biudžetines įstaigas, kurios jau yra finansuojamos iš mokesčių mokėtojų lėšų. Dabar Europos Sąjungoje esame vienintelė šalis, leidžianti tokią hibridinę paramos priemonę.

Nepabijokime nustatyti aiškias taisykles, kada remiame NVO sektorių, o kada biudžetinį, kaip buvo įstatymo projekto autorių dar 2004 m. sumanyta. Paramos nuo GPM dalies pagrindas – parama nuo biudžeto nepriklausomoms organizacijoms.

Kartu atkreipiu dėmesį, kad niekas neatims galimybės iš Lietuvos žmonių remti biudžetinių įstaigų kitais būdais, pavyzdžiui, kaupiant įstaigos paramos fondą. Atsisakius 1,2 proc. paramos darželiams ir mokykloms, tai paskatintų tėvelius steigti labdaros fondus ir savo vaikų ugdymo įstaigas remti per juos. Šitaip lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.

Turiu vilties, kad partijų pažadai stiprinti NVO sektorių neliks tik rinkiminėse programose ir partijos nevyriausybininkams veiksmais įrodys, kaip vertiname jų indėlį į mūsų valstybės raidą. Seimo nariai antradienį turi išskirtinę progą ištaisyti istorinę klaidą ir pritarti tokiam paramos mechanizmui, kuris sustiprins Lietuvos pilietinę visuomenę.