Ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta iniciatyva mažinti kandidatavimo į Seimo amžių iki 21 metų. Kaip teigė konferencijoje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Konstitucijos pakeitimą dėl rinkimų amžiaus cenzo mažinimo būtų galima priimti jau pavasario sesijoje.
„Kandidatavimo cenzo amžiaus mažinimas yra pats tiesiausias kelias jaunimui atverti duris į politiką. Lietuvos žmonės niekuo nesiskiria nuo kitų ES narių piliečių, kur amžius patekti į nacionalinius parlamentus svyruoja nuo 18 ir 21 metų. Projektas mažinti rinkimų amžiaus kartelę jau yra praėjęs pateikimo stadiją, todėl ketiname jį svarstyti Seime dar pavasario sesijoje“, – sakė Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pagal dabar galiojantį LR Konstitucijos 56 straipsnį Seimo nariu gali tapti ne jaunesnis kaip 25 metų asmuo. Spaudos konferencijos iniciatorius, liberalas Andrius Bagdonas teigia, kad kiekviena amžiaus grupė turi būti tinkamai atstovaujama, todėl dabar jaunimas yra nepelnytai diskriminuojamas.
„Europos Sąjungoje esame numatę aukščiausią galimą amžiaus barjerą – 25 metus. Dabartinė situacija yra daugiau nei keista – žmogus gali atstovauti Lietuvą Europos Sąjungos institucijose, bet negali spręsti nacionalinio lygio klausimų. Šios pataisos sudarys galimybę jaunimui anksčiau įsijungti į politinius procesus ir sprendimų priėmimą. Tai dar nereiškia, kad priėmus Konstitucijos pakeitimą, Seimą užplūs trečiakursiai, nes pirmiausia kiekvienas kandidatas turi užsitarnauti rinkėjų palaikymą, tačiau žmogus jau nuo 21 metų galės kaupti politinę patirtį, susipažinti su rinkimų procesu“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A. Bagdonas.
Kaip pastebėjo renginyje dalyvavęs VU TSPMI politologas Liutauras Gudžinskas, nėra tyrimų, rodančių, kad rinkimų amžiaus limitas ženkliai paveiktų demokratijos ar valdymo kokybę: „Šis klausimas yra socialinio kontrakto klausimas, kaip mes vertinam jaunus žmones. Kad jie nori įsitraukti, rodo Seimo rinkimai – su kiekvienais rinkimais balsuoti ateina vis didesnė dalis jaunimo. Kitos grupės atsiraukia į pasyvumą, o jaunimas kaip tik ateina.“
Dėl kandidatavimo į Seimą amžiaus kartelės mažinimo būtinos Konstitucijos pataisos, dėl kurių Seimas privalėtų balsuoti 2 kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimui turi pritarti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
„Nepalaikantys šios idėjos nurodo, kad 21 metų asmenys dar neturės jokio išsilavinimo, bet pagal Konstituciją Seimo nariui nėra keliamas toks reikalavimas. Jaunimo domėjimasis politika yra ypač žemas, todėl turime sudaryti galimybes kuo anksčiau įsitraukti į politinius procesus“ – spaudos konferencijoje sakė LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas.