Kinija nebėra patikimas prekybos partneris, turime ieškoti naujų galimybių ir pagalbos priemonių verslui

Pastaruosius metus Lietuvos verslas susiduria su neeiliniais iššūkiais: besitęsiantys nuostoliai dėl Covid-19 pandemijos padarinių, transporto sektoriui itin neigiamas pasekmes keliančios sankcijos Baltarusijai, taip pat – diplomatinis konfliktas su Kinija, virtęs ekonominiu spaudimu Lietuvai. Demokratinėmis vertybėmis grįsti tarptautiniai santykiai yra vienas esminių šios Vyriausybės įsipareigojimų užsienio politikos srityje – visgi, turime daryti viską, kad sumažintumėme tokių sprendimų žalą Lietuvos verslui ir žmonėms.

Verslas patiria Kinijos ekonominį spaudimą jau nuo praėjusių metų rugpjūčio. Kinija blokuoja lietuviškas prekes ir krovinius, atšaukinėja ir atsisako pratęsti galiojančius kontraktus su mūsų šalies įmonėmis. Pekinas taip pat taiko ekonominio spaudimo priemones ir Europos Sąjungos valstybių verslams, prekiaujantiems su Lietuvos įmonėmis – grasinama stabdyti produkcijos grandines į Kiniją, jei nebus nutraukiamas bendradarbiavimas su Lietuvos verslu.

Kol kas vis dar sudėtinga tiksliai įvertinti Kinijos ir antrinių sankcijų žalą Lietuvos ekonomikai, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją ženkliai mažės, o Lietuvos banko skaičiavimais, konfliktas Lietuvai iš viso gali kainuoti 0,5 mlrd. eurų.

Politologai vertina, kad lengvo diplomatinio kelio atgal nėra. Net jei Lietuva ir pasiduotų Kinijos spaudimui pakeisdama konfliktą įžiebusį Taivano atstovybės pavadinimą į Pekinui tinkamą formuluotę – taip rizikuotume ne tik lengvai paveikiamos valstybės etikete, bet ir sugadintais diplomatiniais santykiais su Taivanu bei prarastomis potencialiomis investicijomis. Nėra diplomatinio žingsnio, kuris užtikrintų, jog Kinija atšauks taikomas sankcijas ir problema išsispręs savaime, todėl būtina imtis pagalbos priemonių paketo Lietuvos verslui.

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybė derasi su Europos Komisija dėl subsidijų ir lengvatinių paskolų įmonėms, nukentėjusioms dėl Kinijos ekonominio spaudimo, tačiau to tikrai nepakanka. Palankiam verslo vystymui, gerai apmokamų darbo vietų kūrimui, investicijų pritraukimui reikia ne tik paskolų ar subsidijų. Svarbiausia yra vieninga ir stabili politinė aplinka bei gerai apgalvoti sprendimai tiek nacionalinėje, tiek užsienio politikoje. Kinija nebėra patikimas prekybos partneris, todėl turime ieškoti naujų galimybių verslui. Ypač svarbu vystyti ekonominę diplomatiją ir ieškoti naujų žaliavų ir komponentų rinkų Azijos regione: Vietname, Tailande, Indonezijoje.

Taip pat turime suvokti, kad šio konflikto neišspręsime vieni – sankcijų atrėmimo proceso sėkmė stipriai priklauso nuo mūsų partnerių Briuselyje ir Vašingtone įsitraukimo. Turime siekti, jog Kinijos veiksmai būtų pasmerkti tarptautiniuose formatuose, o Lietuvos diplomatinis korpusas dėtų visas pastangas, kad ES verslai nepasiduotų Kinijos įtakai ir išlaikytų tiekimo grandines su mūsų įmonėmis.

Turime daug neišnaudoto potencialo Lietuvos europarlamentarų tarpe, kurie taip pat turėtų būti įtraukti į šio konflikto sprendimo procesus. Visgi, tam reikalinga vieninga užsienio politikos linija – šiai dienai, deja, turime skirtingas Prezidentūros ir sprendimą dėl Taivano atstovybės priėmusios Užsienio reikalų ministerijos pozicijas. Tai tikrai nepalengvina derybų su užsienio partneriais, o taip pat kelia sumaištį ir verslo bendruomenėje. Šie iššūkiai signalizuoja, jog lygiagrečiai su naujų prekybos partnerių paieškomis, turime gerinti Lietuvos investicinę ir mokestinę aplinką, jog neprarastume konkurencingumo regione. Reikia pagaliau priimti sprendimus dėl reinvestuojamo pelno neapmokestinimo bei mokestinių paskatų, skirtų į Lietuvą pritraukti pasaulio talentus – aukštos kvalifikacijos specialistus. Galiausiai, turime užtikrinti stabilią verslo aplinką – tai reiškia, jokių naujų mokestinių iniciatyvų krizių išsunktam verslui.