Nepaisydamas visuomenės pasipriešinimo, socialdemokratas Neringos meras siūlo 2,5 karto didinti vietinės rinkliavos mokestį atvykstantiems į Kuršių neriją. Norintiems įvažiuoti tektų susimokėti ne 20 eurų, o 50 eurų. Tai kelia nerimą ne tik vietiniams neringiškiams, kuriems atvykstantys miesto svečiai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, bet ir daugeliui Lietuvos gyventojų, pamėgusių lankyti šią unikalią UNESCO saugomą teritoriją.
Manau, miesto vadovas neturi jokios moralinės teisės didinti įvažiavimo mokesčio nepagrįstai, be jokių argumentų ir rūšiuoti Lietuvos gyventojus tarsi nusprendžiant, kokias pajamas gaunantys žmonės turi teisę aplankyti vieną gražiausių Lietuvos vietų.
Didesni mokesčiai – mažesnės neringiškių pajamos
Lietuvos bei kaimyninių šalių kurortuose įvažiavimas į tokio tipo vietoves kaip Kuršių nerija – nemokamas arba mokestis yra simbolinis. Prieš priimant tokius svarbius sprendimus kaip įvažiavimo mokesčio didinimas, pirmiausia reikėtų atlikti išsamią analizę. Miesto svečiams ir 20 eurų mokestis nėra mažas, o jį padidinus daugiau kaip dvigubai – iki 50 eurų, daliai Lietuvos žmonių jis apskritai taps sunkiai įkandamas.
Neatlikus išsamios analizės, kokį poveikį sumažėję turistų srautai turės Neringos gyventojams, rizikuojame dalį neringiškių palikti be pragyvenimo šaltinio. Daugelis žmonių pajamas gauna aptarnaudami atvykstančius svečius, vietinius ir užsienio turistus, tad tai yra pagrindinis pragyvenimo jų šaltinis.
Automobilių parkavimas ir susisiekimas
Su automobilių statymo problemomis susiduria daugelis Lietuvos savivaldybių. Dažnai jos sprendžiamos įrengiant modernias automobilių stovėjimo aikšteles bei užtikrinant alternatyvų susisiekimą viešuoju transportu. Neringoje einama pačiu lengviausiu keliu – siūloma daugiau kaip dvigubai didinti įvažiavimo į Kuršių neriją mokestį. Per pastaruosius kelerius metus įvažiavimo mokestis buvo didinamas jau daugiau nei kelis kartus, vis žadant spręsti įsisenėjusias automobilių statymo problemas, tačiau savivaldybei priklausiančios automobilių stovėjimo aikštelės kaip stovėjo, taip ir stovi apleistos. Atėjo laikas savivaldybei kalbėtis ir su verslininkais, privatizavusiais dalį automobilių stovėjimo aikštelių, bei tarpusavyje bendradarbiaujant įrengti modernias aikšteles ir tokiu būdu padidinti automobilių statymo vietų skaičių. Valdantieji kalba apie ekologiją ir aplinkos saugojimą, tačiau Nida dūsta nuo motorinių „tuktukų“ kurie ne tik taršūs, bet ir gan triukšmingi. Vietoj šių problemų sprendimų vėl pasirenkamas tas pats lengviausias kelias – riboti įvažiavimą į vietovę didinant mokesčius.
Alternatyvus susisiekimas
Norint, kad lengvųjų automobilių srautai sumažėtų, reikėtų ne drastiškai didinti mokesčius ribojant pateikimą į Kuršių neriją, o užtikrinti alternatyvų susisiekimą vandens transportu bei sutvarkyti avarinės būklės dviračių tako atkarpą Smiltynė–Pervalka. Galimų sprendimų, kurie užtikrintų, kad viešasis transportas būtų ne tik patogus, bet ir mažiau teršiantis aplinką yra ne vienas. Turime dėti visas pastangas ir išspręsti užsilikusias problemas, kad kuo greičiau vėl pradėtų kursuoti greitaeigis laivas Klaipėda–Nida ir būtų atnaujintas susisiekimas tarp Kauno ir Nidos vandens transportu. Tai ne tik padėtų spręsti anksčiau minėtas problemas, bet ir būtų puiki atrakcija užsienio bei vietos turistams. Pagalvokite, kiek iš jūsų turėjot galimybę į Nidą patekti tiesiai iš Kauno? O antras klausimas – jei būtų tokia galimybė – ar norėtumėte? Tačiau Neringos mero šių klausimų tarp prioritetinių nera, jis žmogus paprastas – mokesčius padidins ir taip visas problemas išspręs.
O gal: tunelis į Kuršių neriją be automobilių?
Nuolat didindama vietinės rinkliavos mokestį Neringos valdžia teisinasi, kad rinkliavą reikia didinti siekiant sumažinti automobilių srautus, kurie netelpa Kuršių nerijoje. Bet tuo pačiu metu viešai pasisakoma už tunelio į Neringą statybas, o būtent tunelis dar labiau padidintų automobilių srautus. Viešai deklaruojama ir miesto svečiai kviečiami į Neringą atvykti viešuoju transportu, tačiau tuo pačiu metu savivaldybės vadovas D. Jasaitis su socialdemokratų valdančiąja dauguma praėjusiais metais iniciavo bei pusantro karto padidino vietinės rinkliavos mokestį autobusais atvykstantiems miesto svečiams. Mokestis padidėjo nuo 45 iki 70 eurų. Tad, galiausiai, įžvelgiu prieštaravimus tarp to, kas deklaruojama, ir to, kokie sprendimai siūlomi ir buldozeriu priimami. Manau, kad įkainių automobiliams didinimas yra toli gražu ne noras rūpintis ekologija ar transporto srautų mažinimu, o paprasčiausias pasipinigavimas.
Kuršių nerija – prieinama Lietuvos žmonėms
Liūdniausia, kad savo šeimos narius vietinės rinkliavos postuose „sudarbinę“ politikai suteikia sau išimtinę teisę spręsti, kas gali lankytis Kuršių nerijoje ir kas – ne. Norisi jiems priminti, kad Neringa nėra jų gauto būsto kiemas, todėl sprendimą atverti vartus atvykstantiems, ar ne, priimti po viešų diskusijų su gyventojais turi savivaldybės taryba.
Raginu Neringos merą Darių Jasaitį atsitokėti ir tikiuosi, kad Neringos savivaldybės tarybai užteks sveiko proto priimti pasvertus ir socialiai sąžiningus sprendimus. Kaip ironiška – miesto meras yra socialdemokratų partijos narys. Partijos, deklaruojančios „visus įtraukiančią Lietuvą“ ir kritikuojančios pajamų ir galimybių nelygybę. O socialdemokratas meras, išgėręs rytinės kavos puodelį, vienkartinį įvažiavimo į Kuršių neriją mokestį nusprendžia pakelti iki tokios sumos, kuri lenkia net Vilniaus miesto brangiausios mėlynos zonos rinkliavą už gyventojo transporto priemonės stovėjimo leidimą visiems metams.
Pasisakau už Kuršių neriją, prieinamą visiems Lietuvos žmonėms.