Nuo šiol politinis jaunimas galės ne tik agitacines skrajutes nešioti, bet ir kandidatuoti

Ketvirtadienį Konstitucijomis pataisomis įteisinus galimybę į Seimo narius būti renkamiems jaunesniems kaip 21 metų Lietuvos gyventojams, politikai jaunimui išsiuntė aiškų signalą, kad rūpinasi ne tik jaunimo ateitimi, be ir dabartimi.

Taip teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. „Pabrėžiu, jog pritarę Konstitucijos pataisai, mes nenusprendėme automatiškai rinkti jaunų žmonių į Seimą. Jiems, kaip ir mums visiems, norint tapti parlamento nariais reikės įdėti be galo daug darbo ir pastangų. Vis dėlto dabar siunčiame aiškią žinutę, kad jauni žmonės – visaverčiai politikos dalyviai, o ne tik vyresniųjų politikų skrajučių nešiotojai“, – sako Seimo narys.

Liberalų sąjūdžio Jaunimo reikalų komiteto pirmininkės Vytautės Venckūnaitės pastebėjimu, iki šiol nuo 21 metų partinis jaunimas galėjo kandidatuoti į Europos Parlamentą – pagaliau galės ir į Lietuvos parlamentą. „Mes, jaunimas, galėsime plačiau įsitraukti į šalies demokratinius procesus ir aktyviau dalyvauti jaunimo politikos klausimais“, – sako jaunoji politikė.

A. Bagdonas kartu kviečia pasvarstyti, ar ilgainiui nereikėtų amžiaus cenzo padaryti vienodo ne tik renkant narius į Europos ir Lietuvos parlamentus, bet ir į savivaldybės merus ir tarybas. „Džiaugiuosi, kad suvienodindamas cenzą Seimas pašalino neproporcingumą, vis dėlto ateityje turėtume šį cenzą sulyginti ir su amžiaus cenzu kandidatuojant į savivaldą“, – mano Seimo narys.

Liberalų sąjūdžio inicijuotas ir po balsavimo priimtas Konstitucijos 56 straipsnis išdėstytas taip: „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“