Stebėti, kaip auga kuro kainos, ir toliau pildytis bakus nieko nedarant – tai trumparegystė. Kai iškyla didelė kliūtis, ją reikia šalinti nedelsiant ir ryžtingai. Išteklių kainos ir yra tokia kliūtis – ji ne tik tiesiogiai plonina gyventojų piniginę, ji atsiliepia ir per infliaciją. Būtina prisiminti, kad mes visi daugiau sumokame ir už atidėliojamą klimato krizės sprendimą.
Tarptautinė energijos agentūra (TEA) ką tik pasiūlė 10 žingsnių, kurie padėtų sumažinti naftos, įskaitant rusišką, naudojimą. Vienam ryžtingam žingsniui mes, Seimo liberalai, esame paruošę atitinkamą įstatymo pataisą. Pirmas žingsnis, kaip siūlo agentūra, yra bent kelias dienas per savaitę dirbti iš namų – kad nereikėtų važiuoti į darbą ir deginti kuro. Per pandemiją įsisavinome nuotolinio darbo subtilybes ir procesus. Tęskime ir taupykime išlaidas kurui.
Paskelbkime sekmadienius mieste be mašinų! Jeigu sekmadieniais visi mieste pasirinktume kitą būdą keliauti, tai sutaupytų tiek naftos, kiek telpa į 20 olimpinių baseinų. Be to, tai sumažintų triukšmo ir taršos. Idėja savivaldybėms – pradėkime!
Kitas žingsnis, kurį rekomenduoja TEA, Lietuvoje kol kas sunkiai įgyvendinamas – dalį skrydžių lėktuvais iškeisti į greitaeigius traukinius. Vis dėlto išteklių krizė rodo, kad „Rail Baltica“ dabar juolab reikalingesnis – ne tik kaip susisiekimo efektyvumo, bet ir energetinio saugumo garantas.
Toliau – jau girdėtas receptas: didmiesčiuose siekti užtikrinti nemokamas viešojo transporto paslaugas ir gerinti sąlygas vaikščioti. Pavyzdžiui, kai Vilnius baigs tvarkyti Algirdo gatvę, tai bus viena patogiausių miesto arterijų praeiti pėsčiomis arba pravažiuoti dviračiais ar paspirtukais – ir žymiai patogiau nei mašina. Daugiau tokių gatvių kaip Algirdo ir Naugarduko visuose didmiesčiuose!
Kitas žingsnis kasmet vis populiaresnis ir patogesnis ir Lietuvos miestuose – tai dalijimosi ekonomika. TEA sufleruoja, kad savivaldybės dalijimosi automobiliais paslaugas galėtų dar labiau skatinti leisdama jiems važiuoti A juostomis (kaip dabar galima elektromobiliais) ir numatant parkavimo vietas mieste tik dalijimosi transportui. Vilniau, rodyk pavyzdį!
Automobilių dalijimosi paslaugos taip pat galėtų veikti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje. Sunkvežimiai ir krovininiai automobiliai turėtų važiuoti ekologiškiau. Dabar siuntų kurjeriai laksto po miestą kaip lenktynininkai. Baikim. Geriau siuntos palaukti pusdienį ilgiau ir taip pridėti prie bendro reikalo mažinant kuro deginimą ir atitinkamai – jo paklausą, pučiančią kainas.
TEA siūlo ir daugiau sprendimų, o tarp jų vienas perspektyviausių – tai elektromobilių skatinimas. Su Liberalų sąjūdžio frakcija parengėme įstatymo pataisą, kuria iki nulio sumažintume pridėtinės vertės mokestį elektra varomais automobiliais, jeigu daikto vertė neviršija 50 tūkst. eurų. Tie patys kurjeriai galėtų masiškiau pereiti prie elektromobilių, kaip kai kurios tarnybos, beje, jau dabar sėkmingai pereina. Tokiu sprendimu būtume pažangesni už Latviją su Estija, kur atskaitomas PVM įmonėms įsigyjant transportą, bet ne tik elektromobiliams, o ir transportui su vidaus degimo varikliais.
Pataisa dideles galimybes atvertų ir gyventojams – žymiai didesnę dalį paramos iš Klimato kaitos programos būtų galima perskirstyti būtent individualiai transformacijai. Praėjusių metų Klimato kaitos programoje elektromobiliams įsigyti skiriamų subsidijų suma buvo padalinta vienodai tiek gyventojams, tiek įmonėms – po 5 mln. eurų. Seime priėmę PVM lengvatą įmonių ir organizacijų elektromobiliams, galėtume subsidijų dalį gyventojų poreikiams padvigubinti.
Vyriausybei šalinant likusias kliūtis vėjo ir saulės energetikos plėtrai, įsibėgėjantis daiktų, maisto ir keleivių vežimas elektromobiliais bus rimtas šuolis atsispirti nuo tiek planetai, tiek Europos saugumui žalingos priklausomybės nuo naftos. Putinui tęsiant karą Ukrainoje, kaip niekada svarbu mažinti iškastinio kuro tiekimą iš diktatoriškų valstybių ir rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas.