NVO atstovai Seime aptarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas

Šiandien Seime įvyko konferencija „Kokį pokytį NVO sektorius daro gaunant 1,2 proc. GPM paramą?“, kurios metu Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas pristatė Labdaros ir paramos įstatymo  pakeitimo projektą. Juo numatoma GPM 1,2 proc. paramą skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms. Renginyje dalyvavę NVO atstovai pristatė savo įžvalgas dėl teikiamo įstatymo pakeitimo.

 „Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad 1.2 proc. GPM paramą gali gauti tik NVO sektorius. Tai sustiprins Lietuvos pilietinį sektorių, kuris sukuria didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje.  NVO finansavimo stiprinimas bei filantropijos, nukreiptos į pilietines organizacijas skatinimas, ypač šiais mūsų valstybei neramiais laikais, yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Skiriant GPM dalį būtent NVO sektoriui, siekiama stiprinti pilietinę visuomenę, suteikiant galimybę nuo valdžios aparato nepriklausomoms bei viešąjį interesą tenkinančioms organizacijoms užsitikrinti bent minimalius finansinius resursus bei paskatinti visuomenę domėtis pilietinėmis organizacijomis ir įsitraukti į filantropinę veiklą.

„Nevyriausybinės organizacijos geriausiai ir tiksliausiai žino, kaip panaudoti gaunamą paramą, nes betarpiškai bendrauja su šeimomis, gydytojais, seselėmis, tais, kuriems reikia pagalbos. Labdaros organizacijos vienija savanorius, žmones, kurie galbūt yra idealistai, naivūs, bet labai nuoširdžiai nori padėti ir pasiruošę pagelbėti kiekvienu momentu“, – sakė konferencijoje dalyvavęs Rimantas Kaukėnas, Labdaros ir paramos fondo „Rimanto Kaukėno paramos grupė“ įkūrėjas.

Edvinas Regelskis, Maltos ordino Organizacinės plėtros vadovas, pažymėjo, kad parama buvo ypač svarbi karantino laikotarpiu bei padėjo surengti medikų palaikymo akciją: „Pirmojo karantino metu turėjom milžinišką antplūdį savanorių, tačiau juos reikia apmokyti, „vadybinti“ ir tas kainuoja. Ne tik finansai, bet ir žmogiškieji ištekliai yra labai svarbu. Šių dalykų nebūtume galėję padaryti be paramos, nebūtume galėję padėti valstybei dirbant su pandemijos pasekmėmis“.

Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Andriaus Bagdono, NVO sektorius nuolat kreipiasi į LR Seimo narius su prašymu keisti dabar galiojančias įstatymo nuostatas.

„Nevyriausybinės organizacijos pandemijos laikotarpiu tapo ypač pažeidžiamas, nes nesulaukia tokios paramos kaip verslo sektorius“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Bagdonas.

VŠĮ Penkta koja atstovė Saulenė Taruškaitė Vanebo teigė, jog 1.2 proc. GPM parama yra pagrindinis išgyvenimo šaltinis gyvūnų globos organizacijoms.

„Mūsų gyvūnų globos organizacijoms tai yra pagrindinis lėšų šaltinis – tik gaudami 1.2 proc. GPM paramą esam įgalūs kurti pokytį. Gauti paramos iš projektų neturim galimybės, nes tų projektų paprasčiausiai nėra. Mes vykdom švietimą, pavyzdžiui – skleidžiam žinią apie visuotinį gyvūnų ženklinimą ir taip nuimam didžiulį krūvį nuo savivaldybių, nes tai darom neatlygintinai“, – sakė Saulenė Taruškaitė Vanebo.

15 nevyriausybinių organizacijų atstovaujanti NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė renginio metu akcentavo, jog parama nevyriausybinėms organizacijoms ir savanorystė yra brandžios visuomenės požymis.

„Bendruomenės mato su kuo dirbame: vaikai, senjorai, žmonės su negalia, galop gyvūnai. Ypatingai NVO veikla išryškėjo karantino metu. Dauguma gyvena iš projektų, tad 1.2 proc. ir ta parama yra be galo svarbi, bet tuo pačiu tai neeliminuoja biudžetinių įstaigų nuo paramos gavimo, ką bando sakyti oponuojantys naujam įstatymui“, – teigė Gaja Šavelė.

Dar 2009 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadose dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto teigiama, kad  didžiausią dalį GPM paramos gauna biudžetinės įstaigos ir tai kelia abejones, ar tokia besiklostanti praktika – skirti paramą biudžetinėms įstaigoms nėra ydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų.