Lietuvos visuomenės pasipriešinimo sulaukę nepasverti Palangos ir Neringos merų norai apmokestinti Lietuvos pajūrį subliuško kaip muilo burbulai. Palangoje sprendimas atidedamas iki kitų metų, tačiau įvažiavimo rinkliavos neatsisakoma, ji nukeliama iki 2017 metų pradžios. Tikėkimės, kad šis sprendimas su 2016 metų pabaigoje vyksiančiais Seimo rinkimais neturi nieko bendro.
Neringos mero planai kiek kuklesni, nebekalbama apie vietinės rinkliavos mokesčio didinimą iki 50 eurų, kalbama apie mokesčio didinimą dviem, penkiais ar dešimt eurų, bet tokiam sprendimui dar turėtų pritarti Neringos savivaldybės taryba. Tikiuosi, jog tarybai užteks sveiko proto priimti sprendimus, kurie užtikrins Neringos gyventojų gerovę, o Kuršių nerija išliks prieinama Lietuvos žmonėms.
Ne paslaptis, kad Neringos ir Palangos, kurortinių teritorijų gyventojų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pajamos gaunamos iš atvykstančių turistų, todėl kalbėti apie mokesčių didinimą ar mažinimą reikėtų gerokai atsakingiau.
Surenkami mokesčiai turėtų būti naudojami infrastruktūros gerinimui, ekologijos skatinimui, dviračių takų plėtrai, turistų traukos objektų statybai, kurie ne tik pritrauktų daugiau turistų, bet galėtų prailginti turizmo sezoną. Dabar vietinės rinkliavos surenkamas mokestis Neringoje „įkrenta“ į bendrą savivaldybės biudžetą, todėl rinkliavos mokestis nėra panaudojamas efektyviai. Apie mokesčių didinimą galima pradėti diskutuoti tik tada, kada bus pradėta kalbėti apie tikslingą pinigų panaudojimą.
Neringoje visų pirma reikėtų atlikti jau dabar surenkamo vietinės rinkliavos mokesčio panaudojimo efektyvumo analizę, užtikrinti, kad mokestis nepatektų į bendrą miesto biudžetą, kad kiekvienas miesto svečias galėtų pamatyti ir įsitikinti kur ir kaip panaudojamas jų sumokamas mokestis.