Socialinis verslas galėtų tikti daugelį viešųjų paslaugų

Valstybės lėšų taupymas, bendruomenės ryšių stiprinimas, tvaraus ir ekologiško verslo skatinimas – tokias galimybes gali teikti Lietuvoje dar naujove laikomas socialinio verslo modelis, Seime vykusioje konferencijoje „Socialinio verslo proveržis Lietuvoje: vizija ar realybė?“ sakė jos iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas.

„Viešasis sektorius turi teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės ar bendruomeninės organizacijos ar verslo įmonės, todėl esu įsitikinęs, kad socialinis verslas turės reikšmingą vaidmenį mūsų viešajame gyvenime. Matome, jog Europoje socialinio verslo veiklos modelis pilnai pasiteisina“, – atidarydamas konferenciją sakė A. Bagdonas.

Konferencijoje dalyvavusi Europos Komisijos Socialinio verslo politikos ir užimtumo generalinio direktorato atstovė Dana Verbal sakė, jog ES mastu jau veikia 266 000 socialinio verslo įmonių, kuriose dirba per 4 milijonus darbuotojų. Kas ketvirta nauja kompanija Europoje yra socialinis verslas, o ES pasirinkusi socialinio verslo modelį kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi bei sprendžiant regiono problemas.

Lietuvos Nacionaliniame pažangos plane 2030 numatytas siekis, jog trečdalį viešųjų paslaugų savivaldybėse turėtų teikti nevyriausybinis sektorius, tačiau kol kas stokojama ne tik priemonių šiam tikslui pasiekti, bet ir teisinės bazės. 2015 metais ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinta Socialinio verslo koncepcija. Deja, iki šiol neturime nei vieno įstatymo, kuriame būtų apibrėžta kas yra socialinis verslas. Žemės ūkio ministerija per LEADER programą finansuodama socialinio verslo projektus yra parengusi tik vidinius dokumentus Lietuvos kaimo plėtros programos įgyvendinimui. Forumo metu Lietuvos socialinio verslo ekspertai ir praktikai savo pasisakymuose akcentavo, kad sureguliuotas teisinis reguliavimas padėtų socialiniams verslo plėtrai Lietuvoje.

Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas teigia, kad socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą ekonomikoje – tai yra didelė socialinės ekonomikos dalis ir tampa svarbiu Europos Sąjungos ekonomikos ramsčiu, tačiau Lietuvoje socialinio verslo reguliavimas dar tik formuojasi: „Nesame įstatymais apibrėžę kas yra socialinis verslas, todėl sunku skatinti tvarią jo plėtrą. Trūksta ne tik teisinės bazės, bet ir visuomenės požiūrio į socialinį verslą. ir šviežio požiūrio.“

Politikas Seime jau yra užregistravęs smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pataisą, siūlydamas įvesti socialinio verslo sąvoką, kuri padėtų pagrindus socialinio verslo teisiniam reglamentavimui. Įstatymo projekte „socialinio verslo“ sąvoka apibrėžiama kaip „socialinei ekonomikai priskiriamo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikio“. Socialinio verslo pelnas būtų naudojamos socialiniam ar aplinkosauginiam poveikiui kurti.