A. Bagdonas apie naują keltą į Neringą: automobiliai ir vėl svarbiau už žmones

Susisiekimo ministerija pristatė naują keltą į Kuršių Neriją automobiliams plukdyti. Jau liepą planuojama paleisti net 60 m ilgio ir 14 m pločio keleivinį-krovininį keltą, kurio statybos darbai šiuo metu vykdomi. Naujuoju keltu bus galima plukdyti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau nei 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Tačiau iš Neringos kilusio Seimo nario A. Bagdono projektas nedžiugina. 

„Manau, kad norėdami išsaugoti unikalų Neringos kraštą, turime ieškoti alternatyvių susisiekimo priemonių, skirtų, pirmiausia, žmonėms, dviratininkams, ne automobiliams. Valstybinės įmonės AB „Smiltynės perkėla“ pagrindinis tikslas turėtų būti ne tik gauti kuo didesnį pelną, bet užtikrinti patogų susisiekimą, nedidinant automobilių srautų” – komentuoja Seimo narys A. Bagdonas. 

Dar 2014-aisiais AB „Smiltynės perkėla“ ėmė plukdyti žmones 1999-ųjų statybos greitaeigiu katamaranu „Smiltynė“, per sezoną alternatyviu būdu perkėlusiu apie 20 tūkst. keliautojų. Tačiau 2018-aisiais įmonė nusprendė katamaraną parduoti dėl mažo pelningumo, viešai žadėdama įsigyti naują. Toks sprendimas sulaukė neigiamų visuomenės reakcijų, kadangi paslauga buvo itin populiari tarp miesto svečių.

AB „Smiltynės perkėla“ duomenimis, pastaruoju metu per parą perkeliama vidutiniškai 1-1,2 tūkst. automobilių. Atlaisvėjus judėjimo tarp savivaldybių ribojimams ir artėjant vasaros sezonui, šie skaičiai turėtų ir toliau augti. 

„Miesto svečiams, galvojantiems apie patogų ir ekologiškesnį atvykimą į Kuršių Neriją, ši paslauga buvo labai naudinga. Net kelis metus buvo žadama vėl įsigyti naują laivą, tačiau vietoj greitaeigio katamarano, skirto žmonėms, statomas dar vienas keltas automobiliams plukdyti” – nusivylimo neslėpė ekonomikos komitete dirbantis parlamentaras.  Anot politiko, vasaros sezono metu Kuršių Nerijos gyvenvietės ir taip perpildytos automobiliais, todėl papildomai skatinti vykti šiomis transporto priemonėmis nebereiktų. 

Politikas taip pat akcentuoja, jog  keleivius į Neringą galėtų plukdyti modernūs, elektra varomi, greitaeigiai laivai. Tokia valstybės investicija atsipirktų ne tik dėl ekologinio aspekto, bet ir pritrauktų kurortui daugiau svečių.