Seimas taiso kuriozinius reikalavimus ukrainiečių verslo imigrantams

Lietuvoje kuriantiems verslą ukrainiečių atvykėliams privalomas reikalavimas savo darbuotojams mokėti vidutiniškai bent dviejų vidutinių darbo užmokesčių atlyginimą bus naikinamas. Kartu Seime ketvirtadienį teikiama iniciatyva dirbtinai neriboti nuolat gyventi siekiančių žmonių galimybių keliauti po pasaulį.

Savo lūkesčius teisinei bazei patobulinti trečiadienį Seime išsakė ukrainiečių verslininkai, sėkmingai plėtojantys veiklą Lietuvoje.

Įmonės „Donteks“ vadovo Oleksijaus Jarotskijaus teigimu, į Lietuvą ne iš Europos Sąjungos atvykusiems dirbti žmonėms galiojantis reikalavimas mokėti du vidutinius darbo užmokesčius yra praktiškai neįgyvendinimas. „Jums bet kas pasakys, kad smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos pagrindas, tačiau Lietuvoje norintys investuoti žmonės jau iš pat pradžių yra išstumiami“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

11 metų šalyje verslą plėtojantis Andrijus Kharkhalis, įmonės „BFTI Europe“ vadovas, atkreipė dėmesį, kad norėdamas gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, atvykėlis privalo Lietuvoje pragyventi 5 metus, per kuriuos gali išvykti ne daugiau kaip 10 mėnesių ir 6 mėnesius iš eilės būti šalyje.

„Mano mėgstamas darbas verčia mane daugiau keliauti, todėl tokios normos – per 5 metus neviršyti dešimties mėnesių, aš negaliu įgyvendinti. Vadinasi, man tenka arba pakeisti darbą, ko aš visiškai nenoriu, arba pakeisti valstybę, kurioje užsidirbu. Tačiau Lietuvą pasirinkau sąmoningai: man patinka čia ir patinka vietiniai įstatymai, mano vaikai gimė čia, kalba lietuviškai ir jaučiasi lietuviais“, – pasakojo Andrijus Kharkhalis.

Verslininko teigimu, jam į užsienį tenka išvykti ne tik verslo reikalais, bet ir lankant gimines Ukrainoje bei Uzbekistane. Andrijus Kharkhalis pasakojo perėjęs visas teismines instancijas ieškodamas galimybės įgyti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ir pasiekė net Konstitucinį Teismą. „Teismai atsakė suprantantys mano padėtį ir užjaučiantys, deja, įstatymas nenumato išimčių“, – sakė jis.

Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Andriaus Bagdono teigimu, Seimui jau pateikta įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisa numato dviejų vidutinių darbo užmokesčių reikalavimą sumažinti iki vieno.

„Lietuvoje verslą vykdantis gyventojai turi mokėti bent minimalią mėnesinę algą – tai yra 730 eurų, tuo metu ukrainiečiai privalo mokėti du vidutinius darbo užmokesčius – tai yra daugiau nei 3000 eurų. Toks reikalavimas ne tik nelogiškas, bet ir apsunkinantis sąlygas konkuruoti su vietiniais verslais. Žinoma, norėtųsi, kad algos darbuotojams būtų didesnės, tačiau reikalavimas mokėti daugiau kaip 3000 eurų, mano manymu, yra perteklinis“, – sakė Andrius Bagdonas.

Seimo nario žodžiais, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka įregistravo ir kitą įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisą, ištaisančią reikalavimą, pagal kurį verslo migrantas, per 5 metų laikotarpį 10 mėnesių ar ilgiau išvykęs iš Lietuvos, praranda nuolatinį leidimą gyventi šalyje. „Mes gyvename globaliame pasaulyje ir žmonės turi turėti teisę keliauti ten, kur nori“, – teigė Andrius Bagdonas. Tai numatantis įstatymo projektas įtrauktas į ketvirtadienio darbotvarkę Seime.

Pasak Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos vadovo Romo Stumbrio, Lietuvoje veikia iki 500 ukrainiečių verslininkų. „Kartu su kitais kitų šalių piliečiais verslininkais, kurių yra 3000, jie sugeneruoja apie pusės milijardo pajamas [per metus], sukuria tūkstančius darbo vietų ir sumoka šimtus milijonų mokesčių“, – sakė jis.