Prasidedant penktajam mėnesiui griežtame karantine, akivaizdžiai matome, kad judėjimo ribojimai tarp savivaldybių nebėra efektyvūs. Be pateisinamos priežasties negalima nuvykti iš Vilniaus į pajūrį automagistrale, bet užtat įmanoma iš Vilniaus nuskristi pailsėti į užsienio kurortus ir grįžti į Palangos oro uostą.
Tuo tarpu mūsų kurortai jau nuo gruodžio mėnesio negali priimti jokių lankytojų. Tai reiškia, jog pajūrio viešbučiai, kavinės ir restoranai negauna jokių pajamų, o ką jau kalbėti apie sveikatingumo centrus Birštone ar Druskininkuose. Kol išmokos nukentėjusioms įmonėms vėluoja, tai – ne tik nepakeliamos išlaidos verslui, bet ir didesnės atostogų kainos kiekvienam lankytojui ateinančią vasarą.
Štai Neringos miesto savivaldybėje sergančių COVID-19 – vos keletas, o savivaldybė patenka į raudonąją zoną ir negali priimti miesto svečių. Palanga buvo atverta lankytojams vos porai savaičių, o dabar verslininkams vėl tenka užverti duris ir laukti pokyčių.
Galiojantys apribojimai neša didelius ekonominius nuostolius – žmonės keliauja atostogauti į Maldyvus ir kitus užsienio kurortus, o pinigai, kuriuos šie poilsiautojai galėtų išleisti Lietuvoje, keliauja užsienio ekonomikoms. Tuo tarpu mūsų verslai vargsta, galvodami, kaip išlaikyti darbuotojus ir išgyventi iš kelių šimtų eurų išmokų. Kaip tai spręsti? Taikykime kelionėms į Lietuvos kurortus tokią pačią tvarką, kaip ir vykstantiems ilsėtis į užsienį.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, norintys keliauti į turistams atvirus užsienio kurortus, turi turėti neigiamą COVID-19 testą. Grįžus po atostogų, reikia karantinuotis 10 dienų arba vėl pasidaryti testą ir saviizoliacijoje praleisti savaitę. Kadangi epidemiologinė situacija išlieka rimta, tokią pačią tvarką galėtume taikyti ir vykstantiems į Lietuvos kurortus. Prieš kelionę į pajūrį – neigiamas COVID-19 testas, o grįžus – karantinas. Neabejoju, kad tokios priemonės neišgąsdintų dalies visuomenės ir atsirastų norinčių saugiai pailsėti už gyvenamosios savivaldybės ribų. Taip ne tik padėtume kurortinių savivaldybių verslams atsigauti po ilgų mėnesių nuostolių, bet ir suteiktume galimybę žmonėms saugiai pailsėti Lietuvoje.
Nors ir siekiame užtikrinti maksimalų žmonių saugumą, net didžiausi skeptikai pripažįsta, kad pervargusios visuomenės dalis draudimų jau nebeveikia. Tuo galėjome įsitikinti ir plačiai nuskambėjusiu M.A.M.A apdovanojimų pavyzdžiu. Deja, tačiau tokių atvejų gali tik daugėti, jei nebus priimti atitinkami sprendimai dėl karantino laisvinimo.
Todėl turime iš naujo aptarti taikomus ribojimus – jų naudą, o kartu ir žalą. Netaikykime tokio griežto judėjimo tarp savivaldybių ribojimo – sudarydami galimybę išvykti pailsėti iš gyvenamosios savivaldybės, ne tik išsklaidytume minias didžiųjų miestų parkuose, bet ir prisidėtume prie mūsų žmonių emocinės ir psichologinės būsenos gerinimo.
Tik laikydamiesi ribojimų suteiksime pagrindą Vyriausybei svarstyti karantino atlaisvinimus. Todėl kad galėtume laukti pozityvių pokyčių, kviečiu visus rimtai ir atsakingai laikytis apribojimų – pandemijos pabaigos laukti liko visai nedaug. Tikiu, kad Vyriausybė įsiklausys į visuomenės balsą ir atvers Lietuvos kurortus lankytojams.